Aidas Užkuraitis
Karas Ukrainoje įžengė į etapą, kuriame vienas svarbiausių klausimų sprendžiamas ne tik fronte. Vis daugiau dėmesio krypsta į skaičius – ir jie Kyjivui tampa vis sudėtingesni.
Ukrainos gynybos finansavime atsivėrė daugiau kaip 23 mlrd. eurų dydžio trūkumas, kurį šalis tikisi padengti padedama sąjungininkų. Europoje šie skaičiai kelia nerimą, nes karo kaina auga greičiau, nei buvo tikėtasi.
Tačiau finansinis spaudimas juntamas ne tik Kyjive.
Rusija karui taip pat skiria milžiniškas sumas, o vis labiau militarizuota jos ekonomika susiduria su augančiu biudžeto deficitu.
Todėl dabar ryškėja klausimas, galintis tapti vienu svarbiausių tolesnei karo eigai: kiek ilgai abi valstybės sugebės finansuoti tokio masto konfliktą?
Viena karo diena kainuoja stulbinamą sumą
Ukrainos parlamento Biudžeto komiteto vadovė Roksolana Pidlasa rugsėjo 12 dieną Kyjive vykusioje konferencijoje pateikė skaičius, parodančius, kaip smarkiai išaugo finansinė karo našta.
Jos teigimu, 2024 metais viena karo diena Ukrainai vidutiniškai kainavo apie 140 mln. JAV dolerių.
Šiemet suma išaugo iki maždaug 190 mln. dolerių per dieną.
Tam įtakos turi infliacija, didesnės kariuomenės išlaikymo išlaidos, socialinės išmokos ir augančios kitos su karu susijusios sąnaudos.
Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Ukraina gynybai išleido apie 42 mlrd. dolerių, neskaičiuojant partnerių perduodamos pagalbos natūra.
Tuo metu šalies vidaus pajamos ir vietinis skolinimasis sudarė apie 39 mlrd. dolerių.
Tai reiškia svarbų lūžį – Kyjivui darosi vis sunkiau savo gynybos išlaidas finansuoti vien vidaus ištekliais.
Daugiau nei 23 mlrd. eurų skylė
Anksčiau Ukraina stengėsi šalies viduje surenkamas pajamas pirmiausia nukreipti gynybai, o tarptautinių partnerių paramą naudoti kitoms valstybės funkcijoms finansuoti.
Tačiau auganti karo kaina šią schemą komplikuoja.
Ukrainos pareigūnai kalba apie maždaug 27 mlrd. JAV dolerių, arba kiek daugiau nei 23 mlrd. eurų, papildomo gynybos finansavimo poreikį.
Tokio dydžio suma negali būti surasta paprasčiausiai sumažinus vienos ar kelių ministerijų išlaidas.
Todėl Kyjivas vėl kreipiasi į partnerius.
Ir būtent čia prasideda sudėtingiausia šios istorijos dalis.
Europa jau skyrė milžinišką paramą
Teigti, kad Europa Ukrainos nefinansuoja, būtų netikslu.
Europos Sąjungos šalys ir institucijos nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukrainai suteikė milžinišką paramą.
Naujausiais ES Tarybos duomenimis, bendra parama Ukrainai jau siekia apie 221 mlrd. eurų, iš kurių beveik 90 mlrd. eurų skirta Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti.
Be to, 2026 ir 2027 metams patvirtinta nauja 90 mlrd. eurų ES paskolos programa.
Maždaug 60 mlrd. eurų iš jos numatyta su gynyba susijusiems poreikiams, dar 30 mlrd. eurų – valstybės biudžetui ir ekonomikai.
Vien 2026 metams Ukrainai pagal šį mechanizmą gali būti suteikta iki 45 mlrd. eurų.
Tačiau net tokio dydžio finansavimas nepašalina visų problemų.
Karas brangsta.
Rugsėjį Europa skyrė dar 6,1 mlrd. eurų
Vos prieš kelias dienas Europos Komisija patvirtino papildomus 6,1 mlrd. eurų, skirtus Ukrainos gynybos poreikiams.
Lėšos numatytos oro ir raketinės gynybos, amunicijos, dronų ir elektroninės kovos priemonių įsigijimui.
Tai dar kartą parodo, kokio masto finansinių išteklių dabar reikia Ukrainai.
Tačiau net milijardinės programos nebūtinai išsprendžia problemą iš karto.
Dalis finansavimo skiriama ilgesniam laikotarpiui, o Kyjivui dalies paramos reikia dabar.
Kodėl pinigų reikia vis daugiau?
Viena priežasčių – pasikeitęs pats karas.
Didžiulį vaidmenį jame įgijo bepiločiai orlaiviai, elektroninės sistemos ir oro gynyba. Tuo pat metu Rusija tęsia intensyvius smūgius Ukrainos infrastruktūrai.
Vien 2026 metais Rusijos atakų padaryta tiesioginė žala Ukrainos infrastruktūrai ir kitam ilgalaikiam turtui vertinama beveik 10 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau net ir tai neparodo viso ekonominio poveikio.
