Aidas Užkuraitis
Lietuvos ekonomika auga, atlyginimai didėja, tačiau naujausi skurdo rodikliai atskleidžia skaudžią tikrovę. Pagal vieną svarbiausių skurdo rodiklių mūsų šalis atsidūrė paskutinėje Europos Sąjungos vietoje. Ekspertai įspėja, kad ypač sudėtinga senjorų, žmonių su negalia ir bedarbių padėtis. O artėjant šildymo sezonui finansinis spaudimas gali tapti dar didesniu išbandymu.
Skaičiai, dėl kurių Lietuvai turėtų būti neramu
Spalio 24 dieną paviešinta informacija apie skurdo mastą Lietuvoje atskleidė nemalonią situaciją.
Europos Sąjungos statistikos duomenimis, pagal skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodiklį Lietuva yra ketvirta nuo galo tarp ES valstybių.
Prastesni rodikliai fiksuojami Bulgarijoje, Graikijoje ir Rumunijoje.
Tačiau vertinant vien skurdo rizikos rodiklį situacija dar prastesnė – pagal aptartus naujausius duomenis Lietuva atsiduria paskutinėje vietoje.
Tai reiškia, kad didelė dalis gyventojų turi gerokai mažesnes pajamas už šalyje įprastą pajamų lygį.
Svarbu suprasti, kad skurdo rizika nėra tas pats, kas visiškas nepriteklius. Šis statistinis rodiklis padeda įvertinti pajamų nelygybę ir tai, kiek žmonių gyvena žemiau nustatytos santykinės pajamų ribos.
Vis dėlto ekspertai perspėja, kad skaičiai atspindi realias problemas, su kuriomis kasdien susiduria daugybė Lietuvos šeimų.
Keturi iš dešimties – nerimą kelianti realybė
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė atkreipė dėmesį į visuomenės grupes, kurioms finansiniai sunkumai yra ypač aktualūs.
Tarp jų – pensinio amžiaus žmonės, bedarbiai ir asmenys su negalia.
Pasak ekspertės, kai kuriose šių gyventojų grupėse su skurdo rizika susiduria maždaug keturi iš dešimties žmonių.
Tai itin didelė dalis.
Šiems gyventojams neretai sunku savarankiškai padidinti pajamas.
Senjorai ne visada gali toliau dirbti dėl amžiaus ar sveikatos, o žmonėms su negalia gali būti sudėtinga rasti tinkamą darbą.
Todėl vien ekonomikos augimo nepakanka, kad jų padėtis savaime pagerėtų.
Žmonės su negalia – viena skaudžiausių problemų
A. Adomavičienė pabrėžė, kad žmonių su negalia skurdo rizika yra maždaug dvigubai didesnė nei žmonių be negalios.
Tai rodo, kad finansinė nelygybė susijusi ne tik su pajamų dydžiu, bet ir su galimybėmis dalyvauti darbo rinkoje.
Darbdavių reikalavimai, nepakankamai pritaikytos darbo vietos, transporto ar pagalbos paslaugų trūkumas gali apsunkinti įsidarbinimą.
Net ir norintiems dirbti žmonėms ne visada pavyksta rasti tinkamas sąlygas.
Ekspertai pabrėžia, kad šiai problemai spręsti reikia ne vien piniginių išmokų, bet ir prieinamesnių paslaugų bei realių galimybių užsidirbti.
Pensininkų skurdas – skaičiai kalba patys už save
Ekonomistas Romas Lazutka atkreipė dėmesį į dar vieną skaudžią problemą – senjorų pajamas.
Jo pateiktu vertinimu, maždaug 250 tūkstančių pensininkų Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.
Tai reiškia, kad nemaža dalis vyresnio amžiaus gyventojų susiduria su nuolatiniu finansiniu nesaugumu.
Nors pensijos didėja, ekspertas abejoja, ar numatomas augimas bus pakankamas reikšmingai sumažinti skurdo mastą.
Ypač sudėtinga žmonių, kurie dėl šeimos priežiūros ar kitų aplinkybių nesukaupė pakankamo darbo stažo, padėtis.
Kai kuriems jų tenka verstis iš nedidelių šalpos išmokų.
Tokiais atvejais net kelių dešimčių eurų padidėjimas nebūtinai iš esmės pakeičia gyvenimo sąlygas.
Šildymo sezonas gali dar labiau apsunkinti padėtį
Artėjant šaltesniems mėnesiams finansiniai iššūkiai tampa ypač pastebimi.
Būsto šildymas, elektra, maistas ir vaistai sudaro didelę dalį mažesnes pajamas gaunančių žmonių išlaidų.
