Tomas L.
Rugsėjo pabaigoje socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip bėgant laikui, nuo 2004-ųjų, Kaune pasikeitė Neries upės krantas, esantis kitapus Santakos parko. Įrašas į dienos šviesą iškėlė klausimą, kodėl saugomos upės krantą leista pakeisti čia įkurdinant daugiabučius. Darbus atlikusi įmonė pabrėžia – projektui pritarė reikiamos institucijos. Gamtininkas Justas Dainys svarsto, kad poveikis gamtai daugiau vietinis, tačiau svarbu suprasti, kad jeigu žmogus įsikiša į upės gyvenimą ne vienoje miesto vietoje – jis gali būti ir ryškesnis.
Vaizdo įrašas atspindi „Google Earth“ užfiksuotus, viešai prieinamus vaizdus. Remiantis jais galima pastebėti, kad prieš du dešimtmečius čia buvusi užliejama upės salpa pamažu įtvirtinta, iškilo vadinamasis Piliamiestis – daugiabučių, iš kurių atsiveria vaizdas į Kauno pilį, kvartalas. LRT.lt kalbintiems gamtininkams nekyla abejonių, kad upės krantas pakeistas žmogaus rankomis.
Gamtininkas: darbų mastas išties didelis
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis LRT.lt pasakojo, kad socialiniame tinkle pasirodęs vaizdo įrašas puikiai atskleidžia, kaip pamažu Kaune buvo keičiamas Neries krantas, o šioje vietoje buvusi buveinė sunaikinta. Šiuo metu čia pastatyti daugiabučiai, iš kurių atsiveria vaizdas į upę ir kitame krante esančią Kauno pilį. Anot pašnekovo, darbų mastas išties didelis, todėl kyla klausimų, kaip aplinkosaugininkai galėjo to nepastebėti.
„Gerai matosi, kad kai vandens upėje būdavo daugiau, toje vietoje formuodavosi tokios žolynų bendrijos, kai vandens mažiau – smėlėtas krantas. Vėliau neliko nei vieno, nei kito. Natūralu, kad poveikis [gamtai], kai žmogus užima tą vandens buveinę, užpildydamas ją kietu gruntu, tikrai yra“, – kalbėjo jis.
K. Skrupskelio teigimu, keisti upės vagą įstatymas griežtai draudžia, tačiau yra apibrėžtos ir aiškios išimtys. Tokie darbai galimi, pavyzdžiui, statant valstybinės svarbos objektus, kai kyla pavojus žmonėms ar šalia esantiems statiniams.
Pašnekovas prisimena istoriją, kai dukart buvo pakeistas Siesarties upės krantas. Abiem atvejais pažeidėjams skirtos baudos ir išieškota žala gamtai. K. Skrupskelis atkreipia dėmesį, kad Siesartis – už Nerį gerokai mažesnė upė, o ir darbų mastas nebuvo toks didelis.
Jis pabrėžia, kad Neris yra saugoma „Natura 2000“ teritorija, tad ir žala šiuo atveju galėtų būti didesnė. Anot K. Skrupskelio, Neris dažnai tiriama, žalą būtų galima nustatyti peržvelgus apie buveines sukauptą informaciją.
„Čia turbūt didesnė problema yra bendrai Lietuvos gamtosauginės politikos – baimė išieškoti gamtai padarytą žalą, ne tik bauda apsiriboti, bet realiai įvertinti žalą ir ją išieškoti iš kaltininko. Bijoma kurti tuos precedentus, procesas užtruktų teismuose, todėl dažniausiai baigiasi simbolinėmis baudomis“, – svarstė LRT.lt pašnekovas.
J. Dainys: suvaldyti gamtos nereikia, gal tiesiog reikėtų nestatyti namų viduryje upės
Gamtos tyrimų centro mokslininkui, ichtiologui Justui Dainiui abejonių, kad Neries upės kranto linija buvo pakeista, taip pat nekyla. Anot jo, poveikis gamtai šiuo atveju vietinis, tačiau svarbu suprasti, kad jeigu žmogus įsikiša į upės gyvenimą ne vienoje miesto vietoje – poveikis gali būti ir ryškesnis.
Anot jo, visa Neries upė yra pripažinta „Natura 2000“ saugoma teritorija, todėl prieš pradedant darbus turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas.
„Pakeistas upės krantas nebėra natūralus, dėl to pasikeičia upės morfologija, srovės, o dėl to ir upės dugnas. Pavyzdžiui, jeigu toje vietoje buvo koks nors riedulynas, žvirgždas, galėjo būti lašišinių žuvų nerštavietės, tačiau pakeitus kranto liniją pasikeičia srovė, ta vieta gali būti užnešama dumblu. Arba priešingai, jeigu buvo kokia nors kartuolė ar vijūnas – šios žuvys gyvena labai ramiose vietose, – o mes pakeičiame upės vagą, tai pasikeitus buveinei šios žuvys išnyksta, tačiau ne visoje upėje, o lokaliai“, – pavyzdį pateikė jis.
Potvynio gali nebūti metus ar trejus, tačiau po 10–15 metų jis tikrai bus.
J. Dainys
Be to, pastebėjo mokslininkas, prieš statant namus ant upės kranto reikėtų įvertinti kylančią potvynių grėsmę.
