Aidas Užkuraitis
Karas Ukrainai kasdien kainuoja vis daugiau, o dabar Kyjivas susidūrė su problema, kuri privertė sunerimti ir Europos sostines. Iki metų pabaigos šalies gynybos finansavime trūksta maždaug 27 mlrd. JAV dolerių, arba apie 23 mlrd. eurų.
Tai nėra nedidelė korekcija biudžete. Kalbama apie sumą, reikalingą kariuomenės išlaidoms, socialinėms garantijoms ir gynybos užsakymams, kurių dalis turi būti apmokėta iš anksto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kreipėsi į Europos partnerius, tačiau problema sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Europa pinigų Ukrainai jau yra numačiusi.
Klausimas – ar dalį jų galima panaudoti gerokai anksčiau, nei buvo planuota.
Iš kur atsirado 23 mlrd. eurų trūkumas?
Ukraina šiais metais dalį antrojo pusmečio gynybai numatytų lėšų panaudojo anksčiau, kad galėtų finansuoti pirmųjų metų mėnesių poreikius.
Todėl metų pabaigoje atsirado finansavimo tarpas.
V. Zelenskis nurodė, kad Gynybos ministerijai papildomai reikia maždaug 27 mlrd. dolerių.
Į šią sumą patenka ne tik dabartinės išlaidos.
Maždaug 6 mlrd. eurų reikia išankstiniams mokėjimams už gynybos produkciją, kuri Ukrainą turėtų pasiekti 2027 metų pradžioje.
Tai reiškia, kad Kyjivas vienu metu turi finansuoti šiandienos poreikius ir ruoštis tam, ko reikės po kelių mėnesių.
Viena karo diena Ukrainai jau kainuoja apie 190 mln. dolerių
Problemos mastą geriausiai parodo vienas skaičius.
Naujausiais Ukrainos valdžios duomenimis, viena karo diena valstybei dabar kainuoja maždaug 190 mln. JAV dolerių.
Išlaidas didina infliacija, didesnis kariuomenės dydis, socialinės išmokos nuo karo nukentėjusiems žmonėms ir augantys gynybos poreikiai.
Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Ukrainos gynybos išlaidos jau pasiekė maždaug 42 mlrd. dolerių.
Tuo pačiu laikotarpiu valstybė iš vidaus pajamų ir skolinimosi surinko apie 39 mlrd. dolerių.
Rusijos smūgiai infrastruktūrai situaciją dar labiau komplikuoja, nes mažina ekonomikos galimybes generuoti pajamas.
Zelenskis Europai pasiūlė vieną sprendimą
Europos Sąjunga Ukrainai 2026 ir 2027 metams yra patvirtinusi milžinišką 90 mlrd. eurų paskolą.
Pagal dabartinį planą apie 60 mlrd. eurų skiriama gynybai, o dar 30 mlrd. eurų – bendriesiems valstybės biudžeto poreikiams.
2026 metams numatyta iki 45 mlrd. eurų paramos.
Tačiau V. Zelenskis nori, kad dalis 2027 metams numatytų pinigų būtų perkelta į šiuos metus ir padėtų užpildyti atsiradusį finansavimo trūkumą.
Iš pirmo žvilgsnio sprendimas atrodo logiškas – pinigai jau numatyti, tad kodėl jų tiesiog neišmokėjus anksčiau?
Briuselyje į šį klausimą žiūrima gerokai atsargiau.
Europiečiai klausia: o kas bus kitais metais?
Jeigu dalis 2027 metų pinigų būtų išleista dabar, Ukraina kitais metais gali susidurti su nauja finansavimo skyle.
Nėra pagrindo manyti, kad 2027 metais karo išlaidos staiga smarkiai sumažės.
Todėl kai kurie ES pareigūnai baiminasi, kad ankstesnis pinigų išmokėjimas tik perkeltų problemą keliais mėnesiais į priekį.
