Aidas Užkuraitis
Lietuvą apskriejusi žinia apie žinomo žurnalisto Henriko Vaitiekūno mirtį sulaukė reakcijos ir iš Prezidentūros. Šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą, o jo žodžiai priminė vieną išskirtinį televizijos legendos bruožą. Nors H. Vaitiekūnas daugelį metų dirbo žurnalistikoje, prezidentas pabrėžė, kad svarbiausia jam buvo ne politika ar garsios pavardės. Didžiausią dėmesį jis skyrė paprastiems žmonėms ir jų istorijoms.
Lietuvą pasiekė skaudi žinia
Spalio 11 dieną mirė ilgametis televizijos žurnalistas, laidų kūrėjas ir vedėjas Henrikas Vaitiekūnas.
Jam buvo 77 metai.
Žinią apie žurnalisto mirtį paskelbė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Ją patvirtino LRT operatorius Sigitas Kazlauskas.
H. Vaitiekūno pavardė Lietuvos žiniasklaidoje buvo žinoma kelis dešimtmečius.
Jis dirbo televizijos naujienų reporteriu, kūrė autorines laidas, vedė pokalbių programas ir televizijos žaidimus.
Tačiau kolegų prisiminimuose jis išliko ne tik kaip patyręs profesionalas.
Daugelis jį pažinojo kaip išskirtinio humoro ir savito požiūrio į gyvenimą žmogų.
Prezidento žodžiai atskleidė svarbiausią žurnalisto bruožą
Sekmadienio vakarą užuojautą dėl H. Vaitiekūno mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentūros išplatintame pranešime šalies vadovas žurnalistą pavadino legendiniu.
Tačiau labiausiai išsiskyrė prezidento mintis apie tai, kas H. Vaitiekūnui buvo svarbiausia.
Pasak G. Nausėdos, žurnalistas labiau domėjosi paprastų žmonių gyvenimais ir istorijomis nei politika.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė jo gebėjimą į kasdienybę pažvelgti su humoru, o sudėtingus gyvenimo išbandymus priimti išmintingai.
Tai buvo pagarbus įvertinimas žmogui, kuris didelę savo gyvenimo dalį skyrė televizijai.
Prezidentas pažymėjo ir kitą svarbų H. Vaitiekūno veiklos aspektą.
Už televizijos kamerų slypėjo dar viena jo gyvenimo pusė
G. Nausėda priminė, kad H. Vaitiekūnas savo laiką ir energiją skyrė ne tik žurnalistiniam darbui.
Jis taip pat dalijosi profesine patirtimi su jaunesniais kolegomis.
Per ilgą karjerą žurnalistas sukaupė žinių, kurios buvo naudingos naujai televizijos profesionalų kartai.
H. Vaitiekūnas yra dirbęs dėstytoju, o jo patirtis apėmė tiek spaudos, tiek televizijos žurnalistiką.
Prezidentas savo užuojautoje taip pat atkreipė dėmesį į žurnalisto savanorystę.
Ši veikla atskleidė kitą jo asmenybės pusę – norą padėti ir prisidėti prie visuomenei svarbių iniciatyvų.
Šalies vadovo vertinimu, H. Vaitiekūno gyvenimo darbai priminė nuoširdaus dėmesio kitam žmogui reikšmę.
Jo kelias į televiziją prasidėjo visai kitur
Henrikas Vaitiekūnas gimė 1949 metų rugpjūčio 25 dieną Panevėžyje.
Dar vaikystėje su šeima persikėlė į Klaipėdą.
Būtent uostamiestyje prabėgo jo jaunystė.
1967 metais laikraštyje „Tarybinė Klaipėda“ buvo išspausdinta pirmoji jo publikacija.
Vėliau jis dirbo įvairiose laikraščių redakcijose.
Tačiau tikrasis žurnalisto žinomumas buvo susijęs su televizija.
Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos H. Vaitiekūnas dirbo Lietuvos televizijos informacinės laidos „Panorama“ redakcijoje.
Šis laikotarpis tapo svarbiu jo profesinės karjeros etapu.
Reporterio darbas reikalavo gebėjimo greitai reaguoti į įvykius, kalbinti skirtingus žmones ir suprantamai perteikti informaciją žiūrovams.
Būtent čia jis galėjo išnaudoti vieną stipriausių savo savybių – pastabumą.
