Putinas per derybas su Trumpo pasiuntiniu pateikė netikėtą pasiūlymą: paaiškėjo, ką JAV atvežė į Rusiją

Trečiadienį Sankt Peterburge įvyko svarbus diplomatinis susitikimas, galintis turėti reikšmės tolesnėms deryboms dėl karo Ukrainoje. JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas atvyko pas Vladimirą Putiną su naujais pasiūlymais dėl galimo taikos susitarimo. Tačiau susitikimo metu Rusijos vadovas iškėlė ir kitą klausimą – galimybę asmeniškai susitikti su D. Trumpu Kinijoje. Tuo pat metu paaiškėjo, kad Vašingtonas ir Maskva aptaria ne tik karo pabaigą, bet ir ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas.

Spalio 21-ąją pasaulio dėmesys nukrypo į Sankt Peterburgą. Konstantino rūmuose prasidėjo V. Putino ir JAV specialiojo pasiuntinio S. Witkoffo derybos, kurioms buvo ruošiamasi po intensyvių diplomatinių kontaktų su Ukraina ir Europos lyderiais.

Šis susitikimas surengtas praėjus vos dienai po derybų Osle, kuriose dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, JAV atstovai ir keli Europos vadovai.

Diplomatinė įvykių seka iškalbinga: iš pradžių Vašingtonas išklausė Kyjivo ir Europos partnerių pozicijas, o vėliau su atnaujintais pasiūlymais kreipėsi į Maskvą.

Tačiau kol kas svarbiausias klausimas lieka neatsakytas – ar Rusija pasirengusi realiems kompromisams?

Putinas išgirdo pasiūlymą, kuris gali pakeisti derybų eigą

S. Witkoffas į Rusiją atvyko ne vien pasikeisti diplomatinėmis frazėmis.

JAV pasiuntinys patvirtino atsivežęs dokumentų su idėjomis, kaip galėtų būti siekiama susitarimo dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Susitikimo pradžioje jis paragino Rusijos vadovą susipažinti su pateiktais pasiūlymais.

Nors visas dokumentų turinys viešai neatskleistas, aišku, kad Vašingtonas siekia atgaivinti derybų procesą, kuriame dalyvautų ne tik JAV ir Rusija, bet ir pati Ukraina.

S. Witkoffas išreiškė viltį, kad galėtų būti atnaujintos trišalės derybos.

Jose dalyvautų JAV, Ukrainos ir Rusijos atstovai, o konkrečius klausimus galėtų nagrinėti techninės darbo grupės.

Tai reikšminga detalė, nes tiesioginių derybų atnaujinimas leistų visoms trims šalims vienu metu aptarti nesutarimus ir galimus sprendimus.

Tačiau kol kas tai tėra pasiūlymas.

Viešai nepatvirtinta, kad V. Putinas būtų sutikęs su nauju trišalių derybų formatu ar konkrečiomis paliaubų sąlygomis.

Netikėtas posūkis: Putinas prakalbo apie susitikimą su Trumpu Kinijoje

Vienas labiausiai dėmesį patraukusių susitikimo momentų buvo paties V. Putino iškelta idėja.

Rusijos vadovas pasiūlė aptarti galimybę susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Kinijoje.

Tokio susitikimo perspektyva jau anksčiau buvo minima diplomatiniuose svarstymuose.

Kalbėta apie galimybę surengti aukščiausiojo lygio kontaktus Kinijoje planuojamų tarptautinių renginių kontekste.

Tačiau spalio 21-ąją šią temą tiesiogiai iškėlė pats V. Putinas.

Galimas abiejų prezidentų susitikimas galėtų suteikti naują impulsą diplomatiniam procesui.

Vis dėlto vien idėjos aptarimas dar nereiškia, kad toks susitikimas tikrai įvyks.

Kol kas nėra patvirtinto susitikimo grafiko ar viešai suderintos darbotvarkės.

Taip pat neaišku, kokius konkrečius rezultatus toks susitikimas galėtų duoti Ukrainai.

Witkoffas atskleidė, ką išgirdo iš Zelenskio

Prieš atvykdamas į Rusiją S. Witkoffas dalyvavo derybose Norvegijos sostinėje Osle.

Jose susitiko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir kiti partneriai.

Dalis Europos bei transatlantinių institucijų atstovų prie pokalbių prisijungė nuotoliniu būdu.

Per susitikimą buvo aptariami pasiūlymai, kurie galėtų tapti tolesnių derybų pagrindu.

JAV pusės vertinimu, pokalbiai buvo produktyvūs.

S. Witkoffas V. Putinui teigė, kad Osle pasiekta tam tikros pažangos ir atsirado pagrindas judėti paliaubų link.

Tačiau šis vertinimas dar nereiškia, kad paliaubos jau suderintos.

Tam reikėtų konkrečių abiejų kariaujančių valstybių įsipareigojimų ir susitarimo dėl jų įgyvendinimo.

Vienas klausimas gali tapti rimčiausia kliūtimi

Tarp aptariamų temų išlieka energetinių objektų atakų nutraukimas.

Ukraina yra išreiškusi pasirengimą pritarti abipusėms energetinėms paliauboms, tačiau pabrėžia, kad Rusija taip pat turėtų nutraukti atitinkamus smūgius.