Ukrainos ekonomikos ministras Oleksandras Kravčenka skaičiuoja, kad infrastruktūros atakos ir faktiškai sutrikdyta Juodosios jūros uostų veikla iš šalies ekonomikos gali atimti apie 1,5 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto augimo.
Pavojus kyla ir maždaug 40 mlrd. dolerių eksporto pajamų, susijusių su žemės ūkio produkcija, plienu ir kitomis prekėmis.
Tai sukuria uždarą ratą: kuo didesnę žalą patiria ekonomika, tuo mažiau pajamų surenka valstybė, o tuo pat metu gynybai reikia vis daugiau pinigų.
Problema persikelia į 2027 metus
Dar sudėtingesnis gali būti kitas etapas.
Ukrainos vyriausybės vertinimu, 2027 metais šaliai iš viso gali prireikti apie 52 mlrd. dolerių išorinio finansavimo.
Finansų ministras Serhijus Marčenka yra nurodęs, kad maždaug 32,6 mlrd. dolerių šios sumos dar nėra užtikrinta.
Tai reiškia, kad Europa ir kiti partneriai sprendžia ne vien klausimą, kaip padėti Ukrainai užbaigti šiuos metus.
Jau reikia planuoti kitus.
Jeigu karas tęsis, finansiniai poreikiai gali išlikti milžiniški.
Vis dažniau grįžtama prie Rusijos pinigų
Būtent todėl Europoje vėl stiprėja diskusijos apie vieną ypač jautrų finansavimo šaltinį – įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.
Europoje laikoma maždaug 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko aktyvų.
Iki šiol daugiausia buvo naudojamos iš šio turto gaunamos pajamos, tačiau ne pats pagrindinis kapitalas.
Priežastis – sudėtingi teisiniai, finansiniai ir politiniai klausimai.
Vis dėlto augant Ukrainos finansavimo poreikiams, diskusija grįžta.
Lietuva yra tarp valstybių, kurios pasisako už aktyvesnį šių lėšų panaudojimą Ukrainai.
Logika paprasta: jeigu Europos valstybių biudžetams darosi vis sunkiau kasmet skirti dešimtis milijardų eurų, vis daugiau politikų klausia, ar dalį karo kainos neturėtų padengti pati agresorė.
Tačiau bendro ES sprendimo dėl viso įšaldyto kapitalo panaudojimo kol kas nėra.
O Rusija? Ji taip pat moka milžinišką kainą
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad finansinis spaudimas yra tik Ukrainos problema.
Taip nėra.
Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios smarkiai padidino karines išlaidas.
Tarptautinio strateginių studijų instituto skaičiavimais, vien 2025 metais Rusijos gynybos išlaidos siekė apie 186 mlrd. JAV dolerių.
Tai buvo maždaug 7,3 proc. šalies BVP.
Tokios išlaidos padėjo Maskvai palaikyti karo ekonomiką, tačiau kartu didino spaudimą valstybės finansams.
Rusijos biudžeto deficitas šiemet taip pat didėja, o valdžia susiduria su sudėtingu pasirinkimu – išlaikyti milžiniškas karines išlaidas ir kartu finansuoti likusias valstybės funkcijas.
Abi pusės susiduria su visiškai skirtingomis problemomis
Tačiau Ukrainos ir Rusijos finansinės padėties negalima vertinti vien pagal absoliučius skaičius.
Rusijos ekonomika ir gyventojų skaičius yra gerokai didesni.
Ukraina savo ruožtu turi tai, ko neturi Maskva – didžiulę Europos Sąjungos ir kitų partnerių finansinę paramą.
Todėl klausimas nėra vien „kam pirmam baigsis pinigai“.
Daug svarbiau, kiek ilgai Rusija sugebės išlaikyti milžiniškas karo išlaidas nepakenkdama likusiai ekonomikai ir kiek ilgai Ukrainos sąjungininkai bus pasirengę užpildyti Kyjivo finansavimo spragas.
23 milijardai atskleidžia didesnę problemą
Ukrainos gynybos biudžete atsivėrusi daugiau kaip 23 mlrd. eurų skylė savaime nereiškia, kad šalis nebegalės tęsti gynybos.
ES jau turi patvirtintą 90 mlrd. eurų paramos mechanizmą 2026–2027 metams, o papildomi finansavimo sprendimai priimami ir dabar.
Tačiau šie skaičiai parodo kitą realybę.
Po daugiau nei ketverių metų plataus masto karo jo ekonominė kaina ne mažėja, o didėja.
Viena karo diena Ukrainai jau kainuoja apie 190 mln. dolerių. Jei dabartinis intensyvumas nesumažės, Europai teks atsakyti į vis sunkesnį klausimą – ne tik ar ji nori toliau remti Ukrainą, bet ir iš kur paimti dešimtis milijardų eurų, kurių tam reikės.
