Aidas Užkuraitis
Ar Lietuvoje vis dar apsimoka siekti aukštojo išsilavinimo? Gamtos mokslų daktaras Artūras Kirjakulovas palygino du darbo pasiūlymus ir sukėlė audringą diskusiją. Vienas jų skirtas universitetą baigusiam biotechnologui, kitas – parduotuvės kasininkui. Paaiškėjo, kad siūlomi atlyginimai gali būti beveik vienodi. Mokslininkas iškėlė nepatogų klausimą: ką finansiškai duoda diplomas, jeigu už darbą be aukštojo išsilavinimo siūloma panaši alga?
Palygino du skelbimus – rezultatas nustebino
Diskusiją socialiniuose tinkluose įžiebė gamtos mokslų daktaro Artūro Kirjakulovo pastebėjimas.
Rinkdamas informaciją naujam projektui, jis aptiko du darbo skelbimus, kurie privertė susimąstyti apie studijų vertę Lietuvos darbo rinkoje.
Vienas pasiūlymas buvo skirtas jaunesniajam biotechnologui tarptautinėje bendrovėje „Thermo Fisher Scientific“.
Kitas – kasininkui prekybos tinkle „Lidl“.
Mokslininką nustebino tai, kad skelbimuose nurodyti atlyginimai buvo labai panašūs, nors darbuotojams keliami išsilavinimo reikalavimai gerokai skiriasi.
Biotechnologui paprastai reikia specialių mokslinių žinių ir aukštojo išsilavinimo, o darbui parduotuvėje tokio diplomo dažniausiai nereikalaujama.
Toks palyginimas paskatino diskusiją apie tai, kaip Lietuvoje vertinamos žinios, praktiniai įgūdžiai ir darbuotojų atsakomybė.
Ketveri metai universitete – ar investicija atsiperka?
A. Kirjakulovas atkreipė dėmesį, kad studijos reikalauja ne tik pastangų, bet ir laiko.
Per trejus ar ketverius bakalauro studijų metus žmogus galėtų įgyti darbo patirties, pradėti uždirbti ir kaupti santaupas.
Studijuojant nuolatiniu būdu galimybės dirbti visu etatu dažnai būna ribotos.
Mokslininkas taip pat priminė, kad kai kuriose šalyse studijų išlaidos gali reikšti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
Jo nuomone, jauni žmonės prieš rinkdamiesi universitetą turėtų įvertinti ne tik norimą profesiją, bet ir realias karjeros perspektyvas.
Tačiau tai nereiškia, kad visos studijos yra finansiškai nenaudingos.
Skirtingų specialybių absolventų galimybės darbo rinkoje labai skiriasi.
Diplomas dar negarantuoja didesnės algos
Mokslininko įžvalgos sulaukė įvairių reakcijų.
Dalis žmonių pritarė, kad aukštos kvalifikacijos specialistų atlyginimai kai kuriose srityse nepakankamai skiriasi nuo darbo vietų, kurioms nereikia aukštojo išsilavinimo.
Kiti atkreipė dėmesį, kad vien dviejų darbo skelbimų palyginimas neatskleidžia viso vaizdo.
Parduotuvėje dirbantis žmogus gali susidurti su intensyviu darbo tempu, fiziniu krūviu, pamainomis ir nuolatiniu bendravimu su klientais.
Tuo metu pradedančiojo biotechnologo atlyginimas gali augti kartu su profesine patirtimi ir įgytomis kompetencijomis.
Todėl vertinant darbo pasiūlymus svarbu žiūrėti ne tik į pradinę algą, bet ir į darbo sąlygas, karjeros galimybes bei ilgalaikę perspektyvą.
Dirbtinis intelektas keičia žaidimo taisykles
A. Kirjakulovas taip pat atkreipė dėmesį į sparčiai besikeičiančią darbo rinką.
Jo vertinimu, dirbtinio intelekto įrankiai suteikia galimybę greičiau įgyti teorinių žinių ir atlikti kai kurias užduotis, kurioms anksčiau reikėjo daugiau specialaus pasirengimo.
Todėl vis svarbesnis tampa gebėjimas mokytis, prisitaikyti ir praktiškai taikyti naujas technologijas.
Vis dėlto dirbtinis intelektas nepakeičia visų universitetuose įgyjamų kompetencijų.
Moksliniai tyrimai, laboratorinis darbas, medicinos praktika ar sudėtingų inžinerinių sprendimų kūrimas reikalauja specialaus pasirengimo ir atsakomybės.
Taigi svarbiausias klausimas – kaip suderinti akademines žinias su praktiniais įgūdžiais, kurių reikia darbdaviams.
