Aidas Užkuraitis
Viskas prasidėjo nuo vienos sidabrinės monetos. Paskui – antros, trečios, dar vienos.
Net ir iškasus 15 monetų metalo detektorius nenutilo. Tada radinį aptikęs vyras suprato, kad po žeme gali slypėti kažkas gerokai didesnio.
Atvykusių archeologų laukė įspūdingas vaizdas – iš viso aptiktos 934 Romos imperijos laikų sidabrinės monetos.
Ir tai dar ne pati įdomiausia šio lobio dalis.
Po žeme slėpėsi daugiau nei trys kilogramai sidabro
Neįprastas radinys aptiktas lauke netoli Veselingo (Wesselingo) Vokietijoje.
Metalo detektoriumi teisėtai teritoriją tyrinėjęs Oliveris Riedlis pirmiausia aptiko kelias sidabrines monetas.
Tačiau signalai nesiliovė.
Supratęs, kad tai gali būti didelis archeologinis radinys, vyras toliau savarankiškai nekasinėjo ir informavo archeologus.
Tai pasirodė esąs labai svarbus sprendimas.
Specialistai pradėjo profesionalius kasinėjimus ir iš žemės iškėlė iš viso 934 romėniškus sidabrinius denarus.
Bendras monetose esančio sidabro svoris siekia apie 3,1 kilogramo.
Viena moneta buvo šimtmečiais senesnė už kitas
Archeologams pradėjus tyrinėti monetas paaiškėjo dar viena neįprasta detalė.
Jauniausia lobio moneta nukaldinta maždaug 124–125 mūsų eros metais, kai Romos imperiją valdė imperatorius Hadrianas.
Tačiau seniausia moneta buvo gerokai senesnė.
Ji nukaldinta dar 148 metais prieš mūsų erą, Romos Respublikos laikotarpiu.
Vadinasi, tuo metu, kai lobis buvo paslėptas, ši moneta jau buvo daugiau nei 270 metų senumo.
Nepaisant to, ji vis dar buvo naudojama kaip pinigas.
Tai buvo milžiniški pinigai
Šiandien sunku tiksliai pasakyti, kiek toks lobis būtų vertas šiuolaikiniais pinigais.
Tačiau archeologai pateikia palyginimą, kuris leidžia suprasti jo mastą.
Tuo laikotarpiu paprastas Romos legionierius per metus gaudavo maždaug 300 denarų.
Maždaug pusė šios sumos būdavo išskaičiuojama maistui ir įrangai.
Tai reiškia, kad norėdamas sukaupti tokį kiekį pinigų legionierius būtų turėjęs maždaug šešerius metus taupyti praktiškai visas jam liekančias pajamas.
Todėl archeologai mano, kad prieš beveik 1900 metų žemėje paslėptas turtas buvo tikrai reikšmingas.
Bet kodėl savininkas niekada negrįžo?
Tai didžiausia visos istorijos paslaptis.
Archeologai mano, kad monetos greičiausiai buvo sąmoningai paslėptos.
Tais laikais šiuolaikinių bankų nebuvo, todėl vertingų daiktų ar pinigų užkasimas žemėje galėjo būti vienas būdų apsaugoti turtą.
Tačiau jeigu savininkas planavo pinigus pasiimti vėliau, kodėl jie po žeme išgulėjo beveik du tūkstančius metų?
Vieno atsakymo nėra.
Viena specialistų svarstomų galimybių – lobio savininkas galėjo mirti nespėjęs perduoti kitam žmogui informacijos apie paslėptus pinigus.
Todėl tiksli priežastis greičiausiai liks paslaptimi.
Archeologus nustebino ir tai, kaip pinigai buvo paslėpti
Tyrinėjant radinio vietą aptikta keraminio indo fragmentų bei šiaudų liekanų.
Specialistai mano, kad monetos galėjo būti sudėtos į puodą, kurio vidus buvo išklotas šiaudais.
Per daugybę šimtmečių indas suiro, o žemės ūkio darbai monetas paskleidė aplink radinio vietą.
Dėl to archeologams teko itin kruopščiai tyrinėti teritoriją.
Galiausiai specialistai pranešė surinkę visas lobio monetas.
Vokietijoje tokio dar nebuvo radę
Radinys ypatingas ne vien dėl monetų skaičiaus.
Archeologų duomenimis, tai yra didžiausias Vokietijoje aptiktas imperatoriaus Hadriano laikotarpio monetų lobis.
Dar daugiau – pasauliniu mastu jis laikomas penktu pagal dydį žinomu tokio laikotarpio radiniu.
Didžioji monetų dalis iš tiesų nukaldinta dar anksčiau – Flavijų dinastijos imperatorių valdymo laikotarpiu, 69–96 mūsų eros metais.
Tai rodo, kad turtas galėjo būti kaupiamas daugybę metų.
Vienas žmogaus sprendimas išsaugojo beveik 2000 metų istoriją
Archeologai ypač pagyrė lobį radusį vyrą.
Aptikęs pirmąsias monetas jis nebandė slapta iškasti viso lobio, o sustojo ir susisiekė su specialistais.
Dėl to archeologai galėjo profesionaliai ištirti vietą ir užfiksuoti, kaip monetos buvo išsidėsčiusios žemėje.
Dalis radinio netgi buvo iškelta kartu su žemės bloku ir pirmiausia ištirta rentgeno spinduliais.
Dabar 934 monetų lobis saugomas kaip archeologinis radinys ir pristatomas visuomenei.
Tačiau vienas klausimas greičiausiai niekada nebus atsakytas.
Kas prieš beveik 1900 metų paslėpė šį didžiulį turtą – ir kas tam žmogui nutiko, kad jis niekada nebegrįžo jo pasiimti?
