Tomas L.
ungtinėse Valstijose viešintis Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad amerikiečiai Lietuvą laiko patikima partnere, ta, kuri laikosi žodžio. Esą, itin svarbu nesiblaškyti ir konkrečiai siekti įgyvendinti NATO numatytus tikslus. O tai, daugeliu atžvilgių, lemia biudžetas gynybai. Pasak generolo, Valstybės gynimo tarybos sprendimo reikia laikytis.
– Generole, Jūsų vizito JAV vienas akcentų – susitikimas su Jungtinių Valstijų kariuomenės vadu generolu Johnu Danieliu Caine`u. Kokiomis žinutėmis apsikeičiate?
– Kiekvieną kartą prieš susitikdami su aukšto rango pareigūnais – su JAV kariuomenės vadu ar sausumos pajėgų vadu, atsakingu už sausumos elemento buvimą Europoje ir jo parengimą, mes visą laiką bandome akcentuoti, kuo mes esame geresni nei kitos šalys, kuo galėtume prisidėti, kad sudarytume geras sąlygas amerikiečiams treniruotis. Buvimas vien dėl buvimo neturi prasmės. Žinoma, tai atgrasymo priemonė.
Šiuo atveju, kalbantis su JAV vadovybe jie visą laiką akcentuoja kaip mes, kad ir nedidelė šalis, gebame prisiimti įsipareigojimus. Ir ne tik prisiimti, bet jų ir laikytis. Laikytis mūsų duodamo žodžio. Sakyčiau, ir dar iš ankstesnių susitikimų, ne kartą buvo minėta, kad amerikiečiai negali Europai užtikrinti šimtaprocentinio saugumo. Europa turi pati prisidėti prie saugumo garantijų, investuoti į savo saugumą.
Žinome patys – jie turi 360 laipsnių, Indijos-Ramiojo vandenyno grėsmes dabartines. Jiems mintys, perplanavimas yra labai svarbus. Jeigu rodome ryžtą ir pasiaukojimą, dedame pastangas patys gintis, automatiškai ir jiems lengviau įtikinti savo visuomenę: „Žiūrėkit, europiečiai patys investuoja į gynybą, o mes padėsime užtikrinti tik trūkstamus pajėgumus, kurių šiandien dar neturime, bet planuojame sukurti.“
Pajėgumų tikslai yra iškelti kiekvienai šaliai ir vienas iš garantų, kad mes kartu, kaip NATO šalys, einame po truputį ta linkme, kad galėtume ne tik patys apsiginti, bet ir užtikrintume taiką visame pasaulyje.
– Lietuvos gynybos biudžeto klausimas pamažu tampa aštrių diskusijų objektu. Dar prieš kelias dienas žiniasklaidai, nuomonės formuotojams pateikta informacija, kad biudžetas, realiai, gali nesiekti 5 proc. Kaip jūs vertinate tai, kas šiuo metu vyksta?
– Biudžetas dar tik formuojamas ir, turbūt, dar anksti šnekėtis. Dar metų pradžioje buvo sutarta skirti gynybai ne mažiau kaip 5–6 proc. BVP tam, kad paskubintume mūsų pajėgumų vystymą. Ypač tai, kas susiję su divizijos vystymu. Visi puikiai prisimename, kad iš pradžių buvo iki 2035 m., tačiau žinant, kokia sudėtinga geopolitinė situacija, kaip Rusija greitai sugeba, netgi kariaudama Ukrainoje, vystyti savo pajėgumus ir toliau diegia, pertvarko savo karinius pajėgumus, kariuomenės vystymo doktriną, matome 2029–2030 m. Gali būti, kad jie iki to laiko pasieks tam tikrą lygį. Jau gali pradėti mesti iššūkį NATO.
Ar kas pasikeitė? Saugumo situacija nepasikeitė. Liekame toje pačioje sudėtingoje situacijoje – dronai skrenda, pažeidinėjimai sienų vyksta tiek Estijoje, tiek kitose šalyse, hibridinis karas įsibėgėjęs, tai turbūt šiuo metu mes jokiu būdu negalime atleisti vadelių arba įjungti „atbulinį“. Taika staiga atsirado? Rusija laikyseną pakeitė?
