Aidas Užkuraitis
Vilniaus universiteto bendruomenę pasiekė liūdna žinia. Spalio 22 dieną mirė ilgametė Filosofijos fakulteto docentė, buvusi dekanė ir universiteto prorektorė Birutė Marytė Pociūtė. Iki 75-ojo gimtadienio jai buvo likę mažiau nei du mėnesiai. Kolegų atsisveikinimo žodžiai atskleidžia, kokį ryškų pėdsaką mokslininkė paliko Lietuvos akademiniame gyvenime.
Liūdna žinia pasklido penktadienį
Spalio 23 dieną Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas pranešė apie skaudžią netektį – eidama 75-uosius gyvenimo metus mirė socialinių mokslų daktarė Birutė Marytė Pociūtė.
Mokslininkė gimė 1951 metų gruodžio 17 dieną Kaune, o didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį paskyrė Vilniaus universitetui.
Ji buvo ne tik dėstytoja, bet ir viena iš žmonių, aktyviai prisidėjusių prie universiteto studijų bei psichologijos mokslo plėtros.
Žinia apie jos mirtį ypač skaudi buvusiems studentams, kolegoms ir visiems, kurie ją pažinojo.
Mirties priežastis viešai nepaskelbta.
Universitetui paskyrė beveik visą gyvenimą
Birutės Marytės Pociūtės kelias į mokslą prasidėjo 1970 metais, kai ji įstojo studijuoti psichologijos Vilniaus universitete.
Tai buvo laikotarpis, kai psichologijos studijos Lietuvoje dar tik stiprėjo.
1975 metais baigusi universitetą, ji liko dirbti akademinėje bendruomenėje.
Per ilgus darbo metus B. M. Pociūtė ėjo įvairias pareigas, dėstė studentams, vykdė mokslinius tyrimus ir prisidėjo prie naujų studijų krypčių plėtojimo.
1983 metais ji apgynė mokslinę disertaciją, kurioje nagrinėjo studentų prisitaikymo prie akademinio gyvenimo problemas.
Vėliau jos moksliniai interesai apėmė edukacinę psichologiją, profesijos pasirinkimą ir karjeros planavimą.
Šios temos išliko svarbios visą jos profesinį gyvenimą.
Vadovavo fakultetui svarbiu laikotarpiu
1989 metais B. M. Pociūtė tapo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekane.
Tai buvo reikšmingų pokyčių metas Lietuvoje, kai keitėsi ne tik valstybės politinis gyvenimas, bet ir aukštojo mokslo sistema.
1993 metais ji pradėjo eiti Filosofijos fakulteto dekanės pareigas.
Šiame poste dirbo iki 2002 metų.
Vėliau, 2002–2007 metais, mokslininkė buvo Vilniaus universiteto prorektorė studijų reikalams.
Eidama vadovaujamas pareigas ji prisidėjo prie studijų programų atnaujinimo, akademinių padalinių plėtros ir naujų mokslo iniciatyvų.
Kolegos pabrėžia, kad net ir turėdama daug administracinių pareigų B. M. Pociūtė nenutolo nuo dėstymo ir bendravimo su studentais.
Kolegos prisimena išskirtinę asmenybę
Vilniaus universiteto profesorius emeritas Albinas Bagdonas pabrėžė išskirtinį B. M. Pociūtės ryšį su universitetu.
Pasak jo, mokslininkė iki paskutinių dienų išliko ištikima akademinėms vertybėms ir klasikinio universiteto idėjai.
Ją pažinoję žmonės prisimena kaip principingą, savarankišką ir savo nuomonę turėjusią asmenybę.
Ji nevengė tiesiai pasakyti, ką galvoja, tačiau kartu vertino teisingumą ir aukštus profesinius standartus.
Kolegos prisimena ir jos mėgstamą posakį apie būtinybę būti griežtiems, bet teisingiems.
