Tomas L.
Europos valstybės jau seka Australijos pavyzdžiu – pradeda diskutuoti apie draudimą asmenims iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais. Tuo metu Lietuvos politikai mano, jog toks sprendimas problemų neišsprendžia.
Nors Adelė socialiniais tinklais naudojasi neseniai, tai jau tapo jos gyvenimo dalimi. Sako, jei netektų tokios galimybės, liūdėtų.
„Man dužtų širdis, aš manau, nes „TikTokas“ yra mano didelė gyvenimo dalis. Aš įdedu ten labai daug pastangų“, – kalba socialinių tinklų turinio kūrėja A. Montvydaitė.
Per šį laiką ji ne kartą susidūrė su socialinių platformų grėsmėmis.
„Man tėvai buvo pasakę, kad dažniausiai į komentarus nereikia kreipti dėmesio ir aš pati tai supratau, nes aš keliu visus vaizdo įrašus, kurie man patinka, kur aš tikrai pasitikiu savimi. Būna, bet labai retai ir tikrai stengiuosi vengti tokių vaizdo įrašų“, – sako ji.
Nors Adelės mama Veronika pati jai leido susikurti paskyrą, ji socialinių tinklų draudimą palaikytų.
„Drausti, jeigu tai nėra bendras draudimas valstybiniu mastu, kaip yra daroma, tai vaikai pasidaro ir pasibando viską patys, viską tiesiog slaptai. Jei tai būtų draudimas valstybiniu mastu, su valstybės priežiūra, iš tikrųjų aš už“, – teigia Adelės mama, nuomonės formuotoja Veronika Montvydienė.
Veronika dukros veiklą internete kiekvieną dieną griežtai prižiūri.
„Čia faktiškai ką tik leidau susikurti savo paskyrą, kuri yra su visiška kontrole, kiekvieną dieną pasikalbant, kas, kaip, kodėl, apie ką. Yra tikrai po didele priežiūra ir su kažkokiu tikslu“, – sako pašnekovė.
Politikai apie socialinių tinklų draudimą atsiliepia skeptiškai.
„Patys socialiniai tinklai nėra problema. Problema yra socialinių tinklų algoritmai, kurie rodo vaikų smegenims žalinga turinį. Mūsų vaikų dėmesys yra paverčiamas preke“, – komentuoja Seimo TS-LKD frakcijos narys Matas Maldeikis.
Anot Seimo nario, tokie draudimai lengvai apeinami.
„Kaip rodo kitų šalių praktika, toks siūlymas problemos nesprendžia, nes vaikai pradeda naudotis tėvų paskyromis, registruojantis pakeičia savo gimimo datą arba naudoja VPN. Todėl šitos labai didelės problemos sprendimas turi būti ES lygiu“, – sako politikas.
Panašios nuomonės laikosi ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis.
„Kas sutrukdys tam dvylikamečiui susirast programėlę, susiorganizuot, kad jo draugai visi nukeliautų į anoniminę pokalbių programėlę, kurių yra šimtai ar tūkstančiai, ar net ne anoniminį kažkokį nišinį socialinį tinklą ir daryti tą patį“, – kalba Seimo LSDP frakcijos narys.
Jis čia įžvelgia ir kitą problemą – tėvai per mažai laiko praleidžia su vaikais, tad siūlo ir kitą sprendimo būdą.
„Išties norint eilę šitų problemų spręsti, turime sukurti erdvę, ekonomines sąlygas, kad tiesiog tėvai turėtų daugiau laiko su vaikais“, – sako L. Šedvydis.
Skaitmeninės etikos centro bendrakūrė Renata Gaudinskaitė mano, kad vaikus nuo socialinių tinklų žalos galima apsaugoti ir be draudimų.
„Edukacija, kritinio mąstymo stiprinimas. Labai daug informacijos, kaip man iš tikrųjų elgtis ir kokius skaitmeninės higienos įgūdžius mano gyvenime įgyti kuo įmanoma anksčiau, kad aš pats galėčiau valdyti technologijas, o ne jos manipuliuotų manimi, mano laiku“, – teigia ji.
Švietimas turėtų prasidėti šeimoje, o vėliau būtų pratęsiamas mokykloje.
Lietuvoje oficialios diskusijos dėl socialinių tinklų draudimo nepilnamečiams kol kas nevyksta. Politikai sutaria, kad Lietuva sprendimą turėtų priimti ne viena, o kartu su ES, tik taip draudimas bus veiksmingas.
