Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė iki šiol nežinotų detalių apie du pavojingus incidentus Moldovoje.
Abiem atvejais jo prezidentinis lėktuvas buvo Kišiniove arba prezidentas keliavo per Moldovą, o šalies oro erdvėje pasirodė Rusijos dronai.
Pirmasis incidentas jau buvo sulaukęs tarptautinio dėmesio.
Tačiau dabar paaiškėjo, kad panaši situacija pasikartojo dar kartą.
V. Zelenskis mano, kad toks sutapimas galėjo būti neatsitiktinis.
Vis dėlto jis pats paliko vieną itin svarbią išlygą – Ukrainos prezidentas netvirtina žinantis, kad Rusijos tikslas buvo būtent jo lėktuvas.
Apie tai Zelenskis prabilo interviu JAV
Naujas detales V. Zelenskis atskleidė interviu JAV televizijai CBS.
Ukrainos vadovas pasakojo apie savo keliones per Moldovą ir incidentus, įvykusius tuo metu, kai jo prezidentinis lėktuvas buvo Kišiniove.
Pasak V. Zelenskio, Rusijos dronai Moldovos oro erdvę pažeidė jam vykstant į užsienį.
Tačiau tuo viskas nesibaigė.
Grįžtant per Kišiniovą, anot Ukrainos prezidento, situacija pasikartojo.
Tai buvo pirmas kartas, kai V. Zelenskis viešai prabilo apie antrą tokį incidentą.
Pirmą kartą teko uždaryti Moldovos oro erdvę
Pirmasis atvejis įvyko V. Zelenskiui vykstant į Norvegiją.
Moldovos pareigūnai patvirtino, kad dėl dronų pavojaus šalies oro erdvė buvo laikinai uždaryta.
Dėl to teko atidėti ne tik Ukrainos prezidento išvykimą.
Sutriko ir kitų keleivinių lėktuvų skrydžiai – buvo atidėti keli išvykimai bei atvykimai.
Tą dieną Moldovos oro erdvę pažeidė du Rusijos dronai.
Vienas vėliau nukrito lauke į šiaurę nuo Kišiniovo ir sukėlė gaisrą, o kitas nuskrido Rumunijos kryptimi.
Tik nustačius, kad pavojus sumažėjo, V. Zelenskio lėktuvui buvo leista tęsti kelionę.
Norvegijos premjeras pavartojo labai stiprius žodžius
Po pirmojo incidento apie pavojų prabilo ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre.
Jis teigė, kad V. Zelenskio lėktuvo vos nekliudė dronas tuo metu, kai orlaivis ruošėsi kilti iš Moldovos.
Vis dėlto viešai nebuvo pateikta tikslių duomenų, kokiu atstumu dronas buvo nuo prezidentinio lėktuvo.
Todėl nėra pagrindo savarankiškai nustatyti, kad dronas tikrai buvo tiesiogiai nukreiptas į V. Zelenskio orlaivį.
Moldovos institucijos pradėjo aiškintis incidento aplinkybes.
Zelenskis dabar atskleidė – tai pasikartojo
Dar įdomesnė detalė paaiškėjo tik dabar.
Pasak V. Zelenskio, grįžtant namo ir vėl keliaujant per Kišiniovą Rusijos dronai dar kartą pateko į Moldovos oro erdvę.
Moldovos pareigūnai rugsėjo 14 dieną iš tiesų užfiksavo dar du dronus.
Pranešta, kad jie šalies oro erdvėje išbuvo maždaug po dešimt minučių.
Tai reiškia, kad per trumpą laiką įvyko jau antras panašus incidentas.
Būtent šią aplinkybę V. Zelenskis dabar išskyrė kalbėdamas apie jam ir kitiems lyderiams kylantį pavojų.
Tačiau yra viena labai svarbi Zelenskio frazė
Šioje istorijoje lengva padaryti skambią išvadą, kad Rusija du kartus bandė numušti Ukrainos prezidento lėktuvą.
Tačiau šiuo metu tam nepakanka patvirtintų faktų.
