Aidas Užkuraitis
Lietuva ne vienus metus kalba apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, energetinį saugumą ir būtinybę gyventojams būti pasiruošusiems bent kelioms paroms be įprastų paslaugų. Tačiau rugpjūčio pabaigoje užteko vienos itin stiprios audros, kad teoriniai planai susidurtų su visai kitokia realybe.
Rugpjūčio 22-ąją per Lietuvą praūžusi stichija elektros tiekimą sutrikdė daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Kai kuriems žmonėms elektros teko laukti ne kelias valandas ir net ne vieną parą.
Tačiau būtent tada paaiškėjo svarbiausia detalė – dingus elektrai problema neapsiriboja vien užgesusia šviesa namuose.
Kartu gali sutrikti mobilusis ryšys, vandens tiekimas, prekyba, transportas ir kitos paslaugos, nuo kurių kasdien priklauso šimtai tūkstančių žmonių.
Ir tai privertė kelti gerokai nepatogesnį klausimą: jeigu tiek problemų sukėlė viena audra, kas nutiktų ištikus dar didesnei krizei?
Be elektros liko daugiau nei ketvirtis milijono klientų
Audros mastas buvo išskirtinis.
ESO duomenimis, piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. klientų.
Tinkle užfiksuota tūkstančiai pažeidimų, o gedimai apėmė didelę Lietuvos teritorijos dalį. Darbą sunkino nuvirtę medžiai, pažeistos elektros linijos ir sudėtingos oro sąlygos.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vėliau rugpjūčio 22-osios įvykį oficialiai pripažino avarija.
Toks sprendimas svarbus ne tik formaliai – jis atvėrė kelią kompensacijoms klientams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per nustatytą laiką.
Tačiau finansinės kompensacijos sprendžia tik dalį problemos.
Daug svarbesnis klausimas – kodėl elektros tiekimo atkūrimas kai kur užtruko taip ilgai ir ką reikėtų pakeisti iki kitos tokio masto stichijos.
Po daugiau nei dviejų savaičių dar buvo likę sudėtingų objektų
Audros mastą gerai parodo vienas faktas.
Rugsėjo 9 dieną, praėjus daugiau nei dviem savaitėms po stichijos, ESO vadovas Renaldas Radvila Seimo komitete sakė, kad elektros tiekimas dar nebuvo atkurtas 571 objekte.
Pasak jo, tai buvo sudėtingiausi tinklo pažeidimų atvejai, o dalis objektų buvo negyvenami arba naudojami tik laikinai.
ESO taip pat nurodė, kad audra pažeidė apie 11 tūkst. elektros linijų vietų.
Palyginimas su 2024 metais dar iškalbingesnis.
Tuomet be elektros buvo likę apie 160 tūkst. klientų, o šiemet jų skaičius priartėjo prie 270 tūkst.
Tai beveik dvigubai daugiau.
„Tų priemonių nepakaks“
Po audros itin svarbus pareiškimas nuskambėjo iš pačios energetikos sistemos vidaus.
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pripažino, kad po 2024 metų audros parengtų priemonių tokio masto stichijoms gali nebepakakti.
Po ankstesnės didelės audros buvo numatyta, kad iki 2028 metų ESO turėtų tapti atsparesnis panašaus masto įvykiams.
Tačiau 2026-ųjų audra pasirodė gerokai didesnė.
D. Maikštėno vertinimu, dėl to gali nepakakti nei anksčiau suplanuotų investicijų, nei pasirengimo bei mobilizavimo priemonių.
Kitaip tariant, kol Lietuva stiprina infrastruktūrą pagal ankstesnių audrų mastą, pati gamta kartelę jau kelia aukščiau.
Vien elektros problema greitai tampa visos valstybės problema
Būtent čia atsiskleidė svarbiausia rugpjūčio audros pamoka.
Šiuolaikinė visuomenė nuo elektros priklausoma gerokai labiau, nei kartais atrodo.
Kai elektra dingsta trumpam, tai tėra nepatogumas.
Kai jos nėra kelias paras, pradeda veikti grandininė reakcija.
Po audros dalyje teritorijų kartu su elektros tiekimu kilo mobiliojo ryšio problemų. Buvo pranešimų apie sutrikusį traukinių eismą, neveikiančias degalines ir parduotuves.
Gyventojams, naudojantiems elektrinius vandens siurblius, elektros dingimas gali reikšti ir vandens tiekimo sutrikimą.
Todėl energetikos sistemos atsparumas yra ne vien energetikų problema.
Nuo jo priklauso daugybė kitų valstybės sistemų.
Klimatologas: ruoštis reikėjo jau seniai
Vilniaus universiteto klimatologas profesorius Arūnas Bukantis po audrų išsakė griežtą vertinimą.