„Susiduriame su dviem kitais klausimais. Pavyzdžiui, jeigu tik suformuojame kažkokį sklypą prie upės ir jo neįtvirtiname, tai upė pradeda tą sklypą graužti, nori to ar ne. <…> Atrodytų, kad žmonės pasistatė namus, o upė dabar griauna, todėl reikia gamtą suvaldyti. Tai suvaldyti gamtos nereikia, gal tiesiog reikėtų nestatyti namų viduryje upės? Kitas dalykas – šaunu turėti namą, kuris yra 15 metrų nuo kranto. Tokių pavyzdžių turime ir Vilniuje. Šaunu, kol neateina potvynis. Potvynio gali nebūti metus ar trejus, tačiau po 10–15 metų jis tikrai bus, ypač turint omenyje klimato kaitą, kai ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja ir dažnėja“, – pasakojo J. Dainys.
Lietuvos Respublikos vandens įstatyme numatyta, kad „Draudžiama reguliuoti upes ir (arba) ežerus – tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti jų vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją, hidrologinį režimą, sutrikdant vandens telkinio maitinimą paviršiniais ir požeminiais vandenimis, panaikinti, tiesinti ar perkelti upės vagą, nukreipiant vandens tėkmę vamzdynu po žeme, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus.
„Šio straipsnio 1 dalyje numatyti, taip pat kiti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant upės ir (arba) ežerai, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, reguliuojami taip, kad blogėja jų būklė, gali būti vykdomi, kai tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, jų saugai, taip pat subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras, ir (arba) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkosaugos požiūriu būtų gerokai pranašesni. Visais atvejais turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, mažinančių neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams ir užtikrinančių gerą jų būklę“, – teigiama įstatyme.
Anksčiau sklypą valdžiusiai įmonei – bauda ir nurodymas pašalinti
Dar 2009 metais žiniasklaidoje skelbta žinia, kad sklypą vadinamajame Brastos kvartale tuo metu valdžiusiai įmonei „Domus firma“ skirta bauda dėl savavališkai pradėtų krantinės tvirtinimo darbų. Anuomet čia planuota įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, statyti namus. Ruošiantis statyboms verslininkai ėmėsi kelti sklypo aukštį, gruntas pastumtas arčiau upės, atsirado ir gelžbetoninės plokštės.
Leidinys „Kauno diena“ 2014 metais skelbė, kad „Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra verslininkams skyrė baudą už pakrantės apsaugos juostos režimo pažeidimą, nes 20 metrų pločio juosta nuo Neries yra saugoma teritorija. Joje negalima formuoti pylimų, tiesti kelių, važinėti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Aplinkosaugininkai pareikalavo visa tai panaikinti. To nepadarius, verslininkams buvo skirta dar viena bauda. Kad tai nelegali statyba, pripažino ir visų instancijų teismai.“
Žiniasklaidoje rašyta, kad dėl nelegalių darbų Kauno centre kyla potvynių pavojus.
„Daugiausia nerimo kelia situacija dėl tos gelžbetoninių blokų krantinės. Ji iškreipė upės vagą – vandens tėkmė dabar krypsta kitoje pusėje įrengto dviračių tako ir piliavietės teritorijos link. Pavasarį čia susikaupia ledų sangrūdos, kyla vandens lygis“, – tuo metu kalbėjo dabar jau buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, kurį citavo „Kauno diena“.
Anot leidinio, investuoti į sklypą – statyti daugiabučius vaizdingoje Kauno vietoje – ruošėsi sklypą su nelegaliu pylimu įsigijusi bendrovė „YIT Kausta“ (dabar – „YIT Lietuva“).
Prieš daugiau kaip dešimtmetį miestui vadovavęs A. Kupčinskas žurnalistams sakė sulaukęs šios bendrovės pasiūlymo iš kitos upės pusės Santakos link nutiesti ir pėsčiųjų tiltą.
Savivaldybė: tilto projektas parengtas teisės aktų nustatyta tvarka
LRT.lt dabartinės Kauno miesto valdžios teiravosi, kodėl Neries krantas taip ir nebuvo atkurtas, o dabar pakrantėje iškilę daugiabučiai ir įtvirtinta krantinė. Savivaldybė nurodė, kad informaciją rūpimais klausimais turėtų pateikti privati bendrovė.
Šiemet Kaune prasidėjo pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nerį statybos, tad LRT.lt savivaldybės atstovų teiravosi, ar pradėti darbai susiję su tuo, kad anksčiau būtent projektą vykdžiusi įmonė siūlė tiltą statyti. „Šiuo metu statomas tiltas tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės su minėta bendrove neturi jokio ryšio. Statomo tilto projektas parengtas teisės aktų nustatyta tvarka“, – atsakė Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas.
LRT.lt primena, kad naujojo tilto statybos darbai susilaukė aplinkosaugininkų dėmesio. Dar rugpjūtį rašyta apie pasirodžiusius nuogąstavimus, kad upėje vykstantys darbai gali pakeisti vagą, sutrikdyti žuvų nerštą.
„Tokie darbai vykdomi, kaip matome, už nugaros, kasama, sunkioji technika pritaikyta sausumai yra vandenyje, upė nukasama, užpilama, visiškai keičiama jos vaga, hidromorfologija ir visi kiti dalykai“, – vasarą LRT TELEVIZIJAI sakė asociacijos „Lietuvos žuvys“ vadovas Martynas Počebutas.
Tąkart Aplinkos apsaugos departamentas skelbė pradėjęs tyrimą. Visuomenininkų nuogąstavimus, kad statybos darbai keičia upės vagą, savivaldybė neigė. Esą dabar iš upės buvo kasamas ten esantis statybinis laužas, o darbai vyksta pagal projektą.
