Aidas Užkuraitis
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė negailėjo kritikos finansų ministrui Taurimui Valiui ir premjerui Mindaugui Sinkevičiui. Politikė perspėja, kad, jos vertinimu, dabartiniai sprendimai gali turėti skaudžių pasekmių valstybės finansams. O labiausiai sunerimti verčia skaičiai: kitų metų biudžete numatomas 3,8 proc. deficitas, o valstybės skola gali pasiekti 48,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Šimonytė nebetylėjo: kritika – tiesiai finansų ministrui
Lietuvos politinėje erdvėje vėl įsiplieskė diskusijos dėl valstybės finansų ateities.
Buvusi ministrė pirmininkė, konservatorė Ingrida Šimonytė penktadienį, spalio 23 dieną, „Žinių radijui“ išsakė griežtą kritiką dabartiniam finansų ministrui Taurimui Valiui.
Politikė viešai suabejojo ministro kompetencija ir pareiškė, kad jo išlaikymas pareigose gali brangiai kainuoti valstybei.
Jos vertinimu, atsakomybė už finansų ministro darbą tenka ir premjerui Mindaugui Sinkevičiui.
I. Šimonytė teigė, kad tokios situacijos pasekmės gali būti ne tik politinės ar reputacinės, bet ir finansinės.
Tačiau svarbu pažymėti, kad tai opozicijos politikės išsakyta kritika, o ne nepriklausomai nustatytas ministro nekompetentingumas.
Skaičiai, kurie kelia vis daugiau klausimų
Didžiausias diskusijas sukėlė 2027 metų valstybės biudžeto projektas.
Pagal Vyriausybės pateiktus skaičius kitais metais numatoma surinkti 22,2 mlrd. eurų pajamų, įskaitant Europos Sąjungos ir Ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo priemonės lėšas.
Tuo metu išlaidos turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų.
Numatomas valdžios sektoriaus deficitas – 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Būtent šie rodikliai tapo vienu svarbiausių opozicijos kritikos objektų.
Pagal bendrą Europos Sąjungos fiskalinę taisyklę valdžios sektoriaus deficitas paprastai neturėtų viršyti 3 proc. BVP, nors konkrečių valstybių situacijai gali būti taikomos specialios išlygos ir vertinimo procedūros.
Todėl numatomas deficitas kelia klausimų dėl ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo.
Kodėl Šimonytė kalba apie didelę kainą?
Buvusi premjerė atkreipė dėmesį, kad valstybės finansų valdymas reikalauja gebėjimo vertinti ne tik pavienius mokesčius ar išlaidas, bet ir visą biudžeto struktūrą.
Jos nuomone, dabartinės Vyriausybės svarstomi pakeitimai gali būti nepakankami augančiam deficitui suvaldyti.
I. Šimonytė taip pat išreiškė abejonių, ar valdantieji apskritai ryšis reikšmingesnei mokesčių sistemos pertvarkai.
Politikė perspėjo, kad sprendimų atidėliojimas gali padidinti būsimų Vyriausybių finansinius iššūkius.
Vis dėlto tai yra jos prognozė. Galutinis poveikis priklausys nuo priimtų biudžeto sprendimų, ekonomikos augimo, pajamų surinkimo ir kitų aplinkybių.
Finansų ministras pateikia kitokį paaiškinimą
Taurimas Valys, pristatydamas 2027 metų biudžeto projektą Seime, akcentavo tris pagrindinius prioritetus: valstybės gynybą, gyventojų pajamų augimą ir viešųjų finansų tvarumą.
Ministro teigimu, didelę planuojamo valstybės skolos augimo dalį lemia sprendimai sparčiau stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Kitų metų projekte gynybai numatyta skirti apie 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų.
Vyriausybė taip pat planuoja didinti pensijas, minimaliąją mėnesinę algą, socialines išmokas ir dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Tai reiškia, kad diskusija dėl biudžeto vyksta tarp dviejų svarbių tikslų: didesnio finansavimo dabartiniams valstybės poreikiams ir ilgalaikio skolos bei deficito valdymo.