Be to, 90 mlrd. eurų finansavimo planas buvo suderintas politiškai ir teisiškai.
Jo grafiko pakeitimas gali pareikalauti naujų sprendimų bei pakoreguoto Europos Komisijos skolinimosi plano.
Taigi Europai tenka spręsti dilemą: padėti Ukrainai užpildyti finansavimo spragą dabar, bet kartu nepalikti jos be pakankamai lėšų kitais metais.
ES ką tik patvirtino dar 6,1 mlrd. eurų
Vis dėlto pagalbos srautas nesustojo.
Rugsėjo 11 dieną Europos Komisija patvirtino papildomus 6,1 mlrd. eurų, kurie bus skirti Ukrainos oro ir priešraketinei gynybai, amunicijai, dronams, elektroninės kovos priemonėms ir kitiems gynybos poreikiams.
Šios lėšos yra jau anksčiau patvirtintos 90 mlrd. eurų paskolos dalis.
Europos Komisijos duomenimis, 2026 metų Ukrainos gynybos paramai skirti 28,3 mlrd. eurų dabar jau visiškai paskirstyti konkretiems poreikiams.
Tai svarbi detalė.
Europa Ukrainai nesiunčia vien abstraktaus pinigų paketo – lėšos susiejamos su konkrečiais pirkimais, sutartimis ir kontrolės mechanizmais.
Rusija taip pat leidžia milžiniškas sumas
Finansinis spaudimas jaučiamas ne tik Ukrainoje.
Rusija savo ekonomiką taip pat stipriai orientavo į karines išlaidas, o ilgas karas vis labiau veikia šalies biudžetą.
Tai tampa savotiškomis finansinėmis ištvermės varžybomis.
Skirtumas tas, kad Ukraina yra gerokai mažesnė ekonomika ir be užsienio partnerių paramos tokio masto karo finansuoti negalėtų.
Rusija turi didesnę vidaus pajamų bazę, tačiau ir jos biudžete ryškėja problemos.
Todėl pinigų klausimas ilgainiui gali tapti beveik toks pat svarbus kaip padėtis fronte.
Dar vienas variantas – įšaldytas Rusijos turtas
Europoje vėl stiprėja diskusija dėl maždaug 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, įšaldyto ES po plataus masto invazijos į Ukrainą.
Didžioji šių aktyvų dalis laikoma Belgijoje.
V. Zelenskis ragina rasti būdą šiuos pinigus panaudoti Ukrainos gynybai.
Tačiau čia atsiranda sudėtingų teisinių ir finansinių klausimų. Belgija reikalauja garantijų, kad valstybė ir finansų infrastruktūra nebūtų paliktos vienos galimų Rusijos teisinių atsakomųjų veiksmų akivaizdoje.
Todėl galutinis sprendimas dėl pačių įšaldytų aktyvų dar nėra priimtas.
Laikas Kyjivui tampa vis svarbesnis
Ukrainos problema šiandien nėra vien tai, kiek pinigų Vakarai pasirengę skirti.
Ne mažiau svarbu – kada tie pinigai pasieks šalį.
Gynybos užsakymai sudaromi mėnesiams ar net metams į priekį, o daliai jų reikia išankstinių mokėjimų. Todėl finansavimo vėlavimas šiandien gali turėti pasekmių tik po kelių mėnesių.
Būtent dėl to 23 mlrd. eurų trūkumas Europoje vertinamas rimtai.
Tuo pat metu negalima sakyti, kad Ukraina jau liko be finansavimo. ES turi patvirtintą 90 mlrd. eurų paketą, o naujausi milijardiniai sprendimai rodo, kad parama tęsiama.
Tačiau dabar atsirado kur kas sudėtingesnis klausimas.
Jeigu karas tęsis ir 2027 metais, kas finansuos vis didėjančią sąskaitą tada, kai šiandien numatyti pinigai jau bus panaudoti?
Būtent į šį klausimą Kyjivas ir Europa turės rasti atsakymą.