Vilniaus universiteto profesorė Laimutė Bulotaitė pabrėžė B. M. Pociūtės optimizmą, humoro jausmą ir nuolatinį smalsumą.
Būtent šios savybės, pasak kolegų, padėjo jai telkti žmones ir įkvėpti aplinkinius.
Jos darbai palietė tūkstančius studentų
Per mokslinę karjerą B. M. Pociūtė paskelbė daugiau kaip 50 publikacijų.
Ji nagrinėjo mokymosi, profesinio pasirinkimo ir karjeros planavimo klausimus.
Mokslininkė taip pat dalyvavo kuriant karjeros ugdymo sistemą Lietuvos mokyklose.
Jos darbai buvo svarbūs ne tik universitetų dėstytojams ar tyrėjams, bet ir mokytojams, karjeros specialistams bei jauniems žmonėms, ieškantiems savo profesinio kelio.
1999–2003 metais ji vadovavo Lietuvos psichologų sąjungai.
Šiuo laikotarpiu prisidėjo prie organizacijos veiklos stiprinimo.
Net ir baigusi administracinę karjerą, B. M. Pociūtė toliau dėstė studentams.
2020 metais ji pasitraukė į užtarnautą poilsį, tačiau nenutraukė ryšių su universitetu.
Net išėjusi į pensiją negalėjo pamiršti universiteto
Kolegų prisiminimuose atsiskleidžia ir kita mokslininkės gyvenimo pusė.
Ji mėgo skaityti, domėjosi Lietuvos ir pasaulio politika, aktyviai sekė akademinio gyvenimo naujienas.
B. M. Pociūtė buvo aistringa knygų mylėtoja.
Jos namuose knygų buvo tiek daug, kad dalį jų ji mielai dovanodavo draugams ar perduodavo ligoninėms.
Mokslininkė taip pat mėgo keliauti, lankyti teatrus ir operos spektaklius.
Kolegos prisimena, kad net išėjusi į pensiją ji išliko smalsi, aktyvi ir besidominti aplinkiniu pasauliu.
Nors kai kurių suplanuotų kelionių taip ir nespėjo įgyvendinti, jos gyvenimas buvo kupinas veiklos ir įvairių pomėgių.
Paaiškėjo, kada ir kur bus galima atsisveikinti
Artimieji ir Vilniaus universiteto bendruomenė paskelbė atsisveikinimo su Birute Maryte Pociūte informaciją.
Atsisveikinimas vyks šeštadienį, spalio 24 dieną, nuo 16 valandos Garliavoje, laidojimo namuose „Gedulo rūmai“, Šimkaus gatvėje 22.
Tą pačią dieną, 18 valandą, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už velionę.
Laidotuvės numatytos sekmadienį, spalio 25 dieną, 14 valandą Garliavos miesto Jonučių kapinėse.
Šeima išsakė jautrų prašymą – vietoje vainikų velionę palydėti viena balta gėle.
Liko darbai, kurių nepamirš universitetas
Birutės Marytės Pociūtės mirtis – reikšminga netektis Lietuvos akademinei bendruomenei.
Ji buvo viena iš žmonių, kurie savo darbu prisidėjo prie šiuolaikinės psichologijos studijų ir mokslinių tyrimų plėtros Lietuvoje.
Jos mokslinės publikacijos, dėstytos paskaitos ir vadovavimo universitete metai paliko ilgalaikį pėdsaką.
Tačiau kolegų prisiminimuose išlieka ne vien jos profesiniai pasiekimai.
Jie prisimena žmogų, kuris gebėjo išsakyti tvirtą nuomonę, vertino teisingumą, mėgo humorą ir iki paskutinių dienų domėjosi universiteto gyvenimu.
Iki 75-ojo gimtadienio Birutei Marytei Pociūtei buvo likę vos 56 dienos. Nors šios sukakties ji nebesulaukė, jos darbai ir prisiminimai apie ją išliks tarp žmonių, kuriems ji paskyrė didžiąją savo gyvenimo dalį.
