Mafijos byloje – audringa kriminalisto apklausa

Pasak teisėsaugos, nuo 2014 metų veikęs nusikalstamas susivienijimas iš narkotikų kontrabandos uždirbo mažiausiai 40 mln. eurų.

Kaltinamųjų advokatai siekia įrodyti, kad pareigūnų surinkti duomenys – nieko verti ir joks nusikalstamas susivienijimas išvis neegzistavo.

Teismo posėdis prasidėjo teisėjai Ugnei Gailiūnienei pagarsinus advokato Vytauto Sirvydžio prašymą: jis dėl ligos negali dalyvauti ir prašo atidėti tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį nuo ryto iki vakaro suplanuotus posėdžius.

Tokie prašymai jau tapo įprasti. Procese – 17 kaltinamųjų, kai kas iš jų turi net po du gynėjus, todėl natūralu, kad kas nors iš beveik keturių dešimčių proceso dalyvių negali dalyvauti.

Reaguodami į V. Sirvydžio prašymą kaltinamųjų advokatai jį vieningai palaikė, akcentavę, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK) tęsti nagrinėjimo negalima, jeigu nėra bent vieno proceso dalyvio.

Teisėjų kolegija, kaip įprasta, priėmė sprendimą bylą atidėti, tačiau nusprendė apklausti atvykusius liudytojus, nes tą leidžia BPK 266 str.

Jei teisėjų kolegija atsižvelgtų į advokatų protestus ir posėdžius kiekvieną kartą kam nors neatėjus nukeltų, procesas užtruktų daugybę metų. Ši byla teismą pasiekė 2024-ųjų pavasarį, o jos pabaigos dar nesimato.

Neatmestina, kad bylą siekiama vilkinti sąmoningai. Didelė dalis kaltinamųjų jau paleisti iš suėmimo, už grotų liko tik keli žmonės, tarp jų – nusikalstamo susivienijimo vadovais įvardinamas Džeraldas Paulauskas.

Nuo 2022 m. lapkričio suimtas Dž. Paulauskas vis prašosi į laisvę. Jo advokatas Linas Belevičius akcentuoja, kad taip ilgai apriboti nenuteisto žmogaus laisvės negalima. Gynėjas aiškino, kad jo klientui dėl nevėdinamų patalpų ir pelėsio Vilniaus kalėjime smarkiai pablogėjo sveikata.

Tačiau teismai jo kol kas neišleidžia, argumentuodami, kad Prancūzijoje prieš suėmimą gyvenęs ir ryšių užsienyje turintis Dž. Paulauskas bėgs ir slėpsis nuo ilgos jam gresiančios bausmės. Pripažinus kaltu jam gresia laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų ar net iki gyvos galvos.

Nors didžioji dalis į laisvę paleistų džerkinių uoliai lanko teismo posėdžius, vienas jų – Tautvydas Valionis – šiuo metu yra ieškomas. Jis pradingo iškart po to, kai už turto prievartavimą jam lygiai prieš metus skirta reali 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir jis turėjo atsidurti kalėjime.

Pats Dž. Paulauskas aiškina nevadovavęs jokiam nusikalstamam susivienijimui ir akcentuoja, kad pas per kratas pas jį jokių didelių turtų policija nerado.

Jis esą turi tik dviejų kambarių butą, o jo žmona – 2010 metais pirktą „Audi A3“ ir tėvų dovanotą žemės sklypą.

Teisėsaugos duomenimis, džerkinių vadovas su žmona nuomojosi prabangius apartamentus Prancūzijoje, Nicoje, Viduržemio jūros pakrantėje. Pora negyveno kukliai: lankydavosi prabangiuose restoranuose, Džerka mėgdavo palošti Monako kazino.

„Delfi“ teisme bandė pasikalbėti su Dž. Paulausku, bet to padaryti neleido konvojaus pareigūnai, patraukę šio teksto autorių nuo kaltinamojo.

„Iš pletkų, apkalbų padaryta byla“, – spėjo pasakyti Dž. Paulauskas.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir kiti kaltinamieji, po posėdžio aiškinę, kad susirašinėjimai, kuriais grindžiami kaltinimai – visai ne jų.

Kaip pasakojo liudyti stojęs LKPB viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, 2021 metų kovo 10 dieną Lietuvos pareigūnai informuoti apie bendrą Prancūzijos, Olandijos ir Belgijos teisėsaugos operaciją, per kurią perimti „SkyECC“ serveriai.

„Sky“ programėlė paslaugas pradėjo teikti 2008 m., tada į rinką paleisti specialūs telefonai, kurių kaina siekė 2 tūkst. eurų. Susirašinėjimai šiais įrenginiais taip užšifruoti, kad teisėsauga neturėjo jokių galimybių jų slapta sekti, todėl jie žaibiškai išpopuliarėjo tarp nusikaltėlių visame pasaulyje.

