Aidas Užkuraitis
Viename garsiausių Italijos miestų – neramumai, privertę valdžią imtis ypatingų priemonių. Po smurtinių protestų, susirėmimų su policija ir parduotuvių plėšimų Italijos premjerė Giorgia Meloni paskelbė apie 500 karių dislokavimą Milane. Tačiau tuo valdžios atsakas nesibaigia – griežtesnės bausmės numatytos ir nepilnamečiams, o už jų padarytą žalą gali tekti mokėti tėvams.
Italijos finansų ir mados sostinėje Milane pastarosiomis dienomis tvyro įtampa. Savaitgalį prasidėję protestai peraugo į susirėmimus su teisėsauga, buvo niokojamas turtas, plėšiamos parduotuvės.
Reaguodama į įvykius, Italijos vyriausybė spalio 20 dieną priėmė sprendimą sustiprinti saugumą mieste.
Iki 2026 metų pabaigos Milane numatyta dislokuoti 500 karių, kurie padės policijai užtikrinti viešąją tvarką.
Prabangios parduotuvės ėmėsi neįprastų priemonių
Neramumai ypač skaudžiai palietė Milano prekybos rajonus.
Miesto centre buvo išplėštos kelios parduotuvės, apgadintos vitrinos ir kitas turtas. Dalis prekybininkų, baimindamiesi naujų išpuolių, nusprendė laikinai užsidaryti.
Garsiajame Via Montenapoleone rajone, kuriame įsikūrę pasaulinio garso prabangos prekių ženklai, kai kurios parduotuvės iš vitrinų išėmė prekes, o langus uždengė apsauginėmis konstrukcijomis.
Tokie vaizdai Milane sukėlė didelį atgarsį. Miestas kasmet pritraukia daugybę turistų ir garsėja prestižinėmis parduotuvėmis, todėl neramumai paveikė ne tik viešąją tvarką, bet ir verslo kasdienybę.
Sulaikyti šimtai žmonių – tarp jų ir nepilnamečiai
Policijos duomenimis, vien sekmadienį per neramumus Milane buvo sulaikytas 271 jaunuolis.
Iš jų 32 buvo areštuoti, tarp jų – 23 nepilnamečiai.
Per susirėmimus nukentėjo ir policijos pareigūnai.
Protestai iš pradžių buvo susiję su nepasitenkinimu augančiomis pragyvenimo išlaidomis ir viešųjų paslaugų būkle, tačiau dalis demonstracijų virto smurtiniais incidentais.
Neramumų būta ir kituose šiaurės Italijos miestuose.
Valdžios atstovai pabrėžia, kad taikūs protestai yra teisėta demokratinės visuomenės dalis, tačiau smurtas ir turto niokojimas negali būti toleruojami.
Meloni paskelbė griežtą sprendimą
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni po vyriausybės posėdžio pristatė naują saugumo priemonių paketą.
Be papildomų karių dislokavimo, numatytos griežtesnės priemonės prieš smurtiniuose protestuose dalyvaujančius asmenis.
Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie palengvintų nepilnamečių sulaikymą, numatytų finansinę atsakomybę tėvams už jų vaikų padarytą žalą ir įtvirtintų baudžiamąją atsakomybę už smurtinį dalyvavimą demonstracijose.
Tai reiškia, kad valdžia siekia ne tik sustiprinti policijos pajėgas, bet ir pakeisti atsakomybės už tokius incidentus taisykles.
Tačiau konkrečių priemonių taikymas priklausys nuo galutinio jų teisinio įgyvendinimo.
Italijos ministras prabilo apie dar didesnę grėsmę
Diskusijas sukėlė ir Italijos gynybos ministro Guido Crosetto pareiškimai.
Jis neramumus susiejo su platesniu reiškiniu, kurį pavadino hibridiniu karu prieš Vakarų valstybes.
Ministro teigimu, socialiniai tinklai ir internetinės platformos gali būti naudojami visuomenės nuotaikoms paveikti bei radikalioms idėjoms skleisti.
Vis dėlto tai yra ministro pateiktas politinis įvykių vertinimas. Viešai nepateikta įrodymų, kad konkrečius Milano neramumus būtų organizavusi užsienio valstybė.
Tuo metu Italijos valdžia daugiausia dėmesio skiria praktinėms saugumo priemonėms ir naujų smurto protrūkių prevencijai.
Kas dabar laukia Milano?
Milane tikimasi naujų demonstracijų, todėl papildomų karių dislokavimas laikomas prevencine priemone.
Kariai turėtų padėti policijai saugoti viešąsias erdves ir užtikrinti tvarką, tačiau tai nereiškia, kad mieste paskelbta karo padėtis.
Kol kas neaišku, ar sustiprintas saugumas padės išvengti naujų incidentų.
Italijos vyriausybei teks spręsti ir platesnius klausimus – nuo jaunimo nepasitenkinimo iki augančių pragyvenimo išlaidų, kurios tapo viena protestų priežasčių.
Viena aišku: Milane kilę neramumai jau privertė Italijos valdžią imtis neeilinių veiksmų. Į gatves siunčiami šimtai karių, o griežtesnės taisyklės gali pakeisti tai, kaip šalyje bus reaguojama į smurtinius protestus ateityje.