Mokesčių pokyčiai – kas jau svarstoma?
Finansų ministras anksčiau yra kalbėjęs apie galimus įvairių mokesčių pakeitimus.
Tarp svarstytų priemonių – tabako ir alkoholio akcizų peržiūra, didesnis taršių bei brangių automobilių apmokestinimas, nekilnojamojo turto mokesčio korekcijos ir degalų akcizų klausimai.
Tačiau svarstymai dar nereiškia, kad visi šie pakeitimai bus priimti.
I. Šimonytės vertinimu, atskirų mokesčių korekcijų nepakaktų didesniems biudžeto iššūkiams išspręsti.
Kita vertus, kiekviena nauja mokestinė priemonė turėtų būti vertinama ir pagal jos poveikį gyventojams, verslui bei valstybės pajamoms.
Todėl svarbu ne tik tai, kiek papildomų lėšų būtų surinkta, bet ir kokiomis sąlygomis jos pasiektų biudžetą.
Seime – ir tiesioginis politikų susikirtimas
Įtampa dėl biudžeto išryškėjo dar spalio 20 dieną, kai T. Valys pristatė projektą parlamentarams.
Tuomet I. Šimonytė kritikavo ministro pasirengimą ir klausė, kaip bus užtikrintas fiskalinių taisyklių laikymasis.
Finansų ministras atsakydamas priminė ankstesnius valstybės skolinimosi sprendimus ir suabejojo buvusios premjerės kritikos pagrįstumu.
Taigi diskusija jau peržengė vien biudžeto skaičių ribas.
Politikai nesutaria ne tik dėl to, kokių finansinių sprendimų reikia Lietuvai, bet ir dėl ankstesnių Vyriausybių veiklos vertinimo.
Ar už visa tai mokės gyventojai?
Vienas svarbiausių klausimų – ką valstybės biudžeto deficitas reiškia paprastam žmogui.
Deficitas savaime nereiškia, kad gyventojams nedelsiant bus padidinti mokesčiai.
Valstybė gali finansuoti dalį išlaidų skolindamasi, o ateities finansinė padėtis priklauso ir nuo ekonomikos augimo.
Tačiau didėjant skolai ilgainiui gali augti jos aptarnavimo išlaidos.
Tai reiškia, kad daugiau biudžeto lėšų gali tekti skirti palūkanoms, o ne kitoms viešosioms paslaugoms.
Būtent dėl šios priežasties politikai ir ekonomistai diskutuoja, kokio dydžio deficitas yra pagrįstas ir kiek laiko valstybė gali jį išlaikyti.
Artėja datos, kurios gali nulemti galutinį sprendimą
2027 metų biudžeto projektas dar nėra galutinai patvirtintas.
Jį nagrinėja Seimo komitetai, o parlamentarai gali teikti pasiūlymus dėl pajamų ir išlaidų pakeitimų.
Pirmasis biudžeto svarstymas Seime numatytas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1-ąją.
Iki galutinio balsavimo projektas dar gali keistis.
Todėl dabartinius skaičius svarbu vertinti kaip Vyriausybės pasiūlymą, o ne jau galutinai patvirtintą kitų metų finansinį planą.
Šimonytės perspėjimas sukėlė naują diskusiją
Buvusios premjerės pasisakymas išryškino esminį politinį nesutarimą.
Opozicija kelia klausimus dėl finansų ministro kompetencijos ir biudžeto tvarumo, o Vyriausybė pabrėžia būtinybę finansuoti gynybą bei gyventojų socialinius poreikius.
Kurių argumentai labiau pasitvirtins, priklausys nuo realių biudžeto vykdymo rezultatų ir vėlesnių ekonominių rodiklių.
Tačiau vienas dalykas aiškus jau dabar: 2027 metų biudžetas taps vienu svarbiausių artimiausių mėnesių politinių sprendimų. Nuo jo priklausys, kiek valstybė išleis, kiek skolinsis ir kokius finansinius įsipareigojimus prisiims ateičiai.
