Aidas Užkuraitis
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka vėl atkreipė Europos dėmesį pareiškimais apie karinį pasirengimą. Šalies ginkluotosioms pajėgoms jis nurodė būti pasirengusioms pačiam nepalankiausiam scenarijui. Tačiau kartu Minsko vadovas pasiuntė ir kitokią žinią – tikino, kad Baltarusija neturėtų elgtis agresyviai. Ką reiškia šie, iš pirmo žvilgsnio prieštaringi, pareiškimai?
Iš Minsko – naujas perspėjimas kariuomenei
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka paragino šalies kariuomenę išlaikyti aukštą pasirengimo lygį.
Jo teigimu, ginkluotosios pajėgos turi būti pasirengusios net ir pačiam nepalankiausiam Baltarusijai scenarijui.
Toks pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai saugumo padėtis Rytų Europoje išlieka įtempta dėl Rusijos tęsiamo karo prieš Ukrainą.
Vis dėlto Lukašenka kartu pabrėžė, kad Baltarusijos kariuomenė neturėtų demonstruoti agresyvaus elgesio.
Taigi Minskas siunčia dvi žinias: būtinybę ruoštis galimoms grėsmėms ir deklaruojamą siekį neprovokuoti tiesioginio konflikto.
Kodėl šie žodžiai sulaukė dėmesio?
Baltarusijos karinis pasirengimas Europos valstybėms nėra vien vidaus politikos klausimas.
Šalis ribojasi su Lietuva, Latvija, Lenkija ir Ukraina, todėl jos saugumo politika turi tiesioginę reikšmę regionui.
Be to, Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė.
2022 metais Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą.
Dėl šios priežasties bet kokie nauji Minsko pareiškimai apie kariuomenės pasirengimą vertinami platesniame regioninio saugumo kontekste.
Tačiau vien politinės retorikos nepakanka išvadai, kad rengiamas konkretus puolimas.
Tam reikėtų patikimų duomenų apie realius karinius veiksmus ir pasirengimą.
Lukašenka kalba apie pasirengimą, bet kartu neigia agresyvius ketinimus
Vienas svarbiausių naujausio pareiškimo aspektų – Lukašenkos raginimas nesielgti agresyviai.
Tokiu būdu Baltarusijos vadovas mėgina pristatyti savo šalies karinį pasirengimą kaip atsargumo priemonę.
Vis dėlto deklaruojami ketinimai ir faktiniai valstybės veiksmai ne visada sutampa.
Būtent todėl kaimyninės šalys vertina ne tik oficialius pareiškimus, bet ir karinių pajėgų judėjimą, pratybas bei bendradarbiavimą su Rusija.
Šiuo metu pats Lukašenkos pareiškimas nepatvirtina, kad būtų priimtas sprendimas pradėti karinius veiksmus prieš NATO valstybę.
Baltarusijos vaidmuo kare Ukrainoje išlieka jautrus klausimas
Nors Baltarusijos reguliariosios pajėgos nėra pradėjusios plataus masto sausumos puolimo Ukrainoje, Minsko vaidmuo kare sulaukia nuolatinio tarptautinio dėmesio.
Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas kelia klausimų dėl to, kokį vaidmenį Minskas galėtų atlikti tolesnėje konflikto eigoje.
Anksčiau Ukrainos pareigūnai yra perspėję apie galimą aktyvesnį Baltarusijos įtraukimą į karą.
Šias rizikas aptarė ir Europos politikai.
2026 metų gegužę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjosi su Lukašenka. Remiantis viešais pranešimais, vienas pokalbio klausimų buvo galimos Baltarusijos įsitraukimo į karą pasekmės.
Vis dėlto ekspertų vertinimai dėl tokio scenarijaus tikimybės skiriasi.
Vieni atkreipia dėmesį į Rusijos galimybes daryti spaudimą Minskui, kiti pabrėžia, kad vien politinių signalų nepakanka prognozuoti naują karinį puolimą.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvai Baltarusijos vadovo pareiškimai svarbūs dėl bendros sienos ir platesnės regioninio saugumo situacijos.
Lietuva yra NATO narė, todėl jos gynyba remiasi ne tik nacionaliniais pajėgumais, bet ir kolektyvinės gynybos principu.
Pastaraisiais metais Lietuva kartu su sąjungininkais stiprina gynybos pajėgumus, infrastruktūrą ir pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Tačiau gyventojams svarbu atskirti bendrą karinį pasirengimą nuo konkretaus perspėjimo apie tiesioginį pavojų.
Naujausias Lukašenkos pasisakymas savaime nereiškia, kad Lietuvai paskelbta nauja tiesioginė karinė grėsmė.
Tokias grėsmes vertina atsakingos Lietuvos institucijos, remdamosi žvalgybos ir kitais duomenimis.
Kodėl Minskas vėl kalba apie blogiausią scenarijų?
Karinio pasirengimo tema Baltarusijos politinėje retorikoje kartojasi jau ne vienus metus.
Tokie pareiškimai gali būti skirti skirtingoms auditorijoms.
Šalies viduje jie gali būti naudojami pabrėžti valdžios dėmesį saugumui.
Užsienio valstybėms jie gali perduoti žinią, kad Minskas atidžiai stebi regiono padėtį.
Tačiau be papildomų įrodymų negalima tvirtinti, kad būtent tokie buvo naujausio pareiškimo motyvai.
Svarbiausia vertinti ne tik pasisakymus, bet ir tai, ar po jų seka konkretūs karinio pobūdžio sprendimai.
Ar Europa turėtų sunerimti?
Baltarusijos vadovo žodžiai neabejotinai atkreipia dėmesį, tačiau jų nereikėtų laikyti karo paskelbimu.
Regiono saugumo padėtis išlieka sudėtinga dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, Maskvos ir Minsko bendradarbiavimo bei įtampos tarp Rusijos ir NATO.
Vis dėlto rimtas grėsmių vertinimas turi remtis patikimais faktais, o ne vien garsiais politiniais pareiškimais.
Europos valstybėms svarbu stebėti tolesnius Baltarusijos veiksmus ir palaikyti pasirengimą galimiems saugumo iššūkiams.
Svarbiausia paaiškės ne iš žodžių
Aliaksandras Lukašenka savo kariuomenei nurodė ruoštis pačiam nepalankiausiam scenarijui, bet kartu pareiškė, kad Baltarusija neturėtų elgtis agresyviai.
Šie žodžiai dar kartą priminė, kokia jautri išlieka saugumo situacija Rytų Europoje.
Tačiau svarbiausias klausimas – ar po naujausių pareiškimų seks konkretūs kariniai veiksmai.
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad Baltarusija paskelbė planuojanti puolimą prieš Lietuvą ar kitą Europos valstybę. Vis dėlto Minsko karinis bendradarbiavimas su Rusija reiškia, kad kiekvienas naujas Lukašenkos signalas ir toliau bus atidžiai stebimas.
