Aidas Užkuraitis
Dešimtmečius laukę, kol valstybė sugrąžins jų šeimoms priklausiusią žemę, kai kurie vilniečiai nė nenutuokė, kokios vertės turtą gali paveldėti.
Tuo metu apsukrūs tarpininkai supirkinėjo teises į būsimus sklypus, o vėliau juos nekilnojamojo turto vystytojams parduodavo už milijonines sumas.
Lapkričio 12 dieną paskelbtas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kaip veikė šis verslo modelis ir kas iš jo uždirbo.
Tyrimo centre – mažai kam žinomas verslininkas
Išanalizavus šimtus sostinės žemės sandorių, dėmesys nukrypo į buvusį advokatą Juzefą Kozubovskį.
Tyrimo duomenimis, verslininkas aktyviai supirkinėjo paveldėtojams grąžintus sklypus, kuriuos vėliau parduodavo nekilnojamojo turto bendrovėms.
Kai kuriais atvejais sklypų perpardavimo kaina buvo net dešimt kartų didesnė už paveldėtojams sumokėtas sumas.
Nuo 2024 metų vien Pašilaičiuose verslininkas įsigijo daugiau kaip 180 sklypų ir jų dalių, kurių bendras plotas siekia beveik tris hektarus.
Per dvi savaites – įspūdingas sandoris
Vienas ryškiausių pavyzdžių užfiksuotas 2022 metais.
Iš keturių paveldėtojų supirkęs žemę sostinėje, J. Kozubovskis už ją sumokėjo 127 tūkst. eurų.
Vos po 14 dienų šie sklypai buvo parduoti už 1,3 mln. eurų.
Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas viršijo milijoną eurų.
Dar vieno sandorio vertė Algimanto Petro Kavoliuko gatvėje siekė net 5,7 mln. eurų.
Pensininko gyvenimas virto košmaru
Itin skaudi beveik 80 metų vilniečio Hipolito Golubovičiaus istorija.
Vyrui už teisę į būsimą žemės sklypą buvo pasiūlyta 70 tūkst. eurų. Vėliau paaiškėjo, kad sklypo, į kurį jis pretendavo, vertė siekė beveik milijoną eurų.
Kilus nesutarimams tarp verslininkų ir prasidėjus teisminiams ginčams, pensininko šeimai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Areštuotas šeimos butas, banko sąskaitos ir net senas automobilis.
Vietoje finansiškai aprūpintos senatvės šeimai teko varstyti teismų duris.
Kaip veikė ši sistema?
Tyrimo duomenimis, tarpininkai susirasdavo ilgus metus nuosavybės atkūrimo laukiančius žmones ir pasiūlydavo jiems pinigų dar negavus žemės.
Paveldėtojai pasirašydavo preliminarias sutartis bei suteikdavo įgaliojimus tvarkyti žemės grąžinimo dokumentus.
Vėliau patraukliose sostinės vietose atkurti sklypai atsidurdavo tarpininkų rankose ir būdavo perparduodami verslui.
Kur buvo atsakingos institucijos?
Specialiųjų tyrimų tarnyba anksčiau taip pat nustatė atvejų, kai grąžintą žemę įsigydavo tarpusavyje susiję tretieji asmenys.
Vis dėlto 2023 metais atlikta analizė aktualių ryšių tarp nustatytų tarpininkų grupių ir Nacionalinės žemės tarnybos ar Vilniaus savivaldybės administracijos neatskleidė.
Paviešinta informacija kelia rimtų klausimų, ar valstybė tinkamai apsaugojo dešimtmečius žemės grąžinimo laukusių žmonių interesus.
Kol vieni iš šių sandorių gavo milijonines pajamas, kiti liko su finansiniais nuostoliais ir ilgais teisminiais ginčais.
