Tomas L.
Ukraina jau turi karčios patirties su saugumo garantijomis.
kad Ukraina pradeda daugelio milijardų dolerių vertės ginklų kaupimo programą, kurią finansuos Europa, ir kad ši programa laikoma geriausia šalies galimybe apsiginti nuo Rusijos, mažėjant JAV pagalbai ir kylant netikrumui dėl Vakarų saugumo garantijų.
Kaip Ukraina planuoja gintis be Vakarų saugumo garantijų
Pažymima, kad Ukraina nori ne tik paremti savo kariuomenę plataus masto Rusijos invazijos metu, bet ir paversti ją pokario susitarimo pagrindu. Tai padės atgrasyti Maskvą nuo pakartotinio puolimo.
Pagal šį planą, daugiausia dėmesio bus skiriama vidaus gynybos pramonės plėtrai. Visų pirma, rugpjūčio pabaigoje Ukraina pradėjo gaminti savo tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą „Flamingo“.
Leidinyje priminta, kad „Flamingo“ gali pataikyti į taikinius maždaug 3000 kilometrų atstumu, o jos naudingoji apkrova – 1150 kg. Ši raketa gali pataikyti ne tik į Maskvą, bet ir į kitus didžiuosius Rusijos miestus.
Ekspertai mano, kad Ukrainai net nereikės naudoti „Flamingo“. Jų teigimu, tai dar galingesnė atgrasymo priemonė Rusijai nei bet kokios Vakarų saugumo garantijos.
„Masinės gamybos tolimojo nuotolio ginklas, toks kaip „Flamingo“, yra bene tvirčiausia Ukrainos saugumo garantija pokario Europos santvarkoje“, – teigė Oslo universiteto ginklų ekspertas Fabianas Hoffmanas.
Leidinyje pažymėta, kad Ukrainos armija vargu ar prilygs Rusijos armijai pagal karių skaičių. Todėl statymas dėl ginklų gamybos didinimo yra prasmingas.
Be to, Ukraina jau turi karčios patirties su saugumo garantijomis. Dar 1994 m. Ukrainos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų vadovai pasirašė Budapešto memorandumą, kuriame numatyta, kad Ukraina atsisakys savo branduolinių ginklų arsenalo mainais už kitų susitarimo šalių įsipareigojimą ginti šalį ir gerbti jos suverenitetą.
Su kokiomis problemomis susiduria Ukraina?
Leidinyje pabrėžta, kad kol kas nežinoma, kiek šis karinis pajėgumas gali būti didinamas. Europos šalys jau patiria biudžeto sunkumų, kurie gali sutrukdyti joms išlaikyti tokį finansavimo lygį, kokio tikisi Ukraina.
Leidinyje priduriama, kad Ukrainai taip pat reikia išspręsti personalo trūkumo problemą. Tik tokiu būdu Ukrainos armija gali tapti tikra atgrasymo jėga.
Žurnalistai mano, kad Ukraina kol kas neturi kitų galimybių, kaip tik stiprinti savo gynybą, nes Vakarų pažadai dėl pokario saugumo garantijų dar nevirto konkrečiais įsipareigojimais. Noras stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas tik atspindi baimes, kad tokie pažadai gali niekada nebūti įvykdyti.
Apie ką diskutuoja Ukrainos sąjungininkai
Leidinyje pažymėta, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir toliau reikalauja, kad Ukraina ir Rusija kuo greičiau sudarytų taikos susitarimą. Ukrainos sąjungininkai Europoje mano, kad pirmiausia būtina išspręsti Kijevo saugumo garantijų klausimą, siekiant išvengti kito karo ateityje.
Kai kurios Europos šalys pareiškė norą dislokuoti karius Ukrainoje, o Jungtinės Valstijos pareiškė, kad gali siųsti oro paramą. Šį ketvirtadienį, rugsėjo 4 d., Paryžiuje vyks „norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, priminė žurnalistai.
Tačiau diskusijos dėl saