Aidas Užkuraitis
Dar visai neseniai ilgalaikės prognozės leido tikėtis gana švelnios žiemos pradžios. Tačiau naujausi meteorologiniai skaičiavimai pateikia kitokį scenarijų. Gruodis gali būti vėsesnis, nei manyta anksčiau, o sausį ir vasarį neatmetami sniegingi laikotarpiai. Ar po praėjusio sezono Lietuvoje vėl sulauksime tikros žiemos?
Prognozėse – pasikeitimas, kuris gali pradžiuginti sniego mėgėjus
Artėjant 2026–2027 metų žiemai, vis daugiau dėmesio sulaukia sezoninės orų prognozės. Nors iki kalendorinės žiemos pradžios dar liko laiko, naujausi skaičiavimai jau leidžia vertinti galimas temperatūros ir kritulių tendencijas.
Lenkijos meteorologijos ir vandens ūkio instituto ilgalaikių prognozių duomenimis, gruodis gali būti artimesnis įprastoms klimato sąlygoms, nei rodė ankstesni vertinimai.
Anksčiau buvo numatoma, kad paskutinis metų mėnuo gali būti šiltesnis už daugiametį vidurkį. Naujesniuose skaičiavimuose tokia šilumos persvara nebėra tokia ryški.
Tai reiškia, kad regione gali padidėti galimybė sulaukti žiemiškesnių orų.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad šie skaičiavimai pirmiausia apibūdina Lenkijos orų tendencijas. Jie nėra tiesioginė ir patvirtinta Lietuvos žiemos prognozė.
Baltos Kalėdos? Atsirado daugiau vilčių
Vienas labiausiai gyventojus dominančių klausimų – ar šiemet Kalėdas pasitiksime su sniegu.
Pagal aptariamus Lenkijos meteorologų vertinimus, gruodžio temperatūra gali būti artimesnė įprastai, todėl sniego ir šlapdribos tikimybė kai kuriais laikotarpiais gali būti didesnė, nei manyta anksčiau.
Tačiau vidutinė mėnesio temperatūra neatskleidžia, kokie orai bus būtent gruodžio 24–26 dienomis.
Net ir šaltesnį gruodį gali pasitaikyti atodrėkių, o šiltesnį – trumpų snygių.
Todėl kol kas būtų per anksti žadėti baltas Kalėdas Lietuvoje.
Tikslesnės prognozės paaiškės tik gerokai priartėjus šventėms.
Sausį ir vasarį – galimas žiemiškesnis scenarijus
Ilgalaikiuose Lenkijos meteorologų vertinimuose sausis taip pat gali būti artimas įprastoms klimato sąlygoms.
Tai leidžia svarstyti apie šaltesnius laikotarpius ir sniego dangos susidarymą, tačiau neįrodo, kad šaltis bus nuolatinis.
Dar daugiau dėmesio sulaukia vasario prognozės.
Kai kurie skaičiavimai rodo galimybę sulaukti didesnio kritulių kiekio. Jei tuo metu vyrautų neigiama temperatūra, dalis kritulių galėtų iškristi sniego pavidalu.
Vis dėlto didesnis kritulių kiekis savaime nereiškia gausesnio sniego.
Jeigu temperatūra bus teigiama, krituliai gali iškristi lietumi.
Todėl teiginiai apie neišvengiamas pūgas ar storą sniego dangą kol kas būtų nepagrįsti.
O ką rodo Lietuvos meteorologų duomenys?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos spalio 9 dieną atnaujintoje ilgalaikėje prognozėje daugiausia dėmesio skiriama artimiausiam mėnesiui.
Joje numatoma, kad spalio antroji pusė gali būti maždaug 1,5 laipsnio šiltesnė už standartinę klimato normą, o visas spalis – iki 2 laipsnių šiltesnis už įprastą.
Tai reiškia, kad dabartiniai Lietuvos meteorologų duomenys dar nepatvirtina konkretaus būsimos žiemos scenarijaus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai taip pat ne kartą atkreipė dėmesį, kad ilgalaikės prognozės mūsų regione pasižymi nemažu neapibrėžtumu.
Orus Lietuvoje stipriai veikia atmosferos cirkuliacija ir iš Atlanto atkeliaujančios oro masės.
Dėl to net ir viduržiemį šaltesnius laikotarpius gali greitai pakeisti atodrėkiai.
Kodėl ilgalaikės prognozės taip dažnai keičiasi?
Skirtingai nei artimiausių dienų orų prognozės, sezoniniai modeliai paprastai neparodo konkrečios dienos temperatūros ar kritulių.
Jie vertina tikimybę, kad tam tikras mėnuo ar sezonas bus šiltesnis, šaltesnis, sausesnis arba drėgnesnis už įprastą.
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) sezonines prognozes sudaro naudodamas daugybę skirtingų modelio skaičiavimų.
Tačiau kuo tolimesnis prognozuojamas laikotarpis, tuo daugiau neapibrėžtumo.
Todėl rudenį paskelbta žiemos prognozė dar gali ne kartą pasikeisti.
Būtent dėl šios priežasties meteorologai ragina atsargiai vertinti kategoriškas antraštes apie būsimus rekordinius speigus ar garantuotai sniegingą žiemą.
Ar Lietuvoje gali pasikartoti praėjusios žiemos scenarijus?
Praėjęs šaltasis sezonas priminė, kad Lietuvoje vis dar galimi ryškūs žiemiškų orų laikotarpiai.
Tačiau vien tai, kad viena žiema buvo šaltesnė ar sniegingesnė, nereiškia, jog kita būtinai bus tokia pati.
Meteorologinės sąlygos kiekvienais metais priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių procesų.
Naujausi kaimyninės Lenkijos ilgalaikiai skaičiavimai leidžia neatmesti tradiciškesnės žiemos scenarijaus mūsų regione.
Vis dėlto šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad visa 2026–2027 metų žiema Lietuvoje bus šaltesnė už daugiametį vidurkį.
Ką gyventojams verta žinoti jau dabar?
Nors žiemos pobūdis dar neaiškus, ruduo yra tinkamas metas pasiruošti galimiems šalčiams.
Individualių namų gyventojams verta patikrinti šildymo sistemas, langų sandarumą ir lauko vandentiekį.
Vairuotojams naudinga iš anksto įvertinti žieminių padangų būklę ir automobilio parengtį šaltajam sezonui.
Tačiau skubėti daryti išvadų apie būsimą šildymo išlaidų dydį vien pagal sezonines prognozes nereikėtų.
Tam įtakos turės ne tik oro temperatūra, bet ir energijos kainos bei konkretaus būsto šilumos poreikis.
Ar mūsų laukia tikra žiema? Atsakymas dar gali pasikeisti
Naujausi ilgalaikiai vertinimai suteikia daugiau pagrindo svarstyti apie sniegingesnius laikotarpius, nei buvo galima tikėtis pagal kai kurias ankstesnes prognozes.
Tačiau tai dar nėra pažadas, kad Lietuvoje sulauksime ilgų speigų ar baltų Kalėdų.
Svarbiausia žinia – artėjančios žiemos scenarijus dar nėra aiškus. Meteorologiniai modeliai keičiasi, todėl tik artimiausiais mėnesiais bus galima patikimiau įvertinti, ar Lietuvoje iš tiesų sugrįš ilgiau išsilaikantys šalčiai ir sniegas.