2021 m. kovo 9 dieną per tarptautinę operaciją perimti Prancūzijoje stovėje „SkyECC“ serveriai su susirašinėjimais. Šios žinutės tapo aukso kasykla pareigūnams, kadangi kriminalinio pasaulio veikėjai, jausdamiesi saugūs, ten bendravo itin atvirai, aptarinėjo kontrabandos planus ir siuntinėjo vienas kitam narkotikų siuntų nuotraukas.

Perimti susirašinėjimai buvo itin aktualūs LKPB pareigūnams, nes Lietuvos gaujos irgi pasitikėjo „SkyECC“ paslaugomis.

„Biurui nuo 2014 metų žinoma, kad tam tikri asmenys naudojo įvairias platformas, kurių duomenų įprastais būdais teisėsauga perimti galimybių neturėjo. Tik perėmus „SkyECC“ įgavome galimybę susipažinti su platformų turiniu“, – kalbėjo S. Briginas.

Advokatas Simonas Slapšinskas iškėlė klausimą, ar duomenys perimti teisėtai ir juos Lietuvoje išvis galima pripažinti įrodymais.

„Byloje yra Prancūzijos teismų nutartys, kurių pagrindu yra surinkta informacija. SkyECC serveriai buvo Prancūzijos teritorijoje. Institucijos duomenis rinko pagal Prancūzijos teismų nutartis“, – atsakė S. Briginas.

Kaip pasakojo S. Briginas, kovo 12 dieną visos valstybės sukviestos į „Europol’ą“, kur jiems pristatyta įvykdyta operacija.

„Lietuva tada išreiškė norą prisijungti prie tarptautinės tyrimo grupės“, – pasakojo S. Briginas.

Pasak jo, jungtinės operatyvinės tyrimo grupės sudaromos tuomet, kai šalys turi bendrų interesų, bet nenori dėl kiekvienos smulkmenos teikti kolegoms Europos tyrimo orderius. Čia deleguotiems šalių pareigūnams užduotis formuoja Europol’o vadovybė, jie niekam Lietuvoje atsiskaitinėti neturi.

„Bet deleguotas pareigūnas teikė tam tikrą informaciją LKPB. Jis teikė informaciją apie tai, kokius asmenis jam pavyko nustatyti“, – atskleidė S. Briginas.

O nustatyti po ilgo darbo pavyko dešimtis žmonių visoje Europoje, susijusius su džerkiniais ir tarptautine narkotikų prekyba. Bet tai užtruko. Perimtuose „SkyECC“ serveriuose duomenys vis tiek buvo užšifruoti.

Dalį informacijos dešifravo patys Prancūzai. Kita dalis informacijos iššifruota jau po to, kai per kratas pas įtariamuosius rasti „SkyECC“ įrenginiai.

„Jų atmintyje išsaugoti šifravimo raktai. Tokiu būdu, apžiūrėjus telefonus ir išgavus šifravimo raktus, galima dešifruoti perimtame tinkle užšifruotus duomenis“, – paaiškino jis.

Kaip prisipažino S. Briginas, dar šiandien dalis susirašinėjimų nėra dešifruota.

Advokatams iškėlus abejones, kaip būtų galima patikrinti Prancūzų iššifruotų duomenų autentiškumą, S. Briginas pripažino: „Neturime objektyvių galimybių techniniu būdu pertikrinti tuos duomenis, kaip jie buvo dešifruoti“.

Teisme apklaustas LKPB pareigūnas Tadas B. daugiau nei 3 mėnesius kiekvieną dieną skaitė milijonus džerkinių žinučių ir surašė iš jų tarnybinius pranešimus, kurie virto pagrindiniais bylos įrodymais.

Pasak advokatų, neaišku, kaip ir kodėl policija rašytas žinutes priskyrė konkretiems kaltinamiesiems. Būtent apie tai advokatai ilgai kamantinėjo Tadą B.

Bet į klausimus, kaip vieni ar kiti identifikatoriais priskirti konkretiems asmenims, jis turėjo vienintelį atsakymą – ši informacija įslaptinta.

„Nesakysiu, nes Lietuvos valstybės tarnybos paslapčių įstatymas įpareigoja mane to nesakyti, – kartojo pareigūnas. – Informacija surinkta kompleksiškai naudojant visus kriminalinės žvalgybos veiksmus.“

Advokato S. Slapšinsko paklaustas, kokius konkrečiai įstatyme numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus atliko, pareigūnas vėl pakartojo: „Negaliu atsakyti“.

„Aš juk neklausiu turinio, aš klausiu, kokius įstatyme numatytus veiksmus atlikote?“ – jau pakėlęs balsą klausė advokatas.

„Negaliu atsakyti dėl Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo“, – atsakė pareigūnas.