Mano, kaip kariuomenės vado, noras – turime tęsti projektus. Tiek divizijos vystymo, tiek priimančiosios šalies – priimti Vokietijos brigadą. Nepamirškime, daug kalbame apie visuotinį šaukimą ir visuotinę gynybą. Mažesnis biudžetas – yra tam tikra grėsmė, kad kažko nepasieksime iki 2030 m. Kas tai galėtų būti? Tai gali būti tiek pačios divizijos pajėgumų vystymo nukėlimas, tiek oro gynybos, kur dabar paprašėme papildomo finansavimo užkamšyti esamas spragas. Arba – paankstinti įsigijimus, kurie buvo numatyti vėliau. Tokiu būdu galimas finansavimo sumažėjimas sukeltų labai didelę grėsmę. Mes galime nepasiruošti tinkamai grėsmėms, kurios gali būti gal visai ir netrukus.
– Koks būtų optimalus procentas gynybai, Jūsų vertinimu?
– Esame sutarę, kad orientuojamės į 2030-uosius. Laiko daug neturime. Tik nuo karo Ukrainoje baigties priklausys, kaip rusai atstatys savo konvencinius pajėgumus. Tai yra linija, nuo kurios mes atsispiriame. Jie gali potencialiai mesti iššūkį visam aljansui.
Gal todėl mes turėtume kalbėti ne vien tik apie 5 proc., kurie sudėlioti pajėgų vystymo plane ir kurie atitinka apie 80 proc. NATO pajėgumų taikinių, tikslų. O dar prieš bepiločius – reikia sustiprinti savo oro gynybos pajėgumus. Automatiškai, dar reikėtų ir papildomai. Aš sakyčiau, kas buvo priimta Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimu dar metų pradžioje – nuo 5–6 proc. Mažiau nei 5 proc. turės labai didelį efektą mūsų gynybinių pajėgumų ir išlaikymui, ir vystymui.
– Daug diskusijų dėl to, kaip apibrėžti biudžetą gynybai. Viena vertus, pasienio apsauga, pareigūnų aprūpinimas irgi gali būti tam tikra prasme traktuojami kaip gynybos dedamosios. Kita vertus, yra konkrečios ministerijos su savo biudžetais.
– Būtent VGT sutarti procentai, pajėgumų vystymai yra labai konkrečios (red. biudžeto) eilutės, konkretūs daiktai, kurie turėtų būti įsigyjami. Jau pradedami procesai. Visa kita prie to yra jau papildomas finansavimas. Kiekviena ministerija turi savo eilutes, kur galėtų vystyti krašto apsaugą jungiantis prie bendrų pirkimų, tačiau tai negali būti kariuomenės sąskaita. Taip, Vidaus reikalų ministerijos padaliniai karo metu įeina į ginkluotųjų pajėgų sudėtį, yra labai didelė jėga.
Tačiau reikia neapsigauti – jeigu išbarstome po skirtingas ministerijas, tai užduodu klausimą: kaip tai atrodys realybėje? Žinau ir esu girdėjęs, kad yra noras investuoti į trinkeles kažkur savivaldybėse, atnaujinti kelius. Kas yra neblogai, bet su trinkelėmis nekariausime, barikadų nestatysime ir jų nemėtysime kaip viduramžiais. Jeigu toks planas yra – šiek tiek patrupinti per kitas ministerijas ir, tarkim, pasiekiame 5 proc. – tai taip save apgaudinėjame. Mes gal ir galime save bandyti kažkaip apsukti.
Labai gerai atsimenu laikus, kai iškart įstojus į NATO „deltas“ buvome sugalvoję, kad nors kažkaip 1 proc. bent jau pasiektume. Buvo į kairę, į dešinę šiek tiek pabarstyta. Tačiau mūsų sąjungininkų, mūsų pagrindinių partnerių mes neapgausime.
Grįžtant prie ankstesnio klausimo – kaip amerikiečiai žiūri į mus? Kaip į patikimą partnerį. Jeigu mes pasakėme, kad skirsime tiek, stiprinsime pajėgumus, tai mes tą ir padarysime. Mes tuo ir garsėjame, kad laikomės savo žodžio.
Tai va čia, turbūt, ir atsakymas – dar nereikia skubėti su išvadomis. Tikėtina, bus subalansuota. Bet yra grėsmė, kad tam tikri pajėgumai bus nepasiekti laiku. Nesvarbu, kokius pinigėlius paslėpsime po kokia eilute.
– Ačiū už pokalbį
Šaltinis: Lrt.lt
