Čmilytė-Nielsen įspėja Lietuvą: už dabartinius sprendimus teks mokėti ateityje

Lietuvos politikoje – naujas aštrus ginčas dėl valstybės finansų. Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad valdančiųjų nesutarimai ir augantys finansiniai įsipareigojimai gali tapti rimta našta ateities Vyriausybėms. Politikė kritikuoja ne tik rengiamą 2027 metų biudžetą, bet ir sprendimų priėmimą gynybos bei savivaldos srityse. Tuo metu Vyriausybės vadovas žada ieškoti būdų sumažinti numatomą deficitą.

Griežtas perspėjimas dėl Lietuvos ateities

Šeštadienį Vilniuje vykusiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje V. Čmilytė-Nielsen negailėjo kritikos dabartinei valdančiajai koalicijai.

Politikės teigimu, valstybės valdyme trūksta aiškių prioritetų, o svarbūs sprendimai priimami pernelyg lėtai.

Ypatingą dėmesį ji skyrė 2027 metų valstybės biudžetui.

Liberalų lyderė įsitikinusi, kad dabartiniai finansiniai sprendimai gali apriboti būsimų Vyriausybių galimybes įgyvendinti savo programas.

Kalbėdama apie numatomus valstybės įsipareigojimus, ji pavartojo itin griežtą palyginimą.

„Už puotą mokės tie, kurių prie stalo dar nėra“, – pareiškė V. Čmilytė-Nielsen.

Šiais žodžiais politikė išreiškė nuogąstavimą, kad dabartinių valdžios sprendimų finansinės pasekmės teks būsimiems šalies vadovams ir valstybės biudžetams.

Skaičiai, kurie kelia klausimų

2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytos 22,2 mlrd. eurų pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitas tarptautines lėšas.

Planuojamos išlaidos siekia 27,9 mlrd. eurų.

Taigi skirtumas tarp numatytų valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų sudaro apie 5,7 mlrd. eurų.

Vis dėlto šio skirtumo nereikėtų tiesiogiai tapatinti su viso valdžios sektoriaus deficitu – pastarasis apskaičiuojamas pagal platesnę metodiką, apimančią ir kitus viešųjų finansų rodiklius.

Pagal pateiktą projektą 2027 metais valdžios sektoriaus deficitas galėtų siekti 3,8 procento bendrojo vidaus produkto.

Tai viršytų Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse numatytą 3 procentų orientacinę ribą.

Būtent deficito dydis ir valstybės skolos augimo tempas tapo vienais svarbiausių opozicijos kritikos argumentų.

Liberalai paskelbė savo sprendimą

Liberalų sąjūdis šeštadienį priėmė rezoliuciją, kuria pareiškė nepritarsiantis pateiktam 2027 metų valstybės biudžeto projektui.

Pagrindinis argumentas – partijos vertinimu, pernelyg spartus valstybės skolos augimas.

Liberalų atstovai baiminasi, kad didėjant skolai ateityje daugiau biudžeto lėšų gali tekti skirti palūkanoms ir anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams.

Tai savo ruožtu galėtų mažinti finansines galimybes kitoms valstybės reikmėms.

Tačiau vien pats skolinimasis savaime nereiškia blogo finansinio sprendimo.

Vertinant valstybės skolą svarbu atsižvelgti į tai, kam skolinamos lėšos naudojamos, kokios yra skolinimosi sąlygos ir ar finansuojamos priemonės ilgainiui duos ekonominės arba visuomeninės naudos.

Vyriausybė žada ieškoti išeities

Valdančiųjų pozicija dėl biudžeto nėra tapati opozicijos vertinimui.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę teigė, kad koalicija dar gali susitarti dėl papildomų priemonių valstybės pajamoms padidinti.

Tokiu būdu būtų siekiama sumažinti 2027 metams prognozuojamą deficitą.

Vyriausybės vadovas taip pat žada pateikti ilgalaikį planą, kaip valdžios sektoriaus deficitą grąžinti iki 3 procentų BVP ribos.

