Aidas Užkuraitis
Artėjanti žiema Lietuvos gyventojams gali pateikti itin nemalonią staigmeną. Ekonomistė Eglė Stonkutė perspėja, kad kai kuriuose šalies regionuose šildymas gali pabrangti net iki 50 procentų. Tačiau didesnės sąskaitos už šilumą – tik dalis problemos. Brangstant degalams ir energijai, papildomos išlaidos gali pasiekti ir maisto prekių krepšelį. Kai kurioms šeimoms kiekvieną mėnesį gali prireikti net 100–150 eurų daugiau nei anksčiau.
Šildymo sąskaitos gali nemaloniai nustebinti
2026–2027 metų šildymo sezonas Lietuvos gyventojams gali tapti rimtu finansiniu išbandymu.
Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė dr. Eglė Stonkutė įspėja, kad šilumos kainos šiemet gali gerokai skirtis nuo praėjusio sezono.
Jos vertinimu, priklausomai nuo regiono, šildymas gali pabrangti nuo 15 iki 50 procentų.
Tai reiškia, kad daliai gyventojų teks gerokai atidžiau planuoti savo išlaidas.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad 50 procentų yra ekonomistės įvardytas galimas kainų augimo scenarijus atskiruose regionuose, o ne visai Lietuvai patvirtintas tarifas.
Faktinės sąskaitos priklausys nuo gyvenamosios vietos, šilumos tiekėjo kainų, būsto energetinio efektyvumo ir oro sąlygų.
Oficialios prognozės atskleidžia kitokius skaičius
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) taip pat prognozuoja brangesnį šildymo sezoną.
Pagal bazinį scenarijų vidutinė šilumos kaina Lietuvoje galėtų padidėti 13,5 procento.
Esant mažiau palankioms energijos išteklių kainoms, augimas galėtų siekti 22,7 procento.
Pagal pesimistinį scenarijų – apie 25,1 procento.
Šie skaičiai rodo prognozuojamą vidutinį šilumos energijos kainų pokytį, todėl jų nereikėtų tiesiogiai tapatinti su kiekvieno gyventojo sąskaitos padidėjimu.
Net tame pačiame mieste gyvenančių žmonių šildymo išlaidos gali labai skirtis.
Pavyzdžiui, renovuotame daugiabutyje šilumos suvartojimas paprastai būna mažesnis nei prastai apšiltintame pastate.
Vien šildymu išlaidos nesibaigs
Ekonomistė perspėja, kad didėjančios energijos kainos gali paveikti ir kitas kasdienes išlaidas.
Ypač svarbus veiksnys – degalų kainos.
Dyzelinas naudojamas prekių pervežimui, todėl jo brangimas didina transporto bendrovių sąnaudas.
Šios išlaidos ilgainiui gali būti įtraukiamos į prekių kainas.
Tai reiškia, kad didesnės išlaidos gali pasiekti ir žmones, kurie patys automobilio neturi.
Brangstant transportavimui, gali didėti įvairių produktų pristatymo ir prekybos sąnaudos.
Tačiau galutinis poveikis kainoms priklausys ir nuo konkurencijos, prekybininkų sprendimų bei kitų ekonominių aplinkybių.
Kiek papildomai gali prireikti vienai šeimai?
E. Stonkutė pateikė skaičiavimus, kurie leidžia geriau įsivaizduoti galimą kainų augimo poveikį šeimų biudžetams.
Jos vertinimu, šeimai, kurioje du žmonės gauna minimalų atlyginimą, kas mėnesį gali prireikti maždaug 100 eurų papildomų lėšų.
Šeimai, kurioje abu dirbantieji gauna vidutinį atlyginimą, papildomos išlaidos galėtų siekti apie 150 eurų per mėnesį.
Svarbu tai, kad šios sumos apima ne tik šildymą.
Ekonomistė vertino bendrą elektros, šilumos, degalų ir maisto kainų augimo poveikį.
Jeigu tokios papildomos išlaidos išliktų šešis mėnesius, pirmuoju atveju šeimos biudžetui reikėtų apie 600 eurų daugiau, antruoju – apie 900 eurų.
Tai iliustracinis skaičiavimas pagal ekonomistės prognozę, o ne visoms šeimoms numatytas išlaidų padidėjimas.
Parduotuvėse taip pat gali laukti nemaloni staigmena
Dar viena ekonomistės išsakyta prognozė susijusi su maisto kainomis.
Jos vertinimu, dėl didėjančių energijos ir transporto sąnaudų maisto produktai gali brangti iki 5 procentų.
Susiklosčius nepalankesnėms aplinkybėms, kai kurių produktų kainos galėtų padidėti net iki 10 procentų.
E. Stonkutė mano, kad ryškesnis kainų augimas galėtų pasirodyti lapkritį ir gruodį.
Tačiau tai nėra patvirtintas būsimas kainų pokytis.
Ne visos maisto prekės brangsta vienodai, o kai kurių kainos dėl konkurencijos, sezoniškumo ar tiekimo pokyčių gali ir mažėti.
Vis dėlto ekonomistės perspėjimas rodo, kad šildymo sezono finansinės pasekmės gali būti juntamos gerokai plačiau nei vien komunalinių paslaugų sąskaitose.
Kodėl tiek dėmesio sulaukė dyzelino akcizas?