Net jeigu pajamos šiek tiek padidėja, augančios būtinosios išlaidos gali sumažinti realią perkamąją galią.
A. Adomavičienė pažymėjo, kad organizacijų atliekamos apklausos rodo didėjantį finansinį spaudimą gyventojams.
Todėl skurdo problema negali būti vertinama vien pagal vidutinį atlyginimą ar bendrą šalies ekonomikos augimą.
Svarbu matyti, kiek pinigų žmogui lieka sumokėjus būtiniausias sąskaitas.
Vienoje srityje Lietuva jau pasiekė pažangą
Nepaisant nerimą keliančių skaičių, ekspertai išskiria ir teigiamą pokytį.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje reikšmingai sumažėjo vaikų skurdo rizika.
Prie to prisidėjo vaiko pinigai, papildoma parama mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, didėję atlyginimai ir kitos socialinės priemonės.
R. Lazutkos vertinimu, tai rodo, kad kryptingi politiniai sprendimai gali duoti rezultatų.
Tačiau problema nėra visiškai išspręsta.
Ekonomistas nurodė, kad maždaug 17 procentų vaikų vis dar gyvena piniginiame skurde. Jo apytiksliu vertinimu, tai galėtų sudaryti apie 70 tūkstančių vaikų.
Šie skaičiai primena, kad net ir pasiekus pažangą daliai šeimų kasdienybė išlieka sudėtinga.
Kodėl augant ekonomikai skurdas niekur nedingsta?
Iš pirmo žvilgsnio situacija gali atrodyti prieštaringa.
Lietuvos ekonomika per kelis dešimtmečius reikšmingai išaugo, tačiau dalies gyventojų pajamos vis dar nepakankamos.
Viena priežasčių – ekonomikos augimo nauda skirtingoms visuomenės grupėms pasiskirsto nevienodai.
Dirbančių žmonių atlyginimai gali didėti sparčiau nei socialinės išmokos ar kai kurios pensijos.
Be to, skurdo rizikos riba priklauso nuo bendro šalies pajamų lygio.
Kai vidutinės gyventojų pajamos auga, santykinė skurdo riba taip pat kyla.
Todėl net ir didėjančios mažesnes pajamas gaunančių žmonių pajamos ne visada reiškia, kad jie peržengs šią ribą.
Ekspertas pasigenda dėmesio svarstant biudžetą
R. Lazutka kritiškai įvertino tai, kiek dėmesio skurdo mažinimui skiriama diskutuojant apie valstybės biudžetą.
Jo nuomone, politinėse diskusijose dažniau kalbama apie gynybos finansavimą, valstybės skolą, biudžeto deficitą ir demografines problemas.
Tuo metu skurdo mažinimo priemonėms, ekonomisto vertinimu, trūksta aiškaus prioriteto.
Vis dėlto valstybės biudžete socialinei apsaugai ir pensijoms numatomos lėšos, todėl svarbu vertinti ne vien politinius pareiškimus, bet ir konkrečių priemonių poveikį.
Esminis klausimas – ar numatytų pakeitimų pakaks, kad mažas pajamas gaunančių žmonių padėtis pastebimai pagerėtų.
Ką gali padaryti sunkiai besiverčiantys gyventojai?
Gyventojai, kuriems sudėtinga apmokėti būsto išlaikymo sąskaitas, gali pasidomėti teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Priklausomai nuo pajamų, turto ir kitų sąlygų, taip pat gali būti skiriama socialinė pašalpa ar kita tikslinė parama.
Dėl galimų išmokų galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba naudotis Socialinės paramos šeimai informacine sistema.
Svarbu žinoti, kad parama nėra automatiškai skiriama visiems – teisė į ją vertinama pagal konkrečias aplinkybes.
Lietuvai – rimtas perspėjimas
Naujausi skurdo rodikliai atskleidžia problemą, kurios negalima paaiškinti vien vidutiniais atlyginimais ar ekonomikos augimu.
Šalyje išlieka didelis skirtumas tarp žmonių, kurių pajamos leidžia gyventi finansiškai saugiai, ir tų, kuriems sudėtinga padengti net būtiniausias išlaidas.
Ekspertai ypač atkreipia dėmesį į senjorus, žmones su negalia, bedarbius ir vienišus asmenis.
Lietuva jau parodė, kad kryptingomis priemonėmis galima sumažinti vaikų skurdo riziką. Dabar svarbiausias klausimas – ar panaši pažanga bus pasiekta ir tarp tų gyventojų, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
