Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

Seimas žengė istorinį žingsnį dėl branduolinio ginklo

Lietuvos Konstitucijoje daugiau nei tris dešimtmečius įtvirtintas draudimas šalies teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes priartėjo prie panaikinimo.

Antradienį Seimas per pirmąjį iš dviejų privalomų balsavimų pritarė Konstitucijos 137-ojo straipsnio pakeitimui. Už balsavo 106 parlamentarai, prieš – 18, dar 6 susilaikė.

Tačiau tai dar nereiškia, kad Lietuvoje bus dislokuotas branduolinis ginklas. Šiuo metu nėra priimto sprendimo jį čia atgabenti. Pataisos šalininkai teigia siekiantys panaikinti teisinę kliūtį, kuri ateityje galėtų riboti Lietuvos galimybes pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu.

Skaičius pasakė labai daug – reikėjo 94 balsų, tačiau surinkta gerokai daugiau

Konstitucijos pakeisti paprasta Seimo narių balsų dauguma neužtenka.

Kad pataisa būtų priimta, Seimas už ją turi balsuoti du kartus. Per kiekvieną balsavimą reikia mažiausiai dviejų trečdalių visų 141 Seimo nario paramos – tai yra ne mažiau kaip 94 balsų.

Antradienį šią ribą iniciatyva peržengė užtikrintai: ją palaikė 106 parlamentarai.

Tačiau dabar prasideda privalomas laukimo laikotarpis. Tarp dviejų balsavimų dėl Konstitucijos pakeitimo turi praeiti ne mažiau kaip trys mėnesiai.

Galutinis balsavimas numatytas 2027 metų sausio 12 dieną.

Tačiau svarbiausia detalė slypi pačiame Konstitucijos sakinyje

Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Būtent šios nuostatos siūloma atsisakyti.

Diskusija ypač aktuali dėl branduolinio atgrasymo, nes Lietuva yra NATO narė ir naudojasi Aljanso kolektyvinės gynybos garantijomis, tačiau nacionalinė Konstitucija nustato minėtą apribojimą.

Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad Lietuva yra vienintelė NATO valstybė, Konstitucijoje turinti tokio pobūdžio draudimą.

Ar tai reiškia, kad branduolinis ginklas jau keliauja į Lietuvą? Atsakymas labai aiškus

Ne.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį pabrėžė, kad šiuo metu nekalbama apie konkretų branduolinio ginklo dislokavimą ar perdislokavimą Lietuvoje.

Pasak jo, dabartinio sprendimo esmė – atgrasymo galimybė ir teisinių kliūčių pašalinimas.

Kitaip tariant, Konstitucijos pakeitimas savaime nereikštų nei automatinio ginklų atsiradimo Lietuvoje, nei jau priimto NATO ar Lietuvos sprendimo dėl jų dislokavimo.

Tai sukurtų teisinę galimybę ateityje svarstyti platesnes kolektyvinės gynybos priemones, jeigu toks poreikis atsirastų.

Už šio sprendimo slypi gerokai didesnis klausimas – NATO branduolinis skydas

Lietuva jau dabar yra saugoma NATO kolektyvinės gynybos sistemos.

NATO save apibrėžia kaip branduolinį aljansą, o branduolinis atgrasymas yra viena bendros Aljanso saugumo strategijos dalių.

Pataisos šalininkų argumentas toks: jeigu Lietuva yra visateisė NATO narė, nacionalinė teisė neturėtų iš anksto užverti galimybės pasinaudoti sąjungininkų turimomis atgrasymo priemonėmis.

Krašto apsaugos ministerija būtent tuo ir grindžia poreikį pakeisti Konstituciją.

Tačiau Seime vienybės nebuvo – 18 parlamentarų pasakė „ne“

Nors už pataisą balsavo aiški dauguma, sprendimas priimtas ne vienbalsiai.

Prieš pasisakė 18 Seimo narių, dar 6 susilaikė.

Kritikai kelia klausimų dėl galimų saugumo pasekmių ir teigia, kad tokio masto Konstitucijos pakeitimas turėtų būti vertinamas itin atsargiai.

Diskusijų kilo ir pačiame Seime – balsavimo dieną parlamento rūmuose užfiksuotas protestas prieš siūlomą pakeitimą. tv.lrytas.lt

Vienas argumentas kartojamas dažniausiai – ar Lietuva dėl to netaptų didesniu taikiniu?

Tai vienas svarbiausių pataisos oponentų ir skeptikų keliamų klausimų.

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas tokį argumentą atmeta. Jo teigimu, Lietuva, kaip NATO valstybė ir Rusijos kaimynystėje esanti šalis, jau dabar yra potencialių grėsmių erdvėje.

Ministras argumentuoja, kad didesnės atgrasymo galimybės turėtų ne didinti, o mažinti karinės agresijos tikimybę.

Tai yra Vyriausybės atstovo pozicija – dėl tokios saugumo politikos logikos politinėse diskusijose egzistuoja ir kitokių vertinimų.

Dabar viską lems viena data – 2027 metų sausio 12-oji

Iki galutinio sprendimo liko vienas, tačiau pats svarbiausias balsavimas.

Sausio 12 dieną už Konstitucijos pakeitimą ir vėl turės balsuoti mažiausiai 94 parlamentarai.

Jeigu ši riba bus pasiekta antrą kartą, Konstitucijos pakeitimas bus priimtas.

Jeigu 94 balsų nebus, pirmojo balsavimo rezultato nepakaks ir pataisa neįsigalios.

Tad kas iš tikrųjų pasikeitė šiandien?

Antradienio balsavimas yra reikšmingas, tačiau jo nereikėtų interpretuoti kaip sprendimo Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Seimas kol kas padarė pirmąjį iš dviejų Konstitucijai pakeisti būtinų žingsnių: 106 parlamentarai pritarė draudimo masinio naikinimo ginklams ir užsienio karinėms bazėms panaikinimui.

Lemiamas etapas numatytas 2027 metų sausio 12 dieną. Ir tik sėkmingai įvykus antrajam balsavimui bus pašalinta konstitucinė kliūtis, apie kurią Lietuvos politikai ir gynybos institucijos diskutavo pastaruoju metu.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.