Tomas L.
Lietuvoje vis daugiau žmonių kasdien naudojasi pavežėjų ir maisto pristatymo platformomis, tačiau netrukus šį sektorių gali pasiekti reikšmingi pokyčiai.
Jomis siekiama užtikrinti daugiau teisių per skaitmenines platformas dirbantiems žmonėms ir didesnį algoritminio valdymo skaidrumą.
Tuo metu „Bolt“ ir „Wolt“ įspėja, kad dalis siūlomų pokyčių gali turėti pasekmių ne tik platformoms bei per jas dirbantiems žmonėms, bet ir klientams.
Pataisomis siūloma aiškiau nustatyti, kada per platformą dirbantis žmogus turėtų būti laikomas darbuotoju, o kada – savarankiškai dirbančiu asmeniu.
Taip pat platformos privalėtų aiškiai informuoti apie naudojamus algoritmus ir jų priimamus sprendimus, o darbuotojai turėtų teisę reikalauti jų paaiškinimo, juos ginčyti.
Be to, sprendimų dėl paskyros blokavimo ar kitų reikšmingų pasekmių nebegalėtų priimti vien automatizuotos sistemos.
Lietuva direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2026 m. gruodžio 2 d.
Vis dėlto platformų atstovai perspėja, kad didesnės darbuotojų garantijos gali reikšti ir didesnes veiklos sąnaudas. Ar dėl to gali brangti pavežėjų ir maisto pristatymo paslaugos?
Paslaugos gali brangti
Kol kas dėl Platformų darbuotojų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę dar vyksta diskusijos, todėl galutinis reguliavimo variantas nėra patvirtintas.
Vis dėlto, anot M. Liutvinskas, vienas svarbiausių klausimų – kokiais kriterijais bus nustatoma, ar per platformą dirbantis žmogus laikomas savarankiškai dirbančiu, ar darbuotoju.
„Nuo to, kaip galutiniame projekte bus suformuluoti šie kriterijai, didele dalimi priklausys platformose veikiančių asmenų teisinis statusas ir tai, ar su skaitmeninėmis platformomis bendradarbiaujantys asmenys galės veiklą tęsti kaip savarankiškai dirbantys, ar turės būti perklasifikuojami į darbuotojus, dirbančius pagal tradicines darbo sutartis“, – komentuoja M. Liutvinskas.
Jis nurodo, kad jei galutinis reguliavimas lemtų, kad dabar individualią veiklą vykdantys kurjeriai turėtų tapti darbuotojais, tai galėtų turėti įtakos ir paslaugų kainoms.
„Nepriklausomos ekonominių tyrimų agentūros „Pragmatic Policy Group“ atliktas tyrimas parodė, kad esant tokiam scenarijui pristatymo per platformas paslaugos Lietuvoje galėtų brangti 32–43 proc.
Tai, tikėtina, neigiamai paveiktų paklausą ir galėtų lemti su platformomis bendradarbiaujančio vietos verslo, pavyzdžiui, restoranų sektoriaus, praradimus“, – nurodo M. Liutvinskas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai nėra prognozė, kaip atrodys galutinis reguliavimas Lietuvoje, o tik vieno galimo scenarijaus ekonominis vertinimas.
M. Liutvinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad reikšmingi reguliavimo pokyčiai galėtų paveikti ir kurjerių skaičių. Dabartinis modelis leidžia žmonėms patiems pasirinkti, kada ir kiek dirbti, o perėjus prie tradicinių darbo santykių dalis šio lankstumo būtų prarasta.
„Copenhagen Economics“ Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, 77 proc. apklaustųjų kaip pagrindinį privalumą įvardijo galimybę derinti pristatymus su kitomis veiklomis, o 74 proc. – patiems spręsti, kiek valandų skirti pristatymams.
„Jei šis veiklos lankstumas būtų reikšmingai apribotas naujojo reguliavimo, dalis kurjerių-partnerių galimai nuspręstų nebetęsti veiklos platformoje.
Be to, daugiau nei 70 proc. apklaustų „Wolt“ kurjerių-partnerių teigia, kad praradę galimybę savarankiškai pasirinkti veiklos laiką, užduotis ar veiklai reikalingas priemones svarstytų apskritai nutraukti pristatymo veiklą. Praktikoje toks scenarijus asmenims reikštų prarastas lankstaus uždarbio galimybes“, – pažymi M. Liutvinskas.
„Wolt“ vertinimu, svarbu, kad direktyva į Lietuvos teisę būtų perkelta proporcingai ir nenutolstant nuo Europos Sąjungos lygmeniu patvirtinto teksto, o darbo santykių nustatymo kriterijai būtų aiškūs, objektyvūs ir teisiškai nuoseklūs.
M. Liutvinskas taip pat nurodo, kad tai leistų aiškiai atskirti savarankišką veiklą nuo darbo santykių ir kartu išsaugoti lankstų veiklos modelį tiems, kuriems jis yra priimtiniausias.
