Tomas L.
Maisto kainos Lietuvoje šiemet augo bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Tą pripažįsta ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, skaičiuojantis, kad jo mėgstamas sūris per pastaruosius metus pabrango apie 50 proc.
Tiesa, politikas nežino, kiek brangiau jo šeimai atsiėjo nusipirkti maisto šių metų šventiniam stalui – esą už pirkinius buvo atsakinga žmona.
Ministras tikisi, kad kitais metais maistas Lietuvoje taip nebrangs. O Vyriausybės numatytos priemonės turėtų užtikrinti pakankamas pajamas jautriausioms gyventojų grupėms.
Pokalbis apie tai su ministru K. Navicku – tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Ministre, pradėkime nuo aktualijų. Ar skaičiavote, kiek šiemet išleidote pinigų šventiniam stalui?
Su žmona nesidalijate išlaidomis? Daugiau ar mažiau teko išleisti?
Nesidaliju. Bet taip, daugiau. Nėra ką slėpti – yra produktų, kurie per šiuos metus gerokai pabrango. Pirmiausia tai yra pieno produktai, kiaušiniai.
Tą lėmė daugelis dalykų. Ir pieno supirkimo kainos yra aukštos, kaip niekada iki šiol. Iš kitos pusės, tos pieno supirkimo kainos yra aukštos dėl to, kad pabrango energetiniai ištekliai, pašarų gamyba.
Kokį produktą pats dažniausiai perkate parduotuvėje ir kiek jis jums pabrango per metus?
Produktai iš bendro krepšelio brango skirtingai. Kaip ir minėjau, didžiausias pabrangimas yra pieno produktų (tai būtų sūriai, kiaušiniai). Kitas yra, jau buvo kalbėta, aliejus, riebalai. Tada eina duonos produktai, vaisiai, uogos, mėsa ir pan.
Dėl karo energetikos produktų kainos išaugo visur. Tačiau Lietuvoje maistas brango daugiau nei kaimyninėse šalyse. Kodėl, jūsų nuomone, maisto produktai Lietuvoje pabrango labiau?
Matote, čia tas augimo greitis – nevienodas. Mes gal negalėtume lygintis su didelėmis šalimis, kaip Lenkija, kur yra tam tikras augimo „buferis“, ribos.
Palyginus su kaimynais latviais ir estais, tokio kainų augimo atotrūkio nebuvo. Per pastaruosius du mėnesius kainos stabilizavosi, ko ir buvo galima laukti, o kai kurios ir nukrito. Pavyzdžiui, daržovių, vaisių, uogų, kiaulienos.
Tą lemia daugelis veiksnių. Pati pirmoji priežastis yra energetika. Bet vėlgi, kodėl pas vienus greičiau, pas kitus lėčiau – tai lemia ir atlyginimų kėlimo greitis.
Mes Vyriausybėje didiname pajamas. Ir pajamų didinimas reiškia, kad vartojimas nemažėja. Tada natūralu, kad yra visos prielaidos kainoms kilti. Turime tokią situaciją. Bet matome, kad jos stabilizuojasi ir tikimės, kad stabilizuosis.
Didžiuosiuose segmentuose, pačiuose didžiausiuose, pavyzdžiui, grūdų supirkimo kainos buvo didesnės rudenį, kas buvo neįprasta, bet jos po truputį krenta. Iš tikrųjų nėra aišku, ar kritimo nebus daugiau.
Bet čia toks dalykas. Ypatingai su kainomis labai sunku prognozuoti, nes daug dedamųjų yra galutinėje kainoje.
Finansų ministerija, Lietuvos bankas prognozuoja, kad kainos kitais metais augs sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Matote kažkokių rezervų, ką Lietuva dar gali padaryti ar ką darys kitais metais, kad maisto kainas būtų lengviau ištverti?
Matote, Vyriausybės sprendimas yra „nugulęs“ į 2023 m. biudžetą – tai pajamų didinimas, ypatingai mažas pajamas gaunantiems žmonėms.
Antradienį prezidentūros atstovai įvardijo, kad dėl maisto kainų poveikio galėtų būti kažkokios tikslinės priemonės. Ar be to, kas numatyta biudžete, turite numatę kažkokių papildomų priemonių? Pavyzdžiui, ankstesnė Vyriausybė turėjo vadinamuosius „voučerius“. Gal ir jūs ką nors panašaus planuojate?
Ne, mes „voučerių“ neplanuojame. Kaip ir sakiau, mes labiau planuojame investuoti į gamybos efektyvumo priemones. Tam yra numatyta maždaug 500 mln. eurų iki 2027 m.
Visas pokalbis su ministru K. Navicku – vaizdo įraše straipsnio viršuje.
