Tomas L.
Atkreipė dėmesį į signalus.
Politologas Valerijus Kločiokas mano, kad po rugsėjo 20-osios derybų procesas gali suaktyvėti. Tačiau, jo teigimu, šalys iš pradžių veikiausiai nesieks greitai užbaigti karo – pirmiausia gali būti bandoma susitarti dėl eskalacijos mažinimo žiemos laikotarpiu.
Po rugsėjo 20-osios diplomatiniai kontaktai dėl karo užbaigimo gali pastebimai suintensyvėti, tačiau tikėtis greito karo veiksmų nutraukimo, Kločioko vertinimu, nereikėtų. Pirmajame etape šalys veikiausiai kalbės apie galimybes sumažinti konflikto eskalaciją, visų pirma žiemą.
Ekspertas atkreipė dėmesį į signalus apie galimą naują derybų raundą po rinkimų Rusijoje. Tarp galimų susitikimų vietų minimos Jungtinės Valstijos, Turkija ir Šveicarija. Vis dėlto, Kločioko teigimu, net ir atnaujintas derybų procesas dar nereikštų, kad taika bus pasiekta greitai.
„Derybos gali vykti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Turkijoje arba Šveicarijoje. Jos gali būti atnaujintos po rinkimų į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą. Tačiau iš esmės tai bus derybos dėl pačių derybų – apie tai, kada bus galima pasiekti tam tikrą deeskalaciją“, – paaiškino Kločiokas.
Politologas mano, kad šalių tikslai kol kas pernelyg skiriasi, todėl net ir atnaujintas diplomatinis dialogas negarantuoja greito karo įšaldymo. Vienas iš tarpinių scenarijų galėtų būti bandymas žiemą sumažinti konflikto intensyvumą.
„Jau iš Ukrainos prezidento žodžių suprantame, kad prie kažkokio formato šalys prieis, tačiau tai įvyks vėliau. Kitaip tariant, šalys neskubės stabdyti karo, nes Putinas turi savo tikslų, o Ukraina – savo. Todėl derybos gali būti atnaujintos, tačiau jos nebus greitos. Tai bus tik proceso pradžia“, – pažymėjo ekspertas.
Atskiras veiksnys išlieka JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija. Kločioko vertinimu, visi pagrindiniai proceso dalyviai stengiasi į ją atsižvelgti. Tuo pat metu Europa siekia užsitikrinti visavertį vaidmenį būsimuose susitarimuose.
„Dabar Ukrainos užduotis – įtraukti europiečius į derybas. Jie turi tapti visaverčiais derybų proceso dalyviais, o susitarime turi būti numatyti punktai, kurie garantuotų, kad Europai po karo įšaldymo nekils grėsmė“, – apibendrino Kločiokas.