Jo teigimu, stiprios liūtys, vėjai ir kiti pavojingi meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje nėra visiškai nauja problema.
Tokie reiškiniai šalį veikia jau dešimtmečius, todėl prisitaikymo priemonės turėjo būti įgyvendinamos anksčiau.
Tai svarbus skirtumas.
Kalbama ne apie tai, kad kiekvieną konkrečią audrą galima tiksliai numatyti prieš daugelį metų. Problema ta, kad ekstremalių reiškinių rizika žinoma seniai, todėl infrastruktūros atsparumas turi būti planuojamas iš anksto.
Didžiausias ginčas – ką daryti su elektros linijomis?
Po audros vėl sugrįžo diskusija dėl dviejų pagrindinių sprendimų: daugiau elektros linijų tiesti po žeme arba didinti apsauginius atstumus tarp oro linijų ir medžių.
Požeminiai kabeliai yra gerokai mažiau pažeidžiami vėjo ir krintančių medžių, tačiau jų įrengimas brangesnis.
ESO 2024–2028 metų laikotarpiu planuoja sukabeliuoti apie 2 tūkst. kilometrų elektros linijų.
Rugsėjo pradžioje buvo sukabeliuoti 624 kilometrai, o iki metų pabaigos planuojama pasiekti maždaug tūkstantį.
Tačiau po 2026 metų audros jau keliamas klausimas, ar tokio tempo pakaks.
Investicijos skaičiuojamos milijardais
Tai nėra problema, kuriai išspręsti užtektų kelių milijonų eurų.
„Ignitis grupė“ skelbia nuo 2021 metų nuosekliai didinanti investicijas į ESO tinklą, o atnaujintuose planuose investicijų mastas buvo padidintas iki milijardinių sumų.
Investuojama į kabeliavimą, tinklo automatizavimą, infrastruktūros atnaujinimą ir atsparumo didinimą.
Tačiau rugpjūčio audra parodė, kad vien investicijų sumos neatsako į svarbiausią klausimą.
Svarbu, kur ir kaip greitai pinigai investuojami bei kokio dydžio ekstremaliam įvykiui projektuojama visa sistema.
Jeigu klimato reiškiniai stiprėja greičiau, nei atnaujinama infrastruktūra, atsiranda nuolatinės lenktynės.
Seime jau vertinama, kas buvo padaryta
Po stichijos klausimas persikėlė ir į politinį lygmenį.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pradėjo vertinti ESO, „Ignitis grupės“ ir Nacionalinio krizių valdymo centro pasirengimą.
Vertinamos investicijos į tinklą, reagavimo efektyvumas, atsarginių elektros šaltinių pasitelkimas, tiekimo atkūrimo tempas ir kompensacijų sistema.
Kitaip tariant, dabar bandoma atsakyti ne tik į klausimą, kaip buvo likviduojami padariniai.
Svarstoma, ar visa sistema iki audros buvo parengta pakankamai gerai.
Žmonėms audros kaina – ne vien sugadintas maistas
ESO jau gauna tūkstančius gyventojų prašymų kompensuoti dėl užsitęsusio elektros tiekimo sutrikimo patirtus tiesioginius nuostolius.
Bendrovė paskelbė atskirą kompensavimo tvarką žmonėms, kurie be elektros išbuvo ilgiau.
Be to, klientams, kuriems tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, numatytas atskiras teisės aktuose nustatytas kompensavimo mechanizmas.
Taigi finansinė audros kaina bus skaičiuojama dar ilgai.
Tačiau valstybės mastu didžiausia jos kaina gali būti ne eurais.
Ji privertė realiomis sąlygomis patikrinti sistemą, apie kurios atsparumą iki tol daugiausia buvo kalbama planuose ir strategijose.
Klausimas, kurio po šios audros išvengti nepavyks
Rugpjūčio 22-osios audra buvo išskirtinė, todėl būtų neteisinga teigti, kad bet kokia įprasta vasaros audra gali sukelti tokio masto krizę.
Tačiau lygiai taip pat būtų pavojinga ją vertinti tik kaip vienkartinę nelaimę.
Energetikos sektoriaus vadovai jau pripažįsta, kad anksčiau suplanuotų priemonių gali nepakakti.
Klimatologai primena, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai nėra naujiena.
O gyventojai savo akimis pamatė, kaip greitai elektros gedimas gali tapti ryšio, vandens, transporto ar prekybos problema.
Todėl svarbiausia rugpjūčio audros pamoka gali būti ne tai, kiek medžių nuvirto ar kiek elektros linijų buvo pažeista. Ji parodė, kaip stipriai viena nuo kitos priklauso sistemos, kuriomis remiasi visas kasdienis Lietuvos gyvenimas.
Ir būtent jų atsparumas kitai didelei krizei dabar tampa vienu svarbiausių klausimų.
