Žaibas trenkė į „Wizz Air“ lėktuvą likus vos kelioms minutėms iki nusileidimo: tikroji drama prasidėjo vėliau

Iš Varšuvos į Bulgariją skridusiame „Wizz Air“ lėktuve įvyko incidentas, kuris galėjo rimtai išgąsdinti keleivius. Likus vos kelioms minutėms iki nusileidimo, į orlaivį trenkė žaibas. Nors pilotams pavyko saugiai nutupdyti lėktuvą, netikėtas įvykis sukėlė tikrą sumaištį oro uoste. Atgal į Lenkiją turėję skristi keleiviai buvo priversti laukti net devynias valandas.

Incidentas įvyko penktadienį, spalio 16 dieną, kai pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“ lėktuvas skrido iš Varšuvos Šopeno oro uosto į Bulgarijos sostinę Sofiją.

Kelionė artėjo prie pabaigos. Orlaivis jau ruošėsi leistis, kai netikėtai į jį trenkė žaibas.

Tokie įvykiai aviacijoje nėra neįprasti, tačiau kiekvienas žaibo smūgis reikalauja ypatingo dėmesio.

Šį kartą įgulai pavyko sėkmingai užbaigti skrydį. Lėktuvas Sofijos oro uoste nusileido 15.33 val. vietos laiku.

Pranešama, kad nė vienas keleivis nenukentėjo.

Tačiau nors pats nusileidimas baigėsi laimingai, problemos tuo nesibaigė.

Nusileido saugiai, tačiau toliau skristi nebegalėjo

Po incidento paaiškėjo, kad orlaivis negalės iš karto tęsti numatytų skrydžių.

Į žaibo smūgį patekusiam lėktuvui turėjo būti atlikta neplanuota techninė patikra.

Aviacijos specialistams būtina įsitikinti, kad žaibas nepažeidė svarbių orlaivio sistemų ar konstrukcinių dalių.

Net jeigu lėktuvas nusileidžia be jokių pastebimų sutrikimų, tai dar nereiškia, kad jis gali iš karto vėl pakilti.

Kai kurie galimi pažeidimai gali būti nepastebimi iš pirmo žvilgsnio.

Dėl šios priežasties techninės priežiūros darbuotojai turi atlikti nustatytas procedūras ir tik tuomet leisti orlaiviui grįžti į eksploataciją.

Būtent taip nutiko ir Sofijoje.

Devynios valandos nežinios: keleivių planai sugriuvo

Didžiausius nepatogumus patyrė keleiviai, kurie tuo pačiu orlaiviu turėjo skristi atgal į Varšuvą.

Pagal numatytą tvarkaraštį skrydis W64347 iš Sofijos turėjo pakilti 15.45 val. vietos laiku.

Tačiau lėktuvas dėl būtinos patikros liko ant žemės.

Keleiviams teko laukti, kol oro linijų bendrovė suras sprendimą.

Galiausiai buvo nuspręsta atsiųsti kitą orlaivį.

Dėl šių aplinkybių skrydis vėlavo maždaug devynias valandas.

Vietoje planuoto išvykimo popietę keleiviai galėjo išskristi tik praėjus kelioms minutėms po vidurnakčio.

Tokio ilgio vėlavimas gali sujaukti ne tik kelionės planus, bet ir suplanuotus persėdimus, susitikimus bei grįžimą namo.

Paaiškėjo, koks lėktuvas pateko į incidentą

Žaibo smūgį patyrė „Airbus A321neo“ modelio orlaivis, kurio registracijos numeris – 9H-WAQ.

Tai modernus siaurojo fiuzeliažo keleivinis lėktuvas, plačiai naudojamas Europos oro linijų bendrovių.

„Airbus A321neo“ priklauso vienai populiariausių šiuolaikinių keleivinių orlaivių šeimų.

Tokie lėktuvai projektuojami atsižvelgiant į įvairias meteorologines sąlygas, įskaitant galimus žaibo smūgius.

Tačiau net ir moderniausios apsaugos sistemos nepanaikina būtinybės atlikti patikrą po tokio įvykio.

Šiuo atveju sprendimas neleisti lėktuvui iš karto tęsti skrydžio buvo susijęs būtent su saugos reikalavimais.

Keleivius išskraidino kitu lėktuvu

Galiausiai „Wizz Air“ pasitelkė pakaitinį „Airbus A321neo“ orlaivį.

