Kaip atpažinti, kad Visata aktyviai bando padėti
Kiekvienas žmogus, nori jis to ar nenori, vis tiek yra vienos didelės sistemos sraigtelis ar liežuvis.
Ši sistema visada žino, kaip tam žmogui bus geriau, kur jis turi būti, kur eiti ir pan.
Bet kadangi Visata, laimei, nemoka kalbėti, ji sugalvoja įvairiausių būdų, kaip reikiamu momentu mus pasiekti, kad padėtų.
Kodėl aš pasakiau „laimei“? Jei Visata kalbėtų paprastu balsu, žmonės išprotėtų. Žmonės nustotų vystytis ir gyventų kaip kiniški manekenai, nepasiekdami savęs, savo vidinio aš.
Ir taip savo gudriomis manipuliacijomis karts nuo karto išmeta įvairius savo triukus. O žmogus, kurį savo lauku sieja su Visata, yra tas, kuris sugeba juos suskaičiuoti. Tas, kuris aklas, kuris seka visuomenę, kuris pasimetęs ir pasiklydęs, kuris net nenori kreipti dėmesio į tai, kas akivaizdu – jis visada bus nepatenkintas, niekada nepažins tikrosios laimės, nesutiks savo magijos ir galios, jis tiesiog burbės per gyvenimą paprastas dalyvis.
Ne veltui sakoma, kad reikia išmokti pastebėti viską aplinkui, reikia gyventi šia akimirka, reikia leisti sau plėsti erdvę, o ne pasimesti tik savo sukurtuose mikro pasauliuose, vadinamuose šeima, darbu, namai, komanda.
Iš karto pasakysiu, kad tuos žmones, kurie yra susiję su Visata, kiti laiko keistais, kažkaip ekscentriškais ir dažnai apie save girdi, kad šneka nesąmones, tiki nesąmonėmis ir pan.
Tai toli gražu nėra tiesa.
Tiesiog gyventi ir pastebėti, gyventi ir analizuoti, gyventi ir atidžiai žiūrėti į tai, kas vyksta, gyventi ir uostyti nematomą ir kintamą – tai gyvenimas harmonijoje su Visata. Nes tik taip galima rasti savo tikrąjį kelią, suprasti, kad kažkur nuklydai arba, priešingai, pasirinkai teisingą kryptį.
Mūsų Visata mėgsta žaisti su sąmone, subtiliais dalykais, skaičiais ir mums svarbiais objektais.
Jei staiga pradedate nuolat pastebėti tuos pačius skaičius (laiką laikrodyje, sąskaitų numeriuose, čekiuose, butuose ir namuose) – neturėtumėte galvoti, kad tai tik magija ir praeiti pro šalį. Sutelkite savo sąmonę į tai ir pradėkite dirbti šia kryptimi. Tai paprasta: stebėkite, kas tiksliai vyko tuo metu, kai vėl pamatėte pasikartojantį skaičių. Kokia mintis tą akimirką sklandė pasąmonėje? Prisiminkite, kada prasidėjo šie tariami sutapimai. Ką ketinote daryti, ką planavote, kokį sprendimą norėjote priimti? Svarbu.
Būtent dėl to, kas kankina arba niekaip negali būti išspręsta, ateina Visatos pagalba. Ji pamatė, pajuto ir atėjo. Ne tam, kad tave linksmintume matematika, o tam, kad staiga pradėtum suprasti gyvenimo apimtį, kad staiga atitrauktum mintis nuo to paties, praplėtum erdvę ir galbūt pagaliau pastebėtum išeitį visai kita kryptimi. Tai yra, jis lavina jūsų stebėjimo galias, akiratį ir pasirinkimo galimybes. Kad neužstrigtumėte vienu metu.
Galų gale, kas yra ta pati figūra ar skaičius? Tai sustojimas, toliau skaičiuoti neina. Taigi jūs įstrigote vietoje. Tai reiškia, kad kol neišspręsi problemos, kuri tave „trypė“, tol nepajudėsi. Maždaug taip tai veikia.
Kai pradedi sapnuoti tą patį. Jis gali ateiti kartą per pusmetį, kartą per savaitę, gal ir kasdien, bet tai tas pats. Sutelkite dėmesį į vaizdus sapne. Ne tik perpasakokite tai kaip kažką nuostabaus, bet pabandykite išanalizuoti, kas yra atsakinga už jūsų gyvenimą šiame sapne. Kokia situacija, kas galėtų būti ši juoda varna su baltu sparnu? Kodėl būtent moters įvaizdis ten įtrauktas ir kodėl pasąmonė sutelkia dėmesį į tai? O jei turi problemų su mama ar su moteriška puse… Pasigilink.
