Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

Seime prasideda didysis rudens mūšis: daugiau kaip 550 sprendimų, o dėl gynybos gali tekti rinktis, kam atidėti pažadus

Rugsėjo 10 dieną Seimas pradėjo rudens sesiją, kuri pagal numatytą darbotvarkę gali tapti viena įtempčiausių šio politinio ciklo sesijų. Projekte įrašyta daugiau kaip 550 teisės aktų projektų, tačiau svarbiausias klausimas slypi ne pačiame skaičiuje. Tikrasis politinis mūšis prasidės tada, kai parlamentas imsis kitų metų valstybės biudžeto ir turės suderinti sparčiai augančius gynybos įsipareigojimus su socialiniais pažadais.

Kol kas nėra patvirtinto sprendimo, kad konkreti socialinė išmoka, pensijų didinimas ar švietimo programa bus mažinami dėl gynybos. Tačiau finansinė įtampa jau aiški: valdantieji žada išlaikyti Lietuvą valstybių, gynybai skiriančių ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto, klube, o tuo pačiu metu darbotvarkėje liko dešimtys brangiai kainuojančių šeimos, švietimo, sveikatos apsaugos ir demografijos iniciatyvų.

550 projektų – tikroji kova prasidės prie biudžeto skaičių

Rudens sesijos darbų programos projekte numatyta daugiau kaip 550 teisės aktų projektų be lydimųjų teisės aktų. Vyriausybė pasiūlė įrašyti 127 projektus, prezidentas – 10, o daugiau kaip 330 iniciatyvų pateikė Seimo nariai ir frakcijos. Dalis jų yra nauji pasiūlymai, kita dalis į darbotvarkę atkeliavo iš ankstesnių sesijų, todėl vien projektų skaičius dar nereiškia, kad parlamentas priims 550 visiškai naujų įstatymų.

Vis dėlto mastas įspūdingas. Seimas iki gruodžio 23 dienos planuoja surengti 46 posėdžius, o tarp svarbiausių darbų – 2027 metų valstybės biudžeto, socialinių fondų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų svarstymas bei tvirtinimas. Būtent šiuose dokumentuose paaiškės, ar politiniai pažadai turės realų finansavimą, ar dalis jų bus nukeliami vėlesniam laikui.

Seimo vadovas Juozas Olekas prioritetais įvardijo saugumą, gynybą, visuomenės atsparumą ir demografinių problemų sprendimą. Šios kryptys politiškai skamba suderinamai, tačiau biudžete jos konkuruoja dėl tų pačių ribotų išteklių. Kuo daugiau pinigų reikia gynybos infrastruktūrai, kariuomenės modernizavimui, oro gynybai ir personalui, tuo sudėtingiau vienu metu sparčiai finansuoti visas naujas socialines programas.

5 procentai BVP – įsipareigojimas, kurio nebegalima ignoruoti

2026 metų biudžete Krašto apsaugos ministerijai numatyta 4,7919 mlrd. eurų asignavimų, o įvertinus tam tikrus perkeliamus asignavimus valstybės biudžeto lėšos gynybai sudaro apie 4,8142 mlrd. eurų, arba 5,37 proc. BVP. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad šis biudžetas yra 41 proc. didesnis nei 2025 metais ir yra didžiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Į šią sumą įeina ne tik ginkluotės pirkimai. Finansavimas skiriamas nacionalinės divizijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimo infrastruktūrai, oro gynybai, karių personalui, Ukrainos paramai, civilinei saugai, mobilizacijai ir dvigubos paskirties infrastruktūrai. Ministerijos skelbiamame sąraše minimos oro gynybos sistemos, radarai, tankai, pėstininkų kovos mašinos, artilerija, antidroninės priemonės ir kita įranga, kurios įsigijimai tęsis ne vienerius metus.

Rugsėjo 7 dieną prezidentas Gitanas Nausėda teigė tikintis, kad kitų metų gynybos biudžetas eurais bus ne mažesnis, o šiek tiek didesnis nei 2026-aisiais. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei gynybos finansavimo dalis nuo BVP keistųsi dėl ekonomikos augimo ar kitų skaičiavimų, absoliuti suma greičiausiai išliks vienu didžiausių politinių prioritetų.