Viskas priklausys nuo to, kaip direktyva bus perkelta į Lietuvos teisę
„Bolt“ nurodo aktyviai dalyvaujanti diskusijose dėl Platformų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę ir siekianti, kad svarstant pokyčius būtų atsižvelgta į visų sektoriuje veikiančių žmonių nuomonę. Pabrėžiama, kad priimami sprendimai turės įtakos ne tik platformoms ir per jas dirbantiems žmonėms, bet ir platesnei skaitmeninės ekonomikos ekosistemai, paslaugų prieinamumui bei vartotojams.
Anot „Bolt“ pavėžėjimo operacijų vadovo Lietuvoje Laimono Jakščio, svarbu, kad naujasis reguliavimas nebūtų taikomas ir tiems žmonėms, kurie sąmoningai pasirinko savarankišką veiklą bei vertina platformų suteikiamą lankstumą – galimybę patiems pasirinkti, kada, kiek ir kokiu būdu teikti paslaugas, derinant šią veiklą su kitu darbu, studijomis ar asmeniniais poreikiais.
„Būtent lankstumas yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi šią sritį – „Bolt“ duomenimis Lietuvoje kaip labiausiai šiame sektoriuje vertinamą dalyką tai mini beveik visi pavežėjai.
Taip yra todėl, kad pusė vairuotojų rūpinasi vaikais arba pagyvenusiais artimaisiais, vienas iš trijų vairuotojų turi darbą pilnu ar nepilnu etatu, ir nė vienu iš šių atvejų darbas pagal sutartį nebūtų jiems palankus.
Be to, 11 proc. apklaustų pavežėjų Lietuvoje nurodė, kad šia veikla užsiima ieškodamiesi darbo pilnu etatu“, – komentuoja L. Jakštys.
L. Jakščio vertinimu, siūlomi Darbo kodekso pakeitimai nustato labai žemą darbo santykių prezumpcijos atsiradimo kartelę, kuri viršija tiek ES direktyvos reikalavimus, tiek daugumos Europos Sąjungos valstybių narių taikomą praktiką.
Todėl, anot jo, perkeliant direktyvą į Lietuvos teisę svarbu išlaikyti subalansuotą požiūrį ir užtikrinti, kad paslaugų sektoriuje dirbantys žmonės išsaugotų lankstumą, dėl kurio daugelis jų sąmoningai renkasi savarankišką veiklą.
„Direktyvos poveikis kainoms ir paslaugų prieinamumui priklausys nuo to, kaip Lietuva perkels ją į nacionalinę teisę. Jei bus pasirinktas itin griežtas modelis, tai neišvengiamai pakeis situaciją visame sektoriuje ir gali turėti įtakos galutinėms paslaugų kainoms bei paslaugų prieinamumui“, – dėsto L. Jakštys.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad „Bolt“ sieks, jog galimas pokyčių poveikis vartotojams būtų kuo mažesnis.
Pokyčius lėmė augančios problemos visoje Europoje
SADM pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai nėra atsitiktiniai – jie į Lietuvos teisę perkeliami įgyvendinant Europos Sąjungos Platformų direktyvą, kuri priimta siekiant spręsti visoje Europoje išryškėjusias problemas.
Tokiais atvejais žmonės praranda darbuotojams priklausančias garantijas, tačiau kartu neturi ir visų savarankiškai dirbančių asmenų veiklos privalumų.
SADM duomenimis, Europos Sąjungoje per skaitmenines platformas dirba apie 28 mln. žmonių. Skaičiuojama, kad maždaug 22,5 mln. jų užimtumo statusas nustatytas tinkamai, tačiau apie 5,5 mln. asmenų gali būti priskirti netinkamai kategorijai.
Dėl tokio klasifikavimo visoje ES jau priimta daugiau kaip 100 teismo ir 15 administracinių sprendimų.
Taip pat vis daugiau platformų užduočių paskirstymui, darbuotojų veiklos priežiūrai ir vertinimui naudoja algoritmus. Tokios sistemos gali turėti tiesioginę įtaką žmonių pajamoms ir galimybėms gauti užsakymų, todėl svarbu užtikrinti, kad jų veikimas būtų skaidrus ir prižiūrimas.
Skaitmeninėse platformose dirbantys žmonės privalo suprasti, kaip jų elgesys veikia prieigą prie algoritmais nustatomų būsimų darbo galimybių. Galimybė atlikti užduotis turi įtakos jų pajamoms, nepriklausomai nuo užimtumo statuso.
SADM taip pat akcentuoja, kad algoritminio valdymo problemos aktualios ne tik darbuotojams, bet ir savarankiškai per platformas dirbantiems žmonėms, todėl naujomis nuostatomis siekiama didesnio skaidrumo, atskaitomybės ir aiškesnių taisyklių visiems rinkos dalyviams.
