Aidas Užkuraitis
Po daugiau nei ketverius metus trunkančio plataus masto karo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prabilo apie scenarijų, kuris dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojamas – tiesioginį susitikimą su Vladimiru Putinu.
Ukrainos vadovas pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu, jeigu toks susitikimas galėtų realiai prisidėti prie karo užbaigimo.
Dar daugiau dėmesio sulaukė galima vieta. V. Zelenskis neatmetė galimybės susitikti su V. Putinu per artėjantį G20 viršūnių susitikimą Majamyje.
Tačiau už šios žinios slypi viena labai svarbi detalė.
Susitikimas kol kas nėra sutartas, o Maskva nėra patvirtinusi, kad V. Putinas apskritai dalyvaus G20 susitikime.
Zelenskis: esu pasirengęs susitikti
V. Zelenskio pozicija šiuo klausimu gana aiški – jeigu aukščiausio lygio pokalbis gali padėti priartėti prie karo pabaigos, Ukraina jo neatmeta.
Galimas G20 susitikimas tam teoriškai suteiktų progą.
Tai būtų ne tik simbolinis dviejų kariaujančių valstybių lyderių susitikimas. Po daugybės nesėkmingų diplomatinių bandymų jis galėtų tapti vienu svarbiausių politinių įvykių nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Tačiau iki tokio scenarijaus dar labai toli.
Vien politinio noro neužtenka. Reikėtų suderinti susitikimo formatą, darbotvarkę, tarpininkus ir svarbiausia – klausimus, dėl kurių abi pusės apskritai būtų pasirengusios kalbėtis.
JAV diplomatai vėl važinėja tarp Maskvos ir Kyjivo
Zelenskio pareiškimas nuskambėjo neatsitiktiniu metu.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris pastarosiomis dienomis surengė intensyvų diplomatinį maratoną.
Pirmiausia jie susitiko su V. Putinu Maskvoje, o vėliau nuvyko į Kyjivą ir kelias valandas kalbėjosi su V. Zelenskiu.
Po susitikimo Ukrainos prezidentas atskleidė, kad amerikiečiai pateikė naujų pasiūlymų.
Jis juos apibūdino kaip vertus dėmesio, tačiau detalių neatskleidė – šalys sutarė pirmiausia tęsti darbą už uždarų durų.
Tai savaime nereiškia, kad taikos susitarimas jau arti.
Tačiau po ilgą laiką strigusių derybų vėl atsirado diplomatinis judėjimas.
Iš Maskvos atvežė svarbią žinią
Dar viena detalė paaiškėjo po amerikiečių vizito.
V. Zelenskio teigimu, JAV pasiuntiniai iš Maskvos perdavė žinią, kad Rusijos pusė yra pasirengusi kalbėtis.
Ukrainos prezidentas į tokius signalus žiūri atsargiai.
Kyjivui svarbu ne vien tai, ką Maskva sako derybose, bet ir tai, kas tuo pačiu metu vyksta Ukrainoje.
Rusijos smūgiai nesibaigė, todėl Ukrainos vadovybė abejoja, kiek deklaruojamas noras derėtis iš tiesų reiškia pasirengimą kompromisui.
Vis dėlto V. Zelenskis mano, kad po naujausių JAV kontaktų V. Putinas bent jau yra pasirengęs aptarti pasiūlymus dėl tolesnio derybų proceso.
Didžiausia kliūtis niekur nedingo
Net jeigu V. Zelenskis ir V. Putinas rytoj atsisėstų prie vieno stalo, tai dar nereikštų, kad taika būtų pasiekiama ranka.
Rusijos ir Ukrainos pozicijos svarbiausiais klausimais išlieka labai nutolusios.
Vienas sudėtingiausių klausimų – Ukrainos teritorijos.
Maskva reiškia pretenzijas į Ukrainos teritorijas, kurių dalies Rusijos kariuomenė net nekontroliuoja. Kyjivas savo ruožtu pabrėžia, kad negali paprasčiausiai pripažinti Rusijos teritorinių reikalavimų.
