Aidas Užkuraitis
Ukrainos pareigūnai įspėja, kad Šiaurės Korėjos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą peržengė atsitiktinių ginklų tiekimo ribas ir virsta visaverte karine partneryste. Tai kelia naujų grėsmių ne tik Europai, bet ir Rytų Azijai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per naktinę ataką prieš Zaporižios miestą Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos tiektas balistines raketas. Per smūgį, anot Ukrainos, žuvo mažiausiai septyni žmonės, dar daugiau buvo sužeista.
Ukrainos žvalgyba teigia, kad į Vakarų Rusiją permesta Šiaurės Korėjos raketų divizija, kuri gali turėti apie 120 balistinių raketų ir šešis paleidimo įrenginius. Tokia informacija dar nėra savarankiškai patvirtinta, tačiau ji atitinka platesnę pastarųjų mėnesių tendenciją.
„Pirmą kartą Rusijos istorijoje ji nebeturi saugaus strateginio užnugario. Ji nebegali kariauti be Šiaurės Korėjos pastiprinimo“, – sakė Zelenskis, pabrėždamas, kad Maskva ruošiasi eskalacijai, o ne taikai.
Karinė partnerystė ir karių siuntimas
Žvalgybos vertinimu, į Rusiją gali būti išsiųsta nuo 20 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos karių. Tikslaus skaičiaus patikrinti sudėtinga, tačiau analitikė, Stimsono centro vyresnioji ekspertė ir programos „38 North“ vadovė Jenny Town atkreipia dėmesį, kad pats mastas jau tapo reikšmingas.
Jos teigimu, Šiaurės Korėja ir Rusija glaudžiai bendradarbiauja jau kelerius metus. Iš pradžių Pchenjanas tiekė artilerijos sviedinius ir leidome Rusijai atkurti gamybos pajėgumus. Dabar kalbama ne tik apie šaudmenis, bet ir apie raketų vienetus, karių dislokavimą bei abipusę karinę ir ekonominę paramą.
2024 metais pasirašyta visapusiškos strateginės partnerystės sutartis įtvirtino, kad abi šalys gali teikti viena kitai karinę pagalbą. Iranui apribojus savo ginklų tiekimą, Šiaurės Korėja tapo vienu iš nedaugelio realių Rusijos sąjungininkų.
Ukraina – poligonas Šiaurės Korėjai?
V. Zelenskis teigia, kad Pchenjanas naudoja karą Ukrainoje kaip galimybę mokytis modernios karo taktikos. Jenny Town su tuo sutinka: Šiaurės Korėja neturi realios mūšio patirties nuo 1953 metų, todėl dalyvavimas kare jai tampa gyva laboratorija.
Pasak ekspertės, Pchenjanas gauna ne tik raketų naudojimo ataskaitas, bet ir informaciją apie bepiločių orlaivių, elektroninio karo, kibernetinių atakų, ryšių ir palydovinių sistemų taikymą. Rusija padeda suprasti, kaip šias priemones integruoti į vieną daugiasritę operaciją.
„Svarbiausia ne tai, kur nukrenta raketos, o kaip kartu veikia kibernetinės atakos, ryšių trikdymas, GPS slopinimas ir kiti veiksniai, sukuriant chaotišką ir sunkiai prognozuojamą aplinką“, – sakė Town.
Grėsmės Korėjos pusiasaliui ir už jo ribų
Ekspertai mano, kad ši patirtis gali iš esmės pakeisti būsimos krizės Korėjos pusiasalyje pobūdį. Potencialus konfliktas tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos ateityje atrodytų visiškai kitaip nei praeito amžiaus viduryje, ypač žvelgiant į civilių apsaugą ir pasirengimą.
Didėja ir rizika, kad vienu metu pasaulyje gali vykti keli susiję konfliktai, o tarp priešingų blokų beveik nėra veiksmingų krizių valdymo kanalų. Tai apsunkina bet kokios eskalacijos suvaldymą ir didina branduolinio atgrasymo klaidų tikimybę.
Šiaurės Korėjos artėjimas prie Rusijos, karo Ukrainoje vilkinimas ir karo technologijų sklaida patvirtina tendenciją: regioniniai karai vis labiau tampa globalių jėgų varžybų dalimi, o jų pasekmės jaučiamos gerokai toliau nei mūšio laukuose.
