Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Valdžioje bręsta didelis politinis sprogimas

Lietuvos valdantieji susidūrė su rimtu išbandymu. Koalicijos viduje stiprėja nesutarimai, skamba kaltinimai sąmoningu sprendimų vilkinimu, o kai kurie parlamentarai jau užsimena apie galimybę pasitraukti į opoziciją.

Situacija tampa itin įtempta artėjant balsavimui dėl 2027 metų valstybės biudžeto. Vienas vertybinis klausimas gali tapti lemiamu išbandymu visai valdančiajai daugumai.

Valdančiųjų kantrybė senka

Nauja nesutarimų banga kilo dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuoto patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos.

Šios politinės jėgos atstovai jau kurį laiką kaltina koalicijos partnerius nesugebėjimu užtikrinti sklandaus iniciatyvos svarstymo Seime.

Parlamentarė Ligita Girskienė įsitikinusi, kad referendumo iniciatyva buvo sąmoningai vilkinama, todėl galimybės jį surengti kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais praktiškai nebeliko.

Politikė neslepia nusivylimo ir teigia, kad kai kurie frakcijos nariai jau svarsto savo ateitį valdančiojoje daugumoje.

Jos vertinimu, problema susijusi ne vien su referendumu. Nepasitenkinimą kelia ir nesutarimai dėl valstybės biudžeto bei gynybos finansavimo klausimų.

Lemiamas terminas – gruodžio 7-oji

Norint patariamąjį referendumą surengti kartu su kitų metų savivaldos rinkimais, Seimas sprendimą turėtų priimti ne vėliau kaip gruodžio 7 dieną.

Tačiau referendumo projektas iki šiol įstrigęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Nors iniciatyvai po pateikimo buvo pritarta dar pavasarį, tolesnės procedūros užsitęsė.

Komitetas prašė ekspertų vertinimų, buvo numatyti papildomi klausymai, tačiau galutinis sprendimas iki šiol nepriimtas.

Referendumo iniciatoriai teigia, kad likusio laiko nebepakanka visoms būtinoms procedūroms atlikti.

Dėl šios priežasties jau svarstoma kita galimybė – referendumą organizuoti kartu su 2028 metų Seimo rinkimais.

Dėl ko iš tiesų kilo konfliktas?

Referendumo iniciatoriai siekia išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojai pritartų Konstitucijoje įtvirtinti nuostatą, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės bei tėvystės.

Šis klausimas jau ne vienus metus skaldo Lietuvos politikus.

Vieni teigia, kad būtina aiškiau apibrėžti tradicinės šeimos sampratą ir suteikti visuomenei galimybę išreikšti savo poziciją.

Kiti įspėja, kad toks Konstitucijos pakeitimas galėtų susiaurinti šeimos sampratą ir paveikti nesusituokusių porų bei kitų šeimų teisinę padėtį.

Šiuo metu Konstitucijoje nurodyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Konstitucinio Teismo išaiškinimuose šeimos samprata nėra siejama išimtinai su santuoka.

Būtent šie esminiai požiūrių skirtumai tapo rimtu politiniu nesutarimu tarp valdančiosios koalicijos partnerių.

Socialdemokratai nenori ultimatumų

Socialdemokratė Orinta Leiputė laikosi nuomonės, kad koalicijos partneriai neturėtų vieni kitiems kelti ultimatumų.

Pasak politikės, skirtingos partijos turi savo vertybines nuostatas, todėl ne visais klausimais gali būti pasiektas bendras sutarimas.

Ji taip pat yra išreiškusi abejonių dėl siūlomos šeimos sampratos formuluotės, atkreipdama dėmesį į vienišų tėvų ir kitų šeimų situaciją.

Socialdemokratai nenori, kad nesutarimai vertybiniais klausimais taptų kliūtimi priimant valstybei svarbius ekonominius sprendimus.

Tačiau „valstiečių“ atstovai tikina, kad neprašo partnerių balsuoti prieš savo įsitikinimus. Jų pagrindinis reikalavimas – suteikti Seimui galimybę apsvarstyti referendumo iniciatyvą ir dėl jos apsispręsti.

Demokratai prabilo apie dvigubus standartus

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas priminė, kad formuojant valdančiąją koaliciją buvo sutarta dėl laisvo balsavimo vertybiniais klausimais.

Politiko teigimu, skirtingos nuomonės demokratinėje valstybėje yra normalus reiškinys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad patys „valstiečiai“ ne visada skuba svarstyti iniciatyvas, kurioms nepritaria.

Kaip pavyzdį parlamentaras paminėjo partnerystės įteisinimo klausimą.

T. Tomilino nuomone, valdančioji dauguma daugiau dėmesio turėtų skirti realioms Lietuvos šeimų problemoms – jų pajamoms, ekonominiam saugumui ir gyvenimo sąlygoms.

Vis dėlto toks požiūris nesumažino įtampos tarp skirtingų politinių jėgų.

Į konfliktą įtrauktas ir valstybės biudžetas

Didžiausią nerimą kelia tai, kad nesutarimai dėl referendumo gali persikelti į balsavimą dėl 2027 metų valstybės biudžeto.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga jau anksčiau perspėjo, kad referendumo iniciatyvos likimas gali turėti reikšmingos įtakos partijos parlamentarų balsavimui.

Galimybės nepalaikyti biudžeto neatmetė ir teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Tuo metu ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tokį referendumo ir valstybės biudžeto susiejimą vertina neigiamai.

Seimo pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė teigia, kad galutinis „valstiečių“ sprendimas dėl biudžeto dar nepriimtas.

Frakcija ketina pirmiausia įvertinti galutinį finansinio dokumento variantą.

Tačiau politikė pripažįsta, kad referendumo iniciatyvos žlugimas gali turėti įtakos galutiniam apsisprendimui.

Savo poziciją išsakė ir prezidentas

Į diskusijas dėl šeimos referendumo įsitraukė prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas lapkričio pradžioje pareiškė manantis, kad Seimas turėtų suteikti gyventojams galimybę išreikšti savo nuomonę referendume.

Prezidentas taip pat yra išsakęs palaikymą iniciatorių siūlomai šeimos sampratos formuluotei.

Tačiau jo pozicija nesuvienijo valdančiosios daugumos.

Dalis parlamentarų mano, kad šis klausimas susijęs su esminėmis konstitucinėmis vertybėmis, o kiti referendumo iniciatyvą vertina ir kaip politinį instrumentą artėjant savivaldos rinkimams.

Ar valdančioji koalicija iš tiesų gali subyrėti?

Kol kas oficialaus sprendimo dėl pasitraukimo iš koalicijos nėra.

Demokratų frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė nesutarimų nelaiko neišvengiamo valdančiosios daugumos žlugimo ženklu ir pabrėžia, kad skirtingos politikų pozicijos yra įprastos.

Vis dėlto viešai išsakomi kaltinimai, augantis nepasitenkinimas ir abejonės dėl biudžeto palaikymo rodo, kad koalicijos partnerių laukia sudėtingos derybos.

Jeigu partijoms nepavyktų rasti kompromiso, nesutarimai galėtų peraugti į kur kas platesnę politinę krizę.

Tokiu atveju tektų spręsti ne tik referendumo likimą, bet ir pačios valdančiosios daugumos ateitį.

Artimiausios savaitės parodys, ar politikams pavyks išsaugoti bendradarbiavimą, ar vienas vertybinis klausimas taps priežastimi dar vienam dideliam politiniam persitvarkymui Lietuvoje.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.