Tai reiškia, kad pateiktas biudžeto projektas dar gali keistis.

Galutiniai sprendimai priklausys nuo politinių derybų ir biudžeto svarstymo Seime.

Kritikos sulaukė ir sprendimai dėl gynybos

V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo ne tik apie valstybės finansus.

Ji taip pat išreiškė nepasitenkinimą, jos vertinimu, vėluojančiais sprendimais gynybos srityje.

Politikės teigimu, valdantieji skelbia naujus planus, tačiau ne visada iš anksto pateikia aiškius jų finansavimo ir įgyvendinimo mechanizmus.

Tokį sprendimų priėmimo būdą ji vadina nenuosekliu.

Gynybos finansavimo klausimas Lietuvai ypač aktualus dėl saugumo padėties regione ir ilgalaikių įsipareigojimų stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.

Kartu būtina įvertinti, kad konkrečių projektų įgyvendinimo terminai priklauso nuo jų apimties, viešųjų pirkimų, finansavimo ir kitų aplinkybių.

Savivaldybės taip pat gali pajusti pasekmes

Liberalų lyderė teigia, kad neapibrėžtumas centrinėje valdžioje veikia ir Lietuvos savivaldybes.

Pasak jos, vietos valdžiai kartais perduodamos papildomos funkcijos, tačiau joms įgyvendinti nenumatoma pakankamai finansavimo.

Tai gali apsunkinti savivaldybių galimybes planuoti paslaugas, investicijas ir ilgalaikius projektus.

Liberalų sąjūdis siūlo didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.

Partijos nuomone, didesnė vietoje surenkamų mokesčių dalis turėtų likti savivaldybių biudžetuose.

Taip pat siūloma suteikti daugiau galimybių vietos valdžiai savarankiškai spręsti dėl tam tikrų mokesčių ir rinkliavų.

Vis dėlto tokių pakeitimų poveikis skirtingoms savivaldybėms galėtų skirtis.

Didesnės ekonominės veiklos savivaldybės gali surinkti daugiau pajamų, todėl svarbu užtikrinti ir finansinio solidarumo mechanizmus mažesnes pajamas gaunančioms teritorijoms.

Artėjantys rinkimai didina politinę įtampą

Šie pareiškimai nuskambėjo Liberalų sąjūdžiui ruošiantis savivaldos rinkimams.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai numatyti 2027 metų kovo 7 dieną.

Partija pristato kandidatus į merus ir savo siūlymus savivaldai.

Todėl kritika Vyriausybei yra ir platesnių politinių diskusijų apie valstybės valdymo kryptį dalis.

Rinkėjams svarbu atskirti konkrečius biudžeto rodiklius nuo politikų pateikiamų jų vertinimų.

Opozicija akcentuoja skolos augimo rizikas, o Vyriausybė žada pateikti priemones deficitui mažinti.

Kas iš tikrųjų laukia Lietuvos?

Kol kas svarbiausias klausimas – kokios galutinės formos bus 2027 metų valstybės biudžetas.

Jeigu planuojamas deficitas bus sumažintas, gali keistis ir numatomas skolinimosi poreikis.

Jeigu papildomų pajamų priemonių nepavyks suderinti, valdžiai teks ieškoti kitų būdų subalansuoti finansinius įsipareigojimus.

Didelę reikšmę turės ekonomikos augimas, mokestinės pajamos, gynybos poreikiai ir skolos aptarnavimo sąnaudos.

V. Čmilytės-Nielsen perspėjimas išryškina vieną iš pagrindinių politinių nesutarimų: kiek valstybė gali skolintis šiandien, kad ateityje išliktų pajėgi finansuoti savo įsipareigojimus.

Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar valdantiesiems pavyks sumažinti numatomą deficitą ir pasiekti sutarimą dėl biudžeto. Kol kas aišku viena – diskusijos dėl Lietuvos valstybės finansų tik aštrėja.