Tomas L.
Anksčiau žmonės kramtydavo šią dervą tiesiai iš medžio ir viskas būdavo gerai. Bet ar tikrai tai buvo įmanoma padaryti ir ar verta tai kartoti? Specialistai papasakojo viską, ką reikia žinoti apie dervą ant medžių.
Daugelis žmonių iš vaikystės prisimena vyšnių, slyvų ar abrikosų dervą. Ji žvilgėjo ant kamienų, tempėsi kaip kramtomoji guma ir kvepėjo mediena. Todėl moksleiviai dažnai jos ragaudavo iš smalsumo. O kai pirktinė kramtomoji guma nebuvo tokia įprasta, vietoj jos buvo naudojama derva. Niekas nemanė, kad su ja kažkas blogo. Ji atsiranda ant medžio, vadinasi, ji tikrai natūrali ir nekenksminga. Argi viskas ne taip aišku?
Jei į viską žiūrėsite paviršutiniškai, galite manyti, kad su tokia derva nėra nieko blogo. Ir iš tiesų, jei jos nelabai ragausite, vargu ar kas nors nutiks. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte jos ragauti. Taip, paukščiai ir kai kurie gyvūnai dažnai ėda šią dervą, nes ji turi naudingų savybių. Tačiau vis tiek jų virškinimo sistema yra kitokia, todėl ji reaguoja skirtingai. Ir žmogui gali prasidėti virškinimo sutrikimai (ypač jei problemų jau yra).
Taip pat derva gali sukelti alergiją. O jei medis serga, vadinasi, šioje dervoje dažnai būna toksinų ar kitų blogų medžiagų. Tad geriau šios dervos neliesti, net jei vaikystėje nenorėjote jos valgyti. Ir paaiškinkite vaikams, kad to daryti negalima. Dabar parduotuvėse gausu gėrybių, tad kam vartoti šią dervą? Juolab kad organizmas jos negali pasisavinti, todėl ji tiesiog praeina per skrandį ir žarnyną.
Beje, kodėl jis atsiranda ant medžių? Tai kaip ta oda ant žaizdų, kuri atsiranda po nedidelio susižeidimo. Medžiui tai taip pat yra reakcija į pažeidimą. Šiuo „lopu“ jis apsisaugo nuo kenkėjų, ligų ir kitų problemų. Medžiui tokia derva veikia kaip skydas ir antiseptikas. Bet žmogui jos nereikia.
