Aidas Užkuraitis
Režisierė Irma Pužauskaitė atvirai prabilo apie nelengvą kelią motinystės link. Norėdami susilaukti vaikelio, moteris su gyvenimo partneriu išleido apie 20 tūkstančių eurų, tačiau iš Lietuvos valstybės nesulaukė jokios finansinės pagalbos.
Negana to, pagalbinio apvaisinimo procedūras porai teko atlikti užsienyje. Kliūtimi tapo vienintelė aplinkybė – pora nebuvo susituokusi.
Gydytojų kabinete išgirdo netikėtą atsakymą
Sulaukusi daugiau nei 35 metų, Irma nusprendė kreiptis į vaisingumo specialistus.
Moteris suprato, kad laikas yra svarbus, todėl nenorėjo atidėlioti sprendimo ir tikėjosi profesionalios medikų pagalbos.
Tačiau gydytojų kabinete jos laukė nemaloni staigmena. Paaiškėjo, kad dėl šeiminės padėties pora Lietuvoje negali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis.
Irma buvo pasirengusi už gydymą sumokėti pati, tačiau net ir tokia galimybė jai nebuvo suteikta.
Tuomet galiojusi įstatymo tvarka neleido atlikti procedūrų nesusituokusioms poroms.
„Jaučiausi pažeminta“, – savo patirtį prisiminė moteris.
Pagalbos teko ieškoti Latvijoje
Negalėdami pasinaudoti medicinos paslaugomis Lietuvoje, Irma su partneriu išvyko į Rygą.
Ten pora pagaliau galėjo pradėti gydymą ir siekti savo didžiausios svajonės – susilaukti vaiko.
Vis dėlto šis kelias pareikalavo didžiulių finansinių išteklių. Procedūroms pora išleido apie 20 tūkstančių eurų.
Valstybė šių išlaidų nekompensavo.
Nepaisant sunkumų, porai pavyko susilaukti vaikelio.
Seimas priėmė ilgai lauktą sprendimą
2026 metų lapkričio 12 dieną Seimas priėmė reikšmingas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas.
Už pakeitimus balsavo 78 parlamentarai, vienas buvo prieš, dar vienas susilaikė.
Pagal naująją tvarką pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galės naudotis ne tik sutuoktiniai, bet ir nesusituokusios poros bei vienišos moterys.
Naujosios nuostatos turėtų įsigalioti 2027 metų sausio 1 dieną, jeigu įstatymo pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
Kam procedūras apmokės valstybė?
Pagal priimtas pataisas valstybės finansuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos galės būti teikiamos žmonėms, kuriems nustatytas nevaisingumas ir kurie atitinka kitus medicininius kriterijus.
Galimybe pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu galės naudotis ir vienišos vaisingos moterys. Tačiau nesant medicininių indikacijų už procedūras joms reikės susimokėti pačioms.
Taip pat numatoma kompensuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, kai jos reikalingos dėl medicininių priežasčių.
Lietuvoje gimstamumas sparčiai mažėja
Diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta itin sudėtingu Lietuvai laikotarpiu.
Šalis susiduria su mažėjančiu gimstamumu, o nevaisingumo problemos paliečia daugybę šeimų.
2024 metais vaisingumo specialistų pagalbos sulaukė 3270 gyventojų – beveik pustrečio karto daugiau nei pagalbinio apvaisinimo paslaugų kompensavimo pradžioje.
Medicinos specialistai pripažįsta, kad vien pagalbinis apvaisinimas demografinės krizės neišspręs, tačiau platesnis šių paslaugų prieinamumas gali padėti daugiau žmonių susilaukti išsvajotų vaikų.
Irmos istorija atskleidė, su kokiomis finansinėmis ir emocinėmis kliūtimis iki šiol susidurdavo dalis Lietuvos šeimų.
Priimtos įstatymo pataisos suteikia vilties, kad ateityje žmonėms dėl savo šeiminės padėties nebereikės ieškoti tokios pagalbos užsienyje.
