Aidas Užkuraitis
Paveldėtas butas, namas ar banko sąskaitoje paliktos santaupos daugeliui atrodo kaip finansinė pagalba. Tačiau Lietuvoje galioja taisyklė, apie kurią žino ne visi: tam tikrais atvejais už palikimą pirmiausia reikia sumokėti mokestį, o tik tada galima galutinai įforminti nuosavybę. Kai kuriems gyventojams ši suma gali siekti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų. Specialistai įspėja, kad didžiausia problema gali kilti tuomet, kai žmogus paveldi vertingą nekilnojamąjį turtą, tačiau neturi santaupų mokesčiui sumokėti.
Paveldėtas butas gali tapti netikėta finansine našta
Įsivaizduokite situaciją: žmogus iš tolimesnio giminaičio paveldi 100 tūkstančių eurų vertės butą.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip didelė finansinė sėkmė. Tačiau netrukus paaiškėja, kad prieš galutinai įforminant palikimą reikės sumokėti 3 350 eurų paveldimo turto mokestį.
Jeigu paveldėtojas neturi santaupų, padėtis tampa sudėtinga.
Atrodytų, paprasčiausias sprendimas būtų parduoti paveldėtą butą ir iš gautų pinigų sumokėti mokestį.
Tačiau čia slypi svarbi teisinė aplinkybė.
Lietuvoje paveldimo turto mokestis, kai jis taikomas, paprastai turi būti sumokėtas dar prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Vadinasi, žmogus gali susidurti su situacija, kai negali užbaigti nuosavybės įforminimo, kol nesumokėjo mokesčio, tačiau tam neturi reikiamų pinigų.
Vis dėlto įstatymas numato galimybę kreiptis į savivaldybę dėl mokesčio atidėjimo, sumažinimo ar atleidimo nuo jo.
Vieniems mokėti nereikia nė euro, kitiems – tūkstančius
Svarbiausia taisyklė, kurią turėtų žinoti kiekvienas paveldėtojas, susijusi ne su turto verte, o su giminystės ryšiu.
Lietuvoje nuo paveldimo turto mokesčio visiškai atleidžiami tam tikri artimieji.
Lengvata taikoma, kai turtą paveldi:
- Sutuoktinis.
- Vaikai ir įvaikiai.
- Tėvai ir įtėviai.
- Seneliai ir vaikaičiai.
- Broliai ir seserys.
- Įstatyme numatytais atvejais – globėjai, rūpintojai ir jų globotiniai.
Tai reiškia, kad žmogus, paveldėjęs net ir 200 tūkstančių eurų vertės butą iš savo mamos, paveldimo turto mokesčio nemokės.
Tačiau situacija visiškai kitokia, jeigu tokios pat vertės turtą paliko teta, dėdė, pusbrolis ar šeimos draugas.
Šiems asmenims artimųjų lengvata netaikoma, todėl gali atsirasti prievolė sumokėti nemažą mokestį.
Atskleisti konkretūs skaičiai: kiek teks sumokėti?
Mokestis Lietuvoje apskaičiuojamas ne nuo visos paveldėto turto vertės.
Pirmiausia nustatoma 70 procentų turto vertės. Tuomet iš šios sumos atimama 3 tūkstančių eurų neapmokestinamoji dalis.
Taikomi du tarifai:
- 5 procentai, jeigu pradinė apmokestinamoji vertė neviršija 150 tūkstančių eurų.
- 10 procentų, jeigu ši vertė didesnė.
Pavyzdžiui, jeigu paveldėtas turtas vertas 100 tūkstančių eurų, apmokestinamoji vertė sudaro 70 tūkstančių eurų.
Atėmus 3 tūkstančių eurų lengvatą, lieka 67 tūkstančiai eurų.
Pritaikius 5 procentų tarifą, mokestis siekia 3 350 eurų.
Štai kiek preliminariai tektų mokėti žmogui, kuriam artimųjų lengvata netaikoma:
| Paveldėto turto vertė | Paveldėjimo mokestis |
|---|---|
| 10 000 € | 200 € |
| 30 000 € | 900 € |
| 50 000 € | 1 600 € |
| 100 000 € | 3 350 € |
| 150 000 € | 5 100 € |
| 200 000 € | 6 850 € |
| 250 000 € | 17 200 € |
Skaičiavimai orientaciniai, pagal bendrą 2026 m. spalį galiojančią tvarką. Notaro ir kitos išlaidos neįtrauktos.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į 150 tūkstančių eurų apmokestinamosios vertės ribą.
Ją viršijus, 10 procentų tarifas taikomas visai po lengvatos likusiai sumai, o ne vien ribą viršijančiai daliai.