„Jūs bent skaitėte tą įstatymą?“ – jau pratrūkęs sušuko S. Slapšinskas.

„Galite ir mandagiai pasakyti“, – įsiaudrinusį advokatą ramino teisėjas Mindaugas Povilanskas.

Po šios apklausos padarius trumpą pertrauką, vienas kaltinamasis piktinosi: „Ir tokie mūsų likimus sprendžia. Viskas slapta, nieko pasakyti negali, dalis susirašinėjimų – neiššifruota“.

Tęsiant apklausą pareigūno buvo klausiama apie konkrečius jo surašytus tarnybinius pranešimus iš žinučių.

Jų metu jis atskleidė įdomių detalių, pavyzdžiui, vieną kartą itin jautrios informacijos siuntimui policijoje pasinaudota vieša dalinimosi platforma „Wetransfer“.

Jis taip pat pripažino, kad joks „SkyECC“ įrenginys pas Džeraldą Paulauską nerastas.

Advokatui Linui Belevičiui tardant pareigūną apie tai, kaip jis atsirinko konkrečias pokalbių dalis iš milijonų žinučių, jis kantriai aiškino: „Dialogo dalys, kurios pasirodė nereikšmingos, į apklausos protokolą jų nedėdavome. Įsivaizduokite, yra tarp dviejų žmonių ilgas dialogas, trunka kelis metus. Ten aptariama 10 nusikalstamų veikų. Kadangi dalies jų nėra galimybės inkriminuoti, o apimtys didžiulės, jų nededame“.

Galiausiai į šią kruopščią apklausą dėl kiekvieno dokumento įsiterpė teisėjas M. Povilanskas, tiesiai šviesiai pasiteiravęs apie tai, ką savo klausimais implikavo L. Belevičius.

„Ar keitėte kaltinamųjų žinučių turinį, kad jums pasisektų padaryti gerą bylą?“ – paklausė M. Povilanskas.

„Ne, nepažįstu kaltinamųjų, nėra man pagrindo to daryti“, – atsakė pareigūnas.

„Delfi“ jau rašė, džerkiniai kaltinami dėl kelių konkrečių epizodų, pavyzdžiui, kai Latvijoje gaujos nariai įkliuvo bandydami į Rusiją išgabenti daugiau nei 1,5 tonos hašišo.

Manoma, kad šios kontrabandos organizatorius buvo Džeraldas Paulauskas su sėbrais: projektas jiems turėjo atnešti daugiau nei 10 mln. eurų.

Bylos duomenimis, džerkiniai Libane įsigijo 3480 kilogramų hašišo ir visą krovinį iš artimųjų Rytų sėkmingai nugabeno iki Čekijos.

Ten pusę hašišo paslėpė viename čekų sandėlyje. Kitą pusę sukišo į marmuro plokštėse išpjautas skyles, šią užmaskuotą siuntą sukrovė į vilkiką, kurio galutinis tikslas turėjo būti Rusija.

Planas nuo pat pradžių nesisekė sklandžiai. Krovinį pavyko nuvežti į Baltijos šalis, tačiau Latvijoje, apžiūrėjus plokštes, pastebėta, kad jos suskilusios ir gali sukelti muitininkams įtarimų. Todėl vienas iš grupuotės narių, Nerijus Tautvydas, organizavo naujų plokščių su slėptuvėmis gamybą Lietuvoje, bent jau taip nurodoma kaltinimuose.

Kai hašišą pavyko paslėpti naujose plokštėse, pagamintose vienoje Lietuvos įmonėje, išvežant krovinį Latvijoje sugedo vilkikas. Kol buvo ieškoma, kaip jį suremontuoti, narkotikus aptiko šios šalies pareigūnai.

Dar viena didelė narkotikų siunta 2021 metų spalį buvo sulaikyta Lenkijoje, ji keliavo iš Ispanijos. Pareigūnai šį krovinį susiejo su džerkiniais, nes nelegalus krovinys buvo supakuotas taip pat, kaip ir siunta iš Libano.

Gaujos lyderiu laikomas Dž. Paulauskas praeityje teistas du kartus – 1993 metais Lietuvoje už asmens laisvės varžymą ir poveikį nukentėjusiajam bei 2005 m. Nyderlanduose už narkotikus.

Be jo grupuotės lyderiais laikomi Valdemaras Raudonis, Jonas Sirvydis ir Rusijos pilietis Olegas Kravčenko.

Be jau minėtų lyderių, prieš teisiami Andžejus Vonžodas, Ramūnas Lapinskas, Alvydas Šliažas, Evaldas Jurgelaitis, Robertas Giraitis, Vaidas Filipavičius, Vaidotas Jančius, Tautvydas Valionis, Egidijus Jančius, Marius Šimkus, Jonas Sirvydas, Martynas Valionis.