Aidas Užkuraitis
Už korupciją nuteistas buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys sulaukė naujo teismo sprendimo, kuris nepadėjo jam priartėti prie siekiamo lygtinio paleidimo. Ekspolitikas bandė pasiekti, kad jo skundą nagrinėtų ne Kauno apygardos teismas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas jo prašymą paliko nenagrinėtą. Paaiškėjo ir tai, kokios aplinkybės nuteistajam sukėlė abejonių dėl teismo nešališkumo.
Dar vienas bandymas pakeisti situaciją baigėsi nesėkmingai
Buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys, atliekantis laisvės atėmimo bausmę už korupcinius nusikaltimus, toliau siekia lygtinio paleidimo.
Tačiau naujausias jo procesinis žingsnis nedavė laukto rezultato.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis nusprendė nenagrinėti V. Gapšio prašymo perduoti jo bylą kitam apygardos teismui.
Ekspolitikas siekė, kad klausimą dėl jo lygtinio paleidimo nagrinėtų ne Kauno apygardos teismas.
Tokį prašymą jis pateikė kilus abejonių dėl bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo tvarkos.
Vis dėlto Apeliacinis teismas nenustatė teisinio pagrindo, leidžiančio nagrinėti šį prašymą.
Viskas prasidėjo nuo rugsėjo mėnesio sprendimo
Rugsėjo 3 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai atsisakė taikyti V. Gapšiui lygtinį paleidimą.
Su tokiu sprendimu nesutikęs nuteistasis jį apskundė.
Pagal įprastą teismingumo tvarką skundą turėjo nagrinėti Kauno apygardos teismas, nes V. Gapšys bausmę atlieka Kaune.
Tačiau ekspolitikas ėmė kelti klausimus dėl šio teismo darbo organizavimo.
Jo dėmesį patraukė aplinkybė, kad pasikeitė lygtinio paleidimo skundus nagrinėjančių teisėjų skaičius.
Būtent dėl to prasidėjo naujas procesinis ginčas.
Kas sukėlė Gapšiui abejonių?
V. Gapšys atkreipė dėmesį, kad iki 2026 metų pradžios Kauno apygardos teisme tokio pobūdžio skundus paprastai nagrinėdavo vienas teisėjas.
Tačiau vėliau šios kategorijos bylas pradėta skirti trijų teisėjų kolegijoms.
Ekspolitiko teigimu, priimtose nutartyse nebuvo aiškiai nurodyta, kuo grindžiamas toks pasikeitimas.
Jis taip pat kėlė klausimą, ar naujoji praktika atitinka birželio 1 dieną įsigaliojusias teismo bylų paskirstymo taisykles.
Dar vienas jo argumentas buvo susijęs su skirtinga teismų praktika.
Pasak V. Gapšio, Vilniaus apygardos teisme analogiškus skundus ir toliau nagrinėja vienas teisėjas.
Dėl šių skirtumų nuteistasis pareiškė abejojantis Kauno apygardos teismo nešališkumu.
Svarbu pabrėžti, kad tai buvo paties V. Gapšio išsakyti argumentai, o ne teismo patvirtinti pažeidimai.
Prašė bylą perduoti kitam teismui
Rugsėjo 29 dieną V. Gapšys pateikė prašymą Kauno apygardos teismui.
Jame buvo pareikštas nušalinimas teisėjui Giedriui Endriukaičiui, kuriam paskirta nagrinėti jo skundą.
Kartu prašyta inicijuoti bylos perdavimo kitam apygardos teismui procedūrą.
Kitą dieną V. Gapšys buvo informuotas, kad jo bylą nagrinės trijų teisėjų kolegija.
Ją sudarė Giedrius Endriukaitis, Danutė Giačaitė ir Daiva Jankauskienė.
Nuteistojo taip pat paprašyta patikslinti, ar jis reiškia nušalinimą ir kitiems kolegijos nariams.
Vėliau V. Gapšys paprašė leisti susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant dokumentus, susijusius su jos paskyrimu teisėjų kolegijai.
Dėl šių procesinių veiksmų skundo nagrinėjimas Kauno apygardos teisme buvo atidėtas, kol bus išspręstas nušalinimo klausimas.
Apeliacinis teismas paaiškino, kodėl prašymas nebus nagrinėjamas
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Ernestas Rimšelis konstatavo, kad bylos perdavimas kitam teismui galimas tik įstatyme numatytais išimtiniais atvejais.