Kodėl kai kuriems gyventojams gresia dar didesnės išlaidos?
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė.
Butas, kuris anksčiau buvo vertas keliasdešimt tūkstančių eurų, dabar gali kainuoti gerokai daugiau.
Tai reiškia, kad paveldėto turto vertė gali didėti net ir tuomet, kai pats žmogus neturi didelių pajamų.
Dėl to vis daugiau paveldėjimo atvejų gali būti susiję su didesnėmis mokestinėmis prievolėmis.
Pavyzdžiui, paveldėjus 250 tūkstančių eurų vertės turtą iš tolimesnio giminaičio, pagal bendrąją tvarką mokestis siektų net 17 200 eurų.
Tokios sumos gali tapti rimtu iššūkiu žmogui, kurio santaupos nedidelės.
Tačiau paveldimo turto mokestis nėra vienintelės galimos išlaidos.
Papildomai gali tekti mokėti už notaro paslaugas, turto vertinimą ar kitus dokumentų tvarkymo veiksmus.
Yra būdas išvengti finansinės aklavietės
Nors bendra taisyklė reikalauja paveldimo turto mokestį sumokėti prieš gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, įstatymas numato išimtis.
Savivaldybės taryba turi teisę atidėti mokesčio mokėjimą ne ilgiau kaip vieniems metams po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Taip pat ji gali mokestį sumažinti arba nuo jo visiškai atleisti.
Tačiau tokie sprendimai nėra automatiniai.
Žmogus turi kreiptis į atitinkamą savivaldybę ir pateikti reikalingą informaciją apie savo situaciją.
Todėl paveldėtojams, kurie neturi lėšų mokesčiui sumokėti, verta šią galimybę išsiaiškinti dar prieš užbaigiant paveldėjimo procedūras.
O kas nutinka, jeigu paveldėtą butą nusprendžiate parduoti?
Čia atsiranda dar viena aplinkybė, apie kurią gyventojai kartais pamiršta.
Paveldimo turto mokestis ir gyventojų pajamų mokestis pardavus nekilnojamąjį turtą nėra tas pats.
Net jeigu paveldėjimo mokestis netaikomas, pardavus paveldėtą būstą tam tikrais atvejais gali atsirasti prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo apmokestinamojo pelno.
Tai priklauso nuo turto įsigijimo vertės, pardavimo kainos, išlaikymo laikotarpio ir įstatyme numatytų lengvatų.
Todėl prieš parduodant paveldėtą būstą svarbu pasitikrinti, ar sandoris nesukels papildomų mokestinių prievolių.
Ar valdžia ketina keisti paveldėjimo mokestį?
Finansų ministerija nurodo, kad šiuo metu Vyriausybės programoje paveldimo turto apmokestinimo pakeitimai nėra numatyti.
Tačiau diskusijos apie tokių mokesčių teisingumą Europoje vyksta nuolat.
Vieni ekspertai mano, kad didesni paveldimo turto mokesčiai galėtų padėti mažinti turto koncentraciją.
Kiti atkreipia dėmesį į tai, kad paveldėtojai ne visada turi pakankamai pinigų mokesčiams sumokėti, ypač kai paveldi nekilnojamąjį turtą, o ne santaupas.
Todėl svarstant galimus pakeitimus būtina įvertinti ne tik turto vertę, bet ir realias paveldėtojų finansines galimybes.
Kol kas Lietuvoje galioja dabartinė tvarka, pagal kurią artimieji nuo paveldimo turto mokesčio atleidžiami, o kitiems gali būti taikomas 5 arba 10 procentų tarifas.
Svarbiausia detalė, kurią būtina žinoti prieš priimant palikimą
Paveldėjimas ne visada reiškia vien finansinę naudą.
Kartu su turtu gali atsirasti ir papildomų įsipareigojimų, todėl svarbu iš anksto įvertinti visas aplinkybes.
Ypač atidūs turėtų būti žmonės, kurie paveldi turtą iš tolimesnių giminaičių ar kitų asmenų, kuriems netaikoma artimųjų lengvata.
Prieš priimant palikimą verta išsiaiškinti turto vertę, galimus mokesčius, skolas ir dokumentų tvarkymo išlaidas.
Svarbiausia žinia – net ir paveldėjus 100 tūkstančių eurų vertės butą gali tekti pirmiausia surasti 3 350 eurų mokesčiui. Tačiau paveldėjus tokį patį turtą iš mamos, tėvo ar kito įstatyme nurodyto artimojo, šio mokesčio mokėti nereikėtų.
O kaip manote jūs – ar teisinga, kad žmogus, paveldėjęs artimo žmogaus sukauptą turtą, tam tikrais atvejais valstybei turi sumokėti tūkstančius eurų?