Todėl būsimos derybos turėtų išspręsti ne vien klausimą, kaip sustabdyti kovas.
Reikėtų susitarti dėl teritorijų, saugumo garantijų, galimo paliaubų mechanizmo ir daugybės kitų klausimų.
Būtent čia ankstesni diplomatiniai bandymai ir įstrigdavo.
Zelenskis kalba ir apie kompromisus
Vis dėlto naujausiuose Ukrainos prezidento pasisakymuose atsirado ir svarbus niuansas.
Kalbėdamas apie galimas būsimas derybas V. Zelenskis sakė, kad Ukraina pasirengusi ieškoti kompromisų kai kuriais klausimais.
Tarp galimų derybų temų minimi energetikos infrastruktūros objektai, grūdų gabenimas ir karo belaisvių mainai.
Tai sritys, kuriose teoriškai galima pasiekti ribotus susitarimus net neišsprendus viso karo.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad vien kalbėtis nepakanka – derybos turi duoti konkrečių rezultatų.
Pirmiausia gali susitikti ne prezidentai
Prieš galimą V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą greičiausiai būtų dar vienas derybų etapas.
Ukrainos vadovo teigimu, artimiausiu metu turėtų susitikti Ukrainos, JAV ir Europos atstovai.
Vėliau galėtų vykti platesnės trišalės derybos.
Tarp potencialių tokių derybų vietų minimos Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Šveicarija.
Tik jeigu šiuose etapuose pavyktų priartinti abiejų pusių pozicijas, aukščiausio lygio prezidentų susitikimas įgytų daugiau prasmės.
Priešingu atveju jis galėtų tapti tik politiniu reginiu be realaus rezultato.
Putinas siunčia prieštaringus signalus
Maskvos retorika šiuo metu nėra vienareikšmė.
Viena vertus, V. Putinas pastarosiomis savaitėmis viešai kalbėjo apie galimybę rasti politinį sprendimą ir teigė, kad kontaktai tarp Rusijos ir Ukrainos struktūrų nėra visiškai nutrūkę.
Kita vertus, Rusijos prezidentas tuo pačiu metu tęsia itin griežtą retoriką Ukrainos atžvilgiu.
Todėl vien jo pareiškimų apie galimas derybas neužtenka teigti, kad Maskva jau pasirengusi taikos susitarimui.
Tikrasis išbandymas prasidėtų tuomet, jei šalys pradėtų derėtis dėl konkrečių sąlygų.
Dabar dėmesys krypsta į Majamį
Būtent todėl V. Zelenskio užuomina apie G20 yra tokia įdomi.
Tarptautinis viršūnių susitikimas suteiktų galimybę surengti aukščiausio lygio pokalbį neutraliau nei vizitas Maskvoje ar Kyjive.
Tačiau kol kas tai tik galimybė.
Nėra patvirtinta nei V. Putino kelionė į G20, nei dvišalis susitikimas su V. Zelenskiu.
Todėl teiginiai, kad istorinis susitikimas jau suplanuotas, būtų per ankstyvi.
Vis dėlto situacija pasikeitė
Dar prieš kelias savaites diplomatinis procesas atrodė beveik sustojęs.
Dabar JAV pasiuntiniai per kelias dienas aplankė Maskvą ir Kyjivą, abi pusės kalba apie galimybę tęsti derybas, o V. Zelenskis viešai neatmeta tiesioginio susitikimo su V. Putinu.
Tai dar nėra taikos proveržis.
Tačiau tai rodo, kad diplomatinis kanalas vėl veikia.
Didžiausias klausimas dabar ne tas, ar Zelenskis pasirengęs atsisėsti prie vieno stalo su Putinu. Jis sako, kad pasirengęs. Klausimas – ar Maskva sutiks ir ar abi pusės turės bent vieną realų susitarimo tašką, nuo kurio būtų galima pradėti.
Jeigu toks susitikimas įvyktų, pasaulio dėmesys neabejotinai būtų nukreiptas į vieną stalą.
Tačiau iki jo dar laukia sunkiausia dalis – susitarti, apie ką prie to stalo apskritai įmanoma susitarti.