Televizijoje jis nebijojo būti kitoks
Per ilgus darbo metus H. Vaitiekūnas sukūrė ir vedė ne vieną žinomą televizijos laidą.
Tarp jų – „Laisvės alėja“, „Geriau nebūna“, „Būna ir geriau“ ir „Kryžminė ugnis“.
Dalis žiūrovų jį taip pat prisimena kaip televizijos žaidimo „Kas laimės milijoną?“ vedėją.
Jo laidose dažnai būdavo galima išvysti netikėtų situacijų, originalių klausimų ir savito humoro.
H. Vaitiekūnas nevengdavo ironijos.
Tačiau jo žurnalistinis stilius neapsiribojo vien šmaikštumu.
Jis siekė parodyti žmones ir jų gyvenimo aplinkybes.
Kartais svarbiausiu reportažo herojumi tapdavo ne garsus politikas ar pareigūnas, o paprastas žmogus.
Būtent šią savybę savo užuojautoje išskyrė prezidentas.
Kolegų prisiminimai atskleidė tai, ko žiūrovai nematė
Po žurnalisto mirties jautriais prisiminimais pasidalijo ir jo buvę kolegos.
Televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė prisiminė, kad H. Vaitiekūnas jai buvo svarbus profesinio kelio pradžioje.
Dar studijuodama ji kartu su juo rengė reportažus.
Žurnalistė pasakojo apie bendrus filmavimus, neįprastas idėjas ir nuotykius televizijos užkulisiuose.
H. Vaitiekūnas mėgo improvizuoti, o netikėtus sumanymus paversdavo įsimintinais reportažais.
Būtent tokį jį prisiminė kolegė.
Šie pasakojimai papildė oficialius žurnalisto gyvenimo faktus.
Jie parodė, kad H. Vaitiekūnas buvo svarbus ne tik televizijos žiūrovams, bet ir žmonėms, su kuriais dirbo.
Svarbus buvo ne tik profesinis pripažinimas
Per gyvenimą H. Vaitiekūnas neapsiribojo darbu žiniasklaidoje.
Jis dalyvavo visuomeninėje veikloje, domėjosi gyvūnų globa ir prisidėjo prie įvairių iniciatyvų.
Žurnalistas taip pat rašė tekstus, kuriuose dalijosi gyvenimiškomis įžvalgomis.
2023 metais pasirodė jo knyga „Felčerio užrašai“.
Net pasitraukęs iš aktyvaus televizijos darbo jis išlaikė ryšį su rašymu ir viešuoju gyvenimu.
Jo veikloje buvo galima pastebėti tą patį bruožą, apie kurį kalbėjo prezidentas.
Domėjimąsi žmogumi ir kasdienėmis jo patirtimis.
Netektis priminė, kokį pėdsaką palieka žurnalistas
Žurnalistų darbas dažnai vertinamas pagal sukurtas laidas, parašytus straipsnius ar pasiektą auditoriją.
Tačiau H. Vaitiekūno istorija primena ir kitą profesijos pusę.
Svarbu ne tik tai, kiek žmonių išgirdo žurnalisto balsą.
Svarbu ir tai, kiek istorijų jis padėjo papasakoti.
Kiek žmonių turėjo galimybę būti išgirsti.
Kiek jaunų kolegų iš jo mokėsi.
Šie dalykai ne visada matomi televizijos ekrane.
Tačiau būtent jie dažnai išlieka žmonių atmintyje.
Prezidentas pareiškė užuojautą artimiesiems ir kolegoms
Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą H. Vaitiekūno šeimai, artimiesiems, kolegoms ir visai Lietuvos žurnalistų bendruomenei.
Prezidento žodžiai tapo dar vienu priminimu apie žurnalisto indėlį į Lietuvos visuomeninį gyvenimą.
Henrikas Vaitiekūnas priklausė televizijos kūrėjų kartai, kurios darbai formavo daugelio žmonių santykį su žiniasklaida.
Jis išsiskyrė gebėjimu pastebėti neįprastas detales, kalbėti su įvairiais pašnekovais ir net rimčiausiomis aplinkybėmis išsaugoti humoro jausmą.
Lietuva atsisveikina su žurnalistu, kurio balsą ir veidą pažinojo kelios žiūrovų kartos. O prezidento Gitano Nausėdos užuojauta priminė svarbiausią jo profesinio gyvenimo bruožą – gebėjimą išgirsti žmogų ir papasakoti jo istoriją.