Pats V. Zelenskis, kalbėdamas apie pirmąjį incidentą, sakė manantis, kad Moldovos oro erdvės pažeidimas buvo susijęs su jo lėktuvo buvimu šalyje.
Tačiau jis kartu pridūrė negalintis tvirtinti, kad tikslas buvo smogti jam asmeniškai.
Šis skirtumas labai svarbus.
Patvirtintas faktas yra Rusijos dronų patekimas į Moldovos oro erdvę.
Galimas konkretus jų tikslas tebėra vertinimo ir tyrimo klausimas.
Moldova taip pat abejoja, kad viskas buvo atsitiktinumas
Įtarimų anksčiau viešai išsakė ir Moldovos atstovai.
Moldovos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Vladislavas Kulminskis teigė, kad sunku ignoruoti aplinkybę, jog incidentas įvyko būtent tuo metu, kai Kišiniovo oro uoste buvo Ukrainos prezidento lėktuvas.
Tačiau ir jis pabrėžė, kad galutinėms išvadoms dar per anksti.
Incidento aplinkybės buvo pradėtos tirti.
Tai ypač svarbu, nes nustatyti drono buvimo tam tikroje oro erdvėje faktą yra viena, o įrodyti konkretų jo taikinį – visai kas kita.
Moldovai tai tampa vis didesne problema
Dronų incidentai yra svarbūs ne tik dėl V. Zelenskio saugumo.
Moldova nėra NATO narė, tačiau ribojasi su Ukraina ir dėl karo ne kartą susidūrė su oro erdvės pažeidimais bei įvairių skraidančių objektų nuolaužomis.
Kiekvienas toks atvejis gali paveikti ir civilinę aviaciją.
Pirmojo incidento metu tai jau buvo galima pamatyti praktiškai – teko laikinai uždaryti šalies oro erdvę ir atidėti keleivinius skrydžius.
Todėl Kišiniovui tai nėra vien diplomatinis ginčas tarp Ukrainos ir Rusijos.
Tai tiesioginis šalies oro erdvės ir civilių saugumo klausimas.
Pavojus persikelia už Ukrainos sienų
Pastarųjų savaičių incidentai dar kartą parodo vieną platesnę tendenciją.
Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis vis dažniau juntamas už pačios Ukrainos teritorijos ribų.
Dronų incidentų yra fiksavusios ir kitos regiono valstybės.
Dėl to Europos šalims tenka stiprinti oro erdvės stebėjimą ir reagavimo sistemas.
Kiekvienas toks įvykis kelia papildomą riziką, nes regione vienu metu vyksta ir kariniai, ir civiliniai skrydžiai.
Zelenskis tai vadina bauginimo taktika
Ukrainos prezidentas incidentus sieja su platesne Rusijos spaudimo strategija.
Jo vertinimu, tokiais veiksmais Maskva mėgina parodyti, kad pavojus gali lydėti Ukrainos vadovą ir už šalies ribų.
Tai yra V. Zelenskio interpretacija, o ne nepriklausomai nustatytas Rusijos veiksmų motyvas.
Maskvos ketinimų vien iš dronų skrydžių trajektorijų nustatyti negalima.
Tačiau du panašūs incidentai per trumpą laiką neabejotinai didina Ukrainos prezidento kelionių saugumo svarbą.
Du incidentai – vienas kol kas neatsakytas klausimas
Šiuo metu galima tvirtai pasakyti kelis dalykus.
Rusijos dronai pažeidė Moldovos oro erdvę.
Tuo metu V. Zelenskis keliavo per šalį.
Pirmojo incidento metu Moldovai teko laikinai uždaryti oro erdvę ir atidėti skrydžius.
Vėliau panaši situacija pasikartojo.
Tačiau svarbiausias klausimas vis dar lieka be galutinio atsakymo.
Ar dronų pasirodymas būtent tuo metu, kai Moldovoje buvo V. Zelenskio lėktuvas, buvo sutapimas, sąmoningas bauginimas ar tiesioginis bandymas nusitaikyti į prezidentinį orlaivį?
V. Zelenskis turi savo įtarimą. Tačiau galutinai įrodyto atsakymo į šį klausimą kol kas nėra.




