Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

Trumpas ir toliau stebina pasaulį…

„The New York Times“ atskleidė netikėtą Trumpo planą: Rusijai siūlomos milijardinės nuolaidos – Kyjive kilo nerimas

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, siekdama susitarimo dėl karo Ukrainoje, svarstė Rusijai pasiūlyti itin didelių ekonominių nuolaidų. Kaip praneša „The New York Times“, tarp aptartų galimybių – milijardų dolerių vertės įšaldyto Rusijos turto atlaisvinimas, sandoriai energetikos sektoriuje ir sankcijų švelninimas. Tačiau labiausiai Ukrainos pareigūnus nustebino ne pačių pasiūlymų mastas, o tai, kada Maskva galėtų gauti šias nuolaidas.

Vašingtono pastangos užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje įgauna naują kryptį. Už uždarų durų vykstančiose derybose, kaip praneša JAV dienraštis „The New York Times“, aptariami ne tik kariniai ir teritoriniai klausimai, bet ir didžiulės ekonominės paskatos Maskvai.

Rugsėjo pabaigoje JAV administracijos atstovai pateikė pasiūlymų, kurie, jų vertinimu, galėtų paskatinti Rusiją sutikti bent su ribotomis paliaubomis.

Tačiau išryškėjo viena aplinkybė, dėl kurios Kyjive kilo rimtų abejonių.

Kai kurias ekonomines lengvatas Maskva galėtų gauti dar prieš įgyvendindama platesnius taikos susitarimo įsipareigojimus.

Tai iš esmės keistų iki šiol taikytą spaudimo Rusijai logiką, pagal kurią sankcijų švelninimas paprastai siejamas su konkrečiais Maskvos veiksmais.

Pirmoji staigmena – milijardai, kuriuos Rusija galėtų atgauti

Vienas reikšmingiausių JAV svarstytų pasiūlymų susijęs su įšaldytu Rusijos valstybės turtu.

Po 2022 metų vasario mėnesį prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą Vakarų valstybės įšaldė maždaug 300 milijardų JAV dolerių Rusijos centrinio banko rezervų.

Didžioji šių lėšų dalis laikoma Europoje.

Šis turtas ilgą laiką buvo laikomas svarbia ekonominio spaudimo Maskvai priemone.

Tačiau, remiantis „The New York Times“ informacija, JAV derybininkai svarstė galimybę atlaisvinti milijardus dolerių Rusijos valstybės lėšų, siekiant paskatinti Kremlių sutikti su dalinėmis paliaubomis.

Svarbiausia detalė – šios lėšos būtų siūlomos kaip išankstinė paskata, o ne tik kaip atlygis už jau įvykdytus susitarimo įsipareigojimus.

Tokia galimybė sukėlė klausimų dėl to, kokių papildomų nuolaidų Rusija galėtų reikalauti vėlesniuose derybų etapuose.

Antrasis pasiūlymas atskleidė netikėtą energetikos sandorį

Kitas aptartas klausimas susijęs su Rusijos naftos milžine „Lukoil“.

JAV derybininkai, kaip pranešama, svarstė galimybę atnaujinti planą parduoti dalį bendrovės tarptautinio turto investuotojų grupei iš Artimųjų Rytų.

Tarp galimų sandorio dalyvių minimi investuotojai iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų.

Dėmesio sulaukė ir aplinkybė, kad kai kurie potencialūs investuotojai anksčiau turėjo verslo ryšių su asmenimis, susijusiais su JAV derybininkais.

Derybose svarbų vaidmenį atlieka Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas.

Šie ryšiai kelia klausimų dėl galimų interesų konfliktų, tačiau vien ankstesni verslo santykiai neįrodo neteisėtų veiksmų.

Pats sandoris dar nėra galutinai įgyvendintas.

Trečioji nuolaida – sprendimas, kuris paliestų ir Baltarusiją

Dar viena Vašingtono svarstyta ekonominė paskata buvo susijusi su Baltarusija.

Pasak „The New York Times“, JAV svarstė galimybę leisti Baltarusijai atnaujinti kalio trąšų eksportą, sušvelninant atitinkamus apribojimus.

Kalio trąšos yra svarbi Baltarusijos eksporto prekė, o jų pardavimas užsienio rinkose gali generuoti reikšmingas pajamas.

Todėl toks sprendimas būtų svarbus ne tik Minskui, bet ir platesnei Vakarų sankcijų politikai.

Baltarusija nuo pat plataus masto invazijos pradžios palaiko Rusiją ir suteikė savo teritoriją Rusijos karinėms operacijoms prieš Ukrainą.

Dėl šios priežasties sankcijų švelninimas Baltarusijai taip pat galėtų sulaukti kritikos tarp Ukrainos sąjungininkų.

Ukrainos reakcija: pasiūlė sąlygą, kurios Maskva gali nenorėti

Kaip praneša JAV dienraštis, Ukrainos pareigūnus nustebino Vašingtono pasirengimas svarstyti tokio masto ekonomines nuolaidas.

Vis dėlto Kyjivas šių pasiūlymų iš karto neatmetė.

Vietoj to Ukrainos atstovai siekė papildomų saugiklių, kurie sumažintų riziką, kad Rusija gaus ekonominės naudos, tačiau nesilaikys susitarimų.

Vienas iš Ukrainos pasiūlymų buvo susijęs su įšaldytomis Rusijos lėšomis.

Kyjivas siūlė, kad už kiekvieną Rusijai atlaisvintą dolerį Ukraina gautų tokią pačią sumą.