Tai yra, tai ne svajonė pramogai, ši pasąmonė per Visatą užtikrina, kad būtų atkreiptas dėmesys į esminius dalykus, kuriuos reikia perkelti, kuriuose būtina augti.
Kai staiga pradedi skambinti žmonėms iš praeities , kurių neprisimeni šimtą metų, tai reiškia, kad tu negyveni iš tikrųjų. Greičiausiai esate įstrigę su senomis nuostatomis, kurios griauna jūsų gyvenimą, bet iš įpročio judate su jais toliau. Kitaip kaip galima imti ir pasikeisti. „Kodėl aš tiek metų veltui tuo tikėjau? Kodėl tiek metų veltui praleidau tam? – mąsto žmogus ir toliau naudojasi senoviniais algoritmais, kurie tiesiog neveikia.
Atidžiau pažiūrėkite, ką veikiate, kaip gyvenate, kokias mintis galvojate. Greičiausiai draudžiate sau ką nors daryti, nes buvote išmokyti mąstyti kitaip ir jūsų mintys nublanko į antrą planą.
Kai prarandame brangius daiktus , tai susiję su pasauliniu ryšiu su finansinėmis pasekmėmis. Todėl žmogus per daug susitelkęs į materialinės gerovės siekimą. Daiktai jam per daug reiškia, ne žmonės ir net ne jis pats. Svarbiausia, kad visko būtų, kad visko užtektų. Tai yra, nors žmogus yra pasiturintis, jis vis tiek sėdi tam tikroje komforto zonoje, tarsi dėžėje, daugiau nieko nemato, neišnaudoja kitų augimo galimybių. Visata atima brangų daiktą, kad žmogus šiek tiek atvertų savo sąmonę ir suprastų, kad į daiktus ir materialius objektus negalima taip rimtai susikoncentruoti kaip jis. Greičiausiai šalia yra žmonių, kurie laukia dėmesio, laukia meilės, laukia naujo verslo ar naujo tikslo. Galbūt pats žmogus atima iš savęs daugiau, kol bėga po kitų pašalpų.
Vis tiek viskas gali lūžti vienas po kito . Įprastoje kalboje tai vadinama „biuro įrangos sąmokslu“. Tiesą sakant, tai yra apie nuostabų didžiulį neigiamos energijos sandėlį. Tai yra, žmogus savyje jo sukaupė tiek, kad prasibrauna per jo lauką ir sulaužo daiktus. Juk dažnai taip nutinka: susimuši su mylimu žmogumi, įsėdi į automobilį, bet jis neužsiveda, o pakeliui ima keistai elgtis. Užuot, priešingai, priėmę Visatos pagalbą ir galvodami, kad reikia nukreipti savo vidinį žvilgsnį į šalia esantį žmogų, skirti laiko jam ir sau, šaukiame iš visų jėgų, kad tas žmogus yra pabaisa. ir kad net dėl jo sugedo mašina.
Ne dėl jo ji palūžo…
Ir dėl tavęs. Ir tu tai puikiai žinai.
Jei pradedame pakišti koją ir žaisti, per daug atitrūkti nuo realybės, Visata pradeda rodyti mums ribas. Tokia pagalba atrodo labai paprasta – daužome kampus, liečiame tai, ko dar nebuvome liesti. „Pabusk“, – sako Visata. „Kur tu eini? Galite tai padaryti kažkaip atidžiau, atviromis akimis ir adekvačiai. Tu būsi sudaužytas į gabalus, mano brangus žmogau.
Vis dar yra daug įvairių pagalbos rūšių, Visata stengiasi rasti savo požiūrį į kiekvieną žmogų, tačiau šios pagrindinės gudrybės tinka absoliučiai visiems.
Tie, kurie niekuo netiki, gali toliau laužyti galvą ir eiti į priekį. Kitiems galbūt ši informacija bus naudinga.
Beje, pagalbos galite paprašyti patys arbatpinigių forma. Pavyzdžiui, jūs negalite nuspręsti dėl jokio žingsnio ar veiksmo. Savo galvoje paskelbkite, kad rytoj yra tas laikas, kai norite pagalbos ir esate pasiruošę ją priimti iš visur. Išeikite į gatvę ir pradėkite pastebėti: klausykite praeivių frazių nuotrupos, įdėmiai viską apžiūrėkite, Visata tikrai sugalvos, kaip jus pasiekti prijungus pasąmonę.
Visata mėgsta būti prisimenama, kreipiama ir gerbiama.
Jos tikslas – atverti kiekvieno iš mūsų vidinį žvilgsnį.