Tokie sprendimai gali būti priimami siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.
Tačiau konkrečioje V. Gapšio situacijoje teisėjas nenustatė pagrindo nagrinėti prašymą.
Sprendime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad teisėjų nušalinimui yra nustatyta atskira procedūra.
Jos negalima pakeisti tiesioginiu kreipimusi dėl bylos perdavimo kitam teismui.
Kitaip tariant, pirmiausia turi būti tinkamai išspręstas pareikštas nušalinimo klausimas.
Tik tuomet, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, gali būti svarstomi kiti procesiniai sprendimai.
Ar teismas įvertino Gapšio argumentus?
Čia slypi viena svarbiausių naujausio sprendimo detalių.
Lietuvos apeliacinis teismas nevertino iš esmės V. Gapšio argumentų dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir bylų paskirstymo tvarkos.
Taip nutiko todėl, kad jo prašymas buvo paliktas nenagrinėtas dėl procesinių priežasčių.
Tai reiškia, kad teismas šiuo sprendimu nei patvirtino, nei paneigė nuteistojo išsakytas abejones dėl Kauno apygardos teismo darbo organizavimo.
Todėl būtų netikslu teigti, kad visi V. Gapšio argumentai buvo pripažinti nepagrįstais.
Naujausias sprendimas pirmiausia susijęs su tuo, kokia tvarka tokie klausimai turi būti keliami ir sprendžiami.
Kur šiuo metu bausmę atlieka buvęs politikas?
V. Gapšys atlieka ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šią bausmę jam skyrė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Buvęs politikas bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Kaune.
Pagal paskelbtą informaciją, savaitgaliais jis gali grįžti pas šeimą į Vilnių.
Tačiau tai nereiškia, kad bausmė jau atlikta arba kad jam pritaikytas lygtinis paleidimas.
Atviro tipo bausmės atlikimo sąlygos ir lygtinis paleidimas yra skirtingi teisiniai dalykai.
Už ką buvo nuteistas Vytautas Gapšys?
V. Gapšio pavardė plačiai nuskambėjo vienoje didžiausių politinės korupcijos bylų Lietuvoje.
Byla buvo susijusi su buvusio koncerno „MG Baltic“, dabar žinomo kaip „MG grupė“, vadovybės ir politikų ryšiais.
Teismų nustatytomis aplinkybėmis, buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis siekė, kad V. Gapšys pasinaudotų savo, kaip Seimo nario, padėtimi ir įtaka kitiems politikams bei valstybės pareigūnams.
Už pageidaujamus veiksmus buvo susitarta dėl neteisėto atlygio.
Byloje nustatyta, kad jis buvo užmaskuotas kaip 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai ir 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Šioje byloje kaltais buvo pripažinti ir kiti politikai bei juridiniai asmenys.
Laisvės atėmimo bausmės skirtos V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui.
Ar Gapšys dar gali būti paleistas anksčiau laiko?
Naujausias Apeliacinio teismo sprendimas nereiškia, kad V. Gapšys visam laikui prarado galimybę siekti lygtinio paleidimo.
Šiuo atveju buvo sprendžiamas ne pats jo paleidimo klausimas, o prašymas pakeisti teismą, kuris turėtų nagrinėti skundą.
Pagrindinis ginčas dėl rugsėjo 3 dienos nutarties lieka atskiras procesas.
Jo eiga priklausys nuo to, kaip bus išspręsti teisėjų nušalinimo ir kiti procesiniai klausimai.
Tik išnagrinėjus skundą galės būti sprendžiama, ar ankstesnis atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą buvo pagrįstas.
Kas laukia toliau?
Nors naujausias sprendimas V. Gapšiui nepalankus, teisinis procesas dar nėra baigtas.
Kol kas jo prašymas perduoti bylą kitam apygardos teismui liko nenagrinėtas.
Tuo metu Kauno apygardos teisme turi būti išspręsti su teisėjų nušalinimu susiję klausimai.
Po to galės būti tęsiamas skundo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimas.
Taigi buvusiam Seimo nariui nepavyko pasiekti, kad jo bylą perimtų kitas teismas. Tačiau svarbiausias klausimas – ar jam bus leista anksčiau laiko išeiti į laisvę – vis dar lieka atviras.