Ką valdantieji žada šeimoms, mokytojams ir senjorams?

Paradoksas tas, kad rudens sesijos socialinė darbotvarkė ne siaurėja, o plečiasi. Vyriausybė žada didinti paramą vaiko priežiūrai, padėti šeimoms pasiruošti mokyklai, gerinti galimybes įsigyti būstą ir stiprinti vaikų auginimo laikotarpio garantijas. Taip pat numatoma pradėti įgyvendinti nemokamo maitinimo pradinukams plėtrą, stiprinti mokyklas ir spręsti mokytojų trūkumo problemą.

Ant stalo yra ir ilgalaikės priežiūros sistema savarankiškumą praradusiems žmonėms. Ji turėtų sujungti socialines ir sveikatos paslaugas, tačiau tokiai sistemai reikės ne vienkartinių, o ilgalaikių valstybės įsipareigojimų. Prezidentas savo ruožtu siūlo aiškiau numatyti papildomo pensijų indeksavimo finansavimą, svarstyti sąlyginį laikiną nulinį gyventojų pajamų mokestį gimus antram ar kitam vaikui ir užtikrinti tikslinį bazinių regiono sveikatos paslaugų finansavimą.

Vyriausybės parengtame biudžeto projekte anksčiau buvo numatyta papildomų lėšų pedagogų, akademinės bendruomenės ir statutinių pareigūnų atlyginimams. Finansų ministerija skelbė, kad patobulintame projekte kitais metais žmonių pajamoms didinti numatyta 115,7 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis tektų švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimams. Tai rodo, kad valdantieji kol kas neformuluoja pasirinkimo „gynyba arba socialinė politika“ – jie bando finansuoti abi kryptis.

Tačiau būtent čia gali atsirasti didžiausia įtampa. Jei gynybos finansavimas bus didinamas, o kartu bus išlaikomi atlyginimų, pensijų, šeimos paramos, sveikatos ir infrastruktūros pažadai, politikams reikės atsakyti, iš kur bus paimti pinigai. Vienas kelias – didesnės pajamos, įskaitant akcizų pokyčius. Kitas – didesnis skolinimasis arba lėtesnis kitų sričių finansavimo augimas. Trečias – dalies pažadų nukėlimas, nors iki šiol valdžia viešai apie konkrečius apkarpymus nekalbėjo.

Kas iš tiesų gali būti paaukota?

Kol kas teisingiausia kalbėti ne apie jau nuspręstas aukas, o apie artėjantį prioritetų konfliktą. Seimo rudens sesijos programoje vienu metu atsidūrė saugumo ir gynybos stiprinimas, demografija, šeimų parama, švietimas, sveikatos apsauga, pensijos, ekonomikos konkurencingumas ir savivaldybių finansai. Visos šios sritys turi politinių rėmėjų, tačiau ne visos gali būti vienodai sparčiai plečiamos.

Didžiausia rizika socialinėms programoms nebūtinai būtų tiesioginis jų mažinimas. Daug realesnis scenarijus – lėtesnis naujų priemonių įgyvendinimas, mažesnės nei žadėta sumos arba programų perkėlimas į vėlesnius metus. Panaši įtampa gali paliesti ir viešąjį sektorių: atlyginimų augimas, nauji darbuotojų poreikiai ir investicijos į infrastruktūrą gali būti derinami su gynyba tik tada, jei biudžeto pajamos augs pakankamai sparčiai.

Galutinis atsakymas paaiškės ne rugsėjo pradžioje, o per biudžeto svarstymą Seime. Iki tol politikai dar gali keisti mokesčių pasiūlymus, perskirstyti asignavimus ir tikslinti gynybos finansavimo formulę. Todėl klausimas „kas bus paaukota dėl gynybos?“ kol kas yra ne faktas, o pagrindinė rudens sesijos politinė intriga. Viena aišku: daugiau kaip 550 projektų sąraše svarbiausi sprendimai bus ne tie, kurie skambės garsiausiai, o tie, kurie nulems, kam valstybė skirs pinigus, kai visiems pažadams jų gali neužtekti.

Pasidalinkite
Apie autorių

Tomas L.

Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt - Vyr. redaktorius Tomas.