Taip pat buvo svarstoma galimybė, kad Jungtinės Valstijos įsipareigotų suteikti papildomą karinę pagalbą Ukrainai, jeigu Rusija pažeistų paliaubas.

Tokiu būdu Ukraina siekė užtikrinti, kad galimas susitarimas nebūtų naudingas tik vienai konflikto pusei.

Tačiau derybose esminių nesutarimų išspręsti nepavyko.

Kol vyko derybos, Trumpas susitarė su Putinu dėl dar vieno klausimo

Situacija tapo dar sudėtingesnė spalio 9 dieną.

Tuo metu, kai Ukrainos delegacija vyko į Majamį susitikti su JAV derybininkais, Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pokalbis truko maždaug pusantros valandos.

Po jo JAV prezidentas paskelbė susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo Jungtinėms Valstijoms ir pasaulinei rinkai.

Trumpo administracijos teigimu, toks žingsnis turėtų padėti sumažinti degalų kainas.

Tačiau Ukrainos vadovybė sprendimą sukritikavo, argumentuodama, kad didesnės Rusijos energetikos pajamos gali sustiprinti Maskvos galimybes finansuoti karą.

Šis susitarimas tapo dar vienu nesutarimų tarp Vašingtono ir Kyjivo šaltiniu.

Buvęs JAV ambasadorius įžvelgė pavojingą derybų problemą

Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danielis Friedas, komentuodamas situaciją „The New York Times“, išreiškė abejonių dėl pasirinktos derybų strategijos.

Jo vertinimu, Rusija šiuo metu nėra pakankamai suinteresuota diplomatinėmis nuolaidomis, kad būtų galima tikėtis greito proveržio.

Diplomatas atkreipė dėmesį į riziką, jog nuolat siūlomos papildomos paskatos gali paskatinti Maskvą laukti dar palankesnių sąlygų.

Šis vertinimas nėra įrodymas, kad derybos pasmerktos nesėkmei.

Tačiau jis atskleidžia vieną svarbiausių diskusijų dėl Trumpo administracijos pasirinktos strategijos.

Ar išankstinės ekonominės nuolaidos gali paskatinti Rusiją sustabdyti karinius veiksmus, ar priešingai – sumažins Vakarų galimybes daryti spaudimą Maskvai?

Kodėl visa tai svarbu Lietuvai ir Europai?

Rusijai taikomų ekonominių sankcijų klausimas tiesiogiai susijęs ir su Europos saugumu.

Europos Sąjungos valstybės nuo 2022 metų palaipsniui ribojo prekybinius ir finansinius ryšius su Rusija, siekdamos sumažinti jos galimybes finansuoti karą.

Todėl didelių Rusijos valstybės lėšų atlaisvinimas arba energetikos sektoriaus apribojimų švelninimas galėtų paveikti bendrą Vakarų spaudimo politiką.

Svarbu ir tai, kad didžioji dalis įšaldytų Rusijos centrinio banko rezervų yra Europoje.

Tai reiškia, kad Jungtinės Valstijos negalėtų vienašališkai nuspręsti dėl visų šių lėšų panaudojimo.

Tam tikriems sprendimams būtų reikalingas Europos valstybių ir atitinkamų institucijų dalyvavimas.

Lietuvai, kaip NATO ir Europos Sąjungos narei, svarbu, kokios saugumo garantijos būtų numatytos galimame susitarime ir kaip jis paveiktų ilgalaikį regiono stabilumą.

Ar Putinas jau gavo tai, ko siekė?

Nors paskelbta informacija apie galimas ekonomines nuolaidas sulaukė didelio dėmesio, svarbu atskirti svarstomus pasiūlymus nuo jau priimtų sprendimų.

Nėra pagrindo teigti, kad Rusijai jau atlaisvinti visi aptarti milijardai ar kad visi ekonominiai sandoriai įgyvendinti.

Dalis pasiūlymų vis dar priklauso nuo tolesnių derybų ir atitinkamų institucijų sprendimų.

Be to, kol kas nėra patvirtinto plataus masto taikos susitarimo, kuris užbaigtų Rusijos karą prieš Ukrainą.

Maskva ir toliau laikosi teritorinių reikalavimų, kuriuos Ukraina atmeta.

Todėl pagrindinis klausimas išlieka ne vien ekonominių nuolaidų dydis, bet ir tai, kokius konkrečius įsipareigojimus Rusija būtų pasirengusi prisiimti mainais.

Didžiausias klausimas dar laukia atsakymo

„The New York Times“ paskelbta informacija atskleidė, kokio masto ekonomines paskatas Vašingtonas svarstė siekdamas pajudinti įstrigusias derybas.

Milijardai įšaldytų dolerių, Rusijos energetikos turto sandoriai ir sankcijų švelninimas Baltarusijai – tai sprendimai, kurių poveikis galėtų būti jaučiamas gerokai už Ukrainos ribų.

Trumpo administracija siekia diplomatinio proveržio, tačiau Ukraina ir dalis Vakarų politikos ekspertų kelia klausimą, ar siūlomos paskatos pakankamai susietos su patikimais Rusijos įsipareigojimais.

Svarbiausia šios istorijos detalė – Vašingtonas svarstė galimybę suteikti Maskvai didelę ekonominę naudą dar prieš galutinį taikos susitarimą. Ar tokia strategija padės sustabdyti karą, ar tik apsunkins būsimas derybas, kol kas lieka atviras klausimas.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.