Jo registracijos numeris – 9H-WBI.

Šiuo lėktuvu keleiviai iš Sofijos išskrido jau po vidurnakčio.

Varšuvos Šopeno oro uoste orlaivis nusileido 00.46 val.

Taigi kelionė, kuri turėjo baigtis gerokai anksčiau, užsitęsė beveik visą vakarą.

Oro linijų bendrovė pabrėžė, kad keleivių ir įgulos saugumas išlieka svarbiausiu prioritetu.

Keleiviams išdalijo kuponus – jų vertė nustebino

Kol buvo ieškoma pakaitinio lėktuvo, keleiviams buvo suteikti maisto ir gėrimų kuponai.

Iš pradžių jų vertė siekė 5 eurus.

Vėliau keleiviai gavo papildomus 12 eurų vertės kuponus.

Taigi bendra suteiktų kuponų vertė vienam keleiviui siekė 17 eurų.

Tokios pagalbos tikslas – pasirūpinti laukiančių keleivių būtiniausiais poreikiais.

Vis dėlto maisto kuponai nėra tas pats, kas piniginė kompensacija už skrydžio vėlavimą.

Ar keleiviams priklauso papildoma išmoka, priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir Europos Sąjungos keleivių teisių taisyklių.

Ar žaibas iš tiesų pavojingas keleiviniam lėktuvui?

Nors žinia apie žaibo smūgį į keleivinį lėktuvą skamba grėsmingai, šiuolaikiniai orlaiviai yra specialiai projektuojami taip, kad galėtų atlaikyti tokius įvykius.

Lėktuvo konstrukcijoje numatytos priemonės, padedančios nukreipti elektros srovę ir apsaugoti svarbias sistemas.

Daugeliu atvejų žaibo smūgis nesukelia katastrofiškų pasekmių.

Tačiau tai nereiškia, kad incidentą galima ignoruoti.

Žaibas kartais gali pažeisti orlaivio išorinį paviršių, jutiklius ar kitus komponentus.

Todėl po tokio įvykio atliekamos techninės patikros.

Būtent jos gali tapti ilgų vėlavimų priežastimi, net jei skrydžio metu nebuvo kilęs tiesioginis pavojus keleiviams.

Ar po devynių valandų laukimo priklauso kompensacija?

Daugelis keleivių žino, kad pagal Europos Sąjungos taisykles už ilgą skrydžio vėlavimą tam tikrais atvejais gali būti mokama piniginė kompensacija.

Tačiau yra svarbi išimtis.

Jeigu vėlavimą sukėlė ypatingos aplinkybės, kurių oro vežėjas negalėjo išvengti net imdamasis visų pagrįstų priemonių, pareiga mokėti standartinę kompensaciją gali neatsirasti.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad žaibo smūgis į orlaivį, dėl kurio būtina atlikti privalomas saugos patikras, gali būti laikomas ypatinga aplinkybe.

Vis dėlto kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai.

Oro linijų bendrovė turi pagrįsti vėlavimo priežastį ir tai, kokių priemonių ėmėsi jo padariniams sumažinti.

Be to, teisė į rūpinimąsi keleiviais – maistą, gėrimus, o prireikus ir apgyvendinimą – gali išlikti net tada, kai standartinė piniginė kompensacija nepriklauso.

Todėl ilgai laukę keleiviai turėtų išsaugoti bilietus, skrydžio informaciją ir papildomų išlaidų dokumentus.

Šis incidentas priminė svarbią aviacijos taisyklę

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista: lėktuvas saugiai nusileido, visi keleiviai sveiki, tačiau toliau skristi jam neleista.

Vis dėlto būtent tokie sprendimai ir yra svarbi aviacijos saugos dalis.

Techninė patikra nėra formalumas.

Jos tikslas – užtikrinti, kad kitas skrydis būtų vykdomas tik įsitikinus orlaivio tinkamumu.

Sofijoje įvykęs incidentas parodė, kad net vienas netikėtas gamtos reiškinys gali sukelti grandininę reakciją visame skrydžių tvarkaraštyje.

Šį kartą žaibo smūgis nesukėlė sužeidimų, o lėktuvas saugiai nusileido. Tačiau keleiviams, laukusiems skrydžio atgal į Varšuvą, teko patirti devynių valandų išbandymą. Ir visa tai – dėl kelių sekundžių įvykio, po kurio aviacijos saugos taisyklės neleido rizikuoti.