E. Stonkutė atkreipė dėmesį ir į Lietuvos degalų apmokestinimo politiką.
Jos teigimu, dyzelino kainos Lietuvoje yra gerokai didesnės nei kaimyninėje Lenkijoje.
Ekonomistė nurodo maždaug 50 centų už litrą skirtumą.
Toks skirtumas gali būti svarbus transporto bendrovėms, kurios konkuruoja tarptautinėje rinkoje.
Pasak jos, verta peržiūrėti ilgalaikę dyzelino akcizų politiką ir įvertinti, ar ji neblogina Lietuvos vežėjų konkurencinių sąlygų.
Tačiau akcizo mažinimas taip pat turėtų pasekmių valstybės biudžetui.
Ekonomistės skaičiavimu, vieno mėnesio sumažintų dyzelino akcizų poveikis biudžetui galėtų siekti apie 20 mln. eurų.
Todėl sprendžiant dėl galimų mokesčių pakeitimų reikėtų įvertinti tiek naudą gyventojams bei verslui, tiek prarandamas valstybės pajamas.
Kas labiausiai pajus kainų augimą?
Didesnės būtinosios išlaidos paprastai stipriau paveikia tuos gyventojus, kurių pajamos yra mažesnės.
Ypač jautrūs kainų pokyčiams gali būti vieni gyvenantys pensininkai, mažas pajamas gaunančios šeimos ir žmonės, gyvenantys energetiškai neefektyviuose būstuose.
Kai didelė mėnesio pajamų dalis skiriama būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, galimybės sumažinti išlaidas tampa ribotos.
Tačiau ir didesnes pajamas gaunančios šeimos gali pajusti finansinį spaudimą, jeigu tuo pat metu brangs šildymas, elektra, transportas ir maistas.
Būtent dėl šios priežasties ekonomistė kalba apie bendrą pragyvenimo išlaidų augimą, o ne vien apie šilumos tarifus.
Gyventojams primena apie kompensacijas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad gyventojai gali pasitikrinti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija.
Parama gali būti skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo.
Tai reiškia, kad dėl kompensacijos gali kreiptis tiek centralizuotai šildomų būstų gyventojai, tiek besišildantys elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.
Vertinant teisę į paramą atsižvelgiama į gyventojų pajamas, turtą ir kitas įstatyme nustatytas aplinkybes.
Dėl kompensacijos galima kreiptis per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Svarbu nelaukti, kol susikaups didelės skolos.
Pasitikrinti galimybę gauti paramą galima jau dabar.
Naujas šildymo sezonas – ir nauja tvarka
Šiemet Lietuvoje pasikeitė ir šildymo sezono organizavimo taisyklės.
Pagal naują reguliavimą oficialus šildymo sezonas prasideda spalio 1 dieną ir baigiasi balandžio 30 dieną.
Tačiau tai nereiškia, kad visuose daugiabučiuose radiatoriai turi pradėti šilti tą pačią dieną.
Modernizuotuose pastatuose šildymas gali būti reguliuojamas automatiškai, atsižvelgiant į oro temperatūrą ir patalpų šilumos poreikį.
Tokiu būdu siekiama užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir išvengti nereikalingo šilumos vartojimo.
Vis dėlto vien šildymo pradžios datos pakeitimas neapsaugo nuo energijos išteklių brangimo.
Ką gyventojams verta padaryti jau dabar?
Prieš prasidedant šalčiausiems mėnesiams verta įvertinti savo namų ūkio finansinę situaciją.
Pirmiausia naudinga pasitikrinti šilumos tiekėjo skelbiamą kainą ir palyginti ją su praėjusiais metais.
Taip pat galima peržiūrėti ankstesnių žiemų sąskaitas, kad būtų lengviau įvertinti galimą išlaidų padidėjimą.
Gyvenantiems individualiuose namuose svarbu pasirūpinti šildymo sistemos technine priežiūra ir tinkamu jos veikimu.
Daugiabučių gyventojai gali kreiptis į namo administratorių dėl šildymo sistemos reguliavimo ar pastebėtų gedimų.
O mažesnes pajamas gaunantys žmonės turėtų pasitikrinti, ar jiems priklauso valstybės kompensacija.
Net nedideli išankstiniai sprendimai gali padėti geriau pasiruošti brangesniam sezonui.
Žiema dar neprasidėjo, bet perspėjimas jau aiškus
Ekonomistės Eglės Stonkutės prognozės rodo, kad artėjantis šildymo sezonas gali būti sudėtingesnis nei ankstesnis.
Kai kuriuose regionuose šildymo kainos gali kilti gerokai sparčiau už šalies vidurkį, o degalų ir energijos brangimas gali paveikti ir kasdienio vartojimo prekes.
Tačiau tikslus finansinis poveikis priklausys nuo daugelio veiksnių – nuo energijos rinkų iki konkretaus namų ūkio vartojimo.
Svarbiausia žinia gyventojams – didesnės šildymo sąskaitos gali būti tik viena šios žiemos išlaidų dalis. Todėl jau dabar verta įvertinti savo biudžetą, pasitikrinti galimas kompensacijas ir pasiruošti laikotarpiui, kai už įprastas paslaugas bei prekes gali tekti mokėti daugiau.