Ekspertai pateikė skaičių, kuris keičia visą vaizdą
Nors pavieniai darbo skelbimai gali sudaryti įspūdį, kad diplomas neturi didelės finansinės vertės, platesni duomenys rodo kitokią tendenciją.
Darbo rinkos specialistas Patrikas Jurevičius atkreipė dėmesį į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateikiamus Lietuvos duomenis.
Pagal 2026 metų ataskaitoje pateiktus 2022 metų duomenis, visus metus visu etatu dirbę 25–64 metų aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės vidutiniškai uždirbo 69 procentais daugiau nei vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai.
Tai reikšmingas skirtumas.
Tačiau šis rodiklis nereiškia, kad vien diplomas kiekvienam žmogui automatiškai padidina atlyginimą 69 procentais.
Tai skirtingų darbuotojų grupių vidurkių palyginimas, kuriam įtakos turi profesija, patirtis ir kiti veiksniai.
Kuriose srityse darbuotojų ieškoma daugiausia?
Darbo skelbimų platformos „CVonline.lt“ duomenys atskleidžia, kad Lietuvos darbo rinka nėra vienoda.
2026 metų trečiąjį ketvirtį daugiausia darbo pasiūlymų buvo gamybos, logistikos ir transporto, pardavimų, statybos bei paslaugų srityse.
Tuo metu didelio kandidatų susidomėjimo sulaukė administravimo ir organizacijų valdymo pozicijos.
Tai reiškia, kad kai kuriose srityse darbdaviai aktyviai ieško darbuotojų, o kitose dėl vienos darbo vietos konkuruoja daugiau kandidatų.
Tokie skirtumai gali paveikti ir siūlomus atlyginimus.
Jeigu tam tikros profesijos specialistų trūksta, darbdaviams gali tekti siūlyti patrauklesnes darbo sąlygas.
Ar verta rinktis profesinę mokyklą?
A. Kirjakulovas ragina jaunus žmones rimčiau svarstyti ir alternatyvas universitetui.
Tarp jo minimų galimybių – profesinis mokymas, stažuotės, darbo derinimas su studijomis.
Tokie keliai gali leisti anksčiau įgyti praktinės patirties ir pradėti uždirbti.
Vis dėlto pasirinkimas priklauso nuo profesijos.
Norint tapti gydytoju, teisininku ar dirbti tam tikrose inžinerijos srityse, reikalingas atitinkamas formalus išsilavinimas ir kvalifikacija.
O kitose veiklose darbdaviams gali būti svarbesni praktiniai gebėjimai, darbo patirtis ar konkretūs pasiekimai.
Todėl profesinė mokykla ir universitetas neturėtų būti vertinami kaip savaime geresnis ar blogesnis pasirinkimas.
Svarbiausia – kokio darbo žmogus siekia.
Kodėl šis palyginimas taip suerzino lietuvius?
Diskusija apie mokslininko pateiktus skelbimus atskleidė platesnį visuomenės klausimą.
Ar Lietuvoje pakankamai vertinamas aukštos kvalifikacijos darbas?
Vieniems atrodo neteisinga, kad ilgus metus mokęsis specialistas karjeros pradžioje gali gauti panašų atlyginimą kaip darbuotojas be aukštojo diplomo.
Kiti primena, kad atlyginimas priklauso ne vien nuo mokymosi metų skaičiaus, bet ir nuo darbo pobūdžio, darbuotojų paklausos bei verslo galimybių mokėti.
Abi aplinkybės gali būti teisingos vienu metu: išsilavinimas ilgainiui dažnai siejamas su didesnėmis pajamomis, tačiau konkretaus pradedančiojo specialisto alga nebūtinai bus didelė.
Ką verta žinoti prieš renkantis studijas?
Prieš apsisprendžiant dėl studijų krypties naudinga pasidomėti, kokių specialistų ieško darbdaviai, kokie atlyginimai siūlomi pradedantiesiems ir kokios karjeros galimybės atsiveria po kelerių metų.
Taip pat verta įvertinti, ar pasirinkta profesija iš tiesų domina.
Vien didesnės algos pažadas ne visada garantuoja pasitenkinimą darbu.
Lygiai taip pat vien diplomo turėjimas nereiškia, kad karjera klostysis be sunkumų.
Mokslų daktaro sukeltas ginčas parodė svarbią Lietuvos darbo rinkos problemą: studijų trukmė ir atlyginimo dydis ne visada eina koja kojon. Tačiau platesnė statistika rodo, kad išsilavinimas vis dar gali suteikti reikšmingą finansinį pranašumą. Svarbiausia – ne vien diplomas, o tai, kokias galimybes jis atveria.