V. Zelenskis po derybų Osle priminė, kad Kyjivas jau anksčiau palaikė amerikiečių pasiūlymą dėl tokio pobūdžio paliaubų.

Tačiau Maskvos pozicija išlieka kitokia.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas spalio 21 dieną pareiškė, kad Rusijos požiūris į energetines paliaubas nepasikeitė.

Tai rodo, kad net ir vienu iš konkrečiausių galimų susitarimo klausimų abi pusės tebėra nutolusios viena nuo kitos.

Energetinių objektų atakos yra ypač jautri tema, nes jų padariniai gali paveikti elektros tiekimą, šildymą ir civilinę infrastruktūrą.

Todėl bet kokiam realiam susitarimui reikėtų ne vien politinio pareiškimo, bet ir aiškių jo laikymosi sąlygų.

Derybose iškilo ir pinigų klausimas

Dar viena svarbi susitikimo dalis buvo susijusi su Rusijos ir JAV ekonominiais santykiais.

V. Putinas pareiškė esantis suinteresuotas atkurti ekonominį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

Kalbėta apie prekybos perspektyvas, įskaitant energetikos produktus ir trąšas.

Atskiras dėmesys skirtas vadinamajam dyzelino susitarimui.

Rusijos vadovas nurodė, kad ruošiami tanklaiviai degalų tiekimui, o pirmasis jų, anot jo, galėtų išplaukti artimiausiomis dienomis.

S. Witkoffas savo ruožtu kalbėjo apie galimybes plėtoti ekonominius ryšius pasibaigus karui Ukrainoje.

Ši aplinkybė svarbi dėl platesnio politinio konteksto.

Ekonominiai pasiūlymai gali būti naudojami kaip viena iš diplomatinių paskatų ieškoti kompromisų.

Tačiau kartu kyla klausimas, ar prekybinių santykių atkūrimo perspektyva iš tiesų paskatins Maskvą keisti poziciją dėl karo.

Kol kas atsakymo į jį nėra.

Vašingtonas tikisi kompromiso, tačiau garantijų neturi

JAV administracija siekia, kad nauji diplomatiniai ir ekonominiai pasiūlymai padėtų priartinti Rusiją prie derybinio sprendimo.

Tačiau šios viltys dar nėra patvirtintos konkrečiais Maskvos įsipareigojimais.

V. Putinas viešai padėkojo D. Trumpui už dėmesį karo Ukrainoje užbaigimui.

Jis taip pat pasidomėjo Osle vykusių derybų rezultatais.

Vis dėlto tokie pareiškimai savaime nereiškia, kad Rusija sutiko su Ukrainos ar JAV siūlomomis sąlygomis.

Diplomatijoje itin svarbus skirtumas tarp pasirengimo kalbėtis ir pasirengimo pasirašyti susitarimą.

Kol kas viešai matoma pirmoji proceso dalis – aktyvūs kontaktai, naujų idėjų pristatymas ir galimų tolesnių susitikimų aptarimas.

Kol politikai derasi, Ukraina patiria naujas atakas

Diplomatiniai susitikimai vyksta tuo metu, kai Rusijos karas prieš Ukrainą nesustoja.

Spalio 21 dieną Ukrainos institucijos pranešė apie naujas Rusijos oro atakas.

Ukrainos oro pajėgų duomenimis, per naktį šalis buvo atakuota 186 bepiločiais orlaiviais.

Pranešta, kad 150 jų buvo numušti arba neutralizuoti.

Smūgiai užfiksuoti keliose vietovėse.

Ukrainos pareigūnai taip pat pranešė apie aukas ir žalą civilinei infrastruktūrai.

Šie įvykiai dar kartą parodo didžiausią dabartinių derybų prieštaravimą.

Nors diplomatai kalba apie galimą karo pabaigą, reali padėtis Ukrainoje išlieka pavojinga.

Būtent todėl vien naujų derybų pradžia dar negali būti laikoma esminiu proveržiu.

Kas gali nutikti toliau?

Po spalio 21 dienos susitikimo išryškėjo trys svarbiausi klausimai.

Pirmasis – ar V. Putinas sutiks svarstyti atnaujintą trišalių derybų formatą, kuriame dalyvautų Ukraina, JAV ir Rusija.

Antrasis – ar Maskva bus pasirengusi keisti poziciją dėl paliaubų, ypač energetikos sektoriuje.

Trečiasis – ar pasiūlymas surengti V. Putino ir D. Trumpo susitikimą Kinijoje virs konkrečiu diplomatiniu planu.

Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys, ar dabartinis suaktyvėjimas taps rimtesnio taikos proceso pradžia, ar liks dar vienu nesėkmingu bandymu priartinti skirtingas pozicijas.

Svarbiausia spalio 21-osios žinia – JAV jau perdavė Rusijai naujus pasiūlymus, o V. Putinas iškėlė galimo asmeninio susitikimo su D. Trumpu idėją. Tačiau kol kas nepasiekta viešai patvirtinto susitarimo nei dėl paliaubų, nei dėl karo užbaigimo. Todėl tikrasis šių derybų rezultatas paaiškės ne iš diplomatinių pareiškimų, o iš to, ar po jų pasikeis Rusijos veiksmai ir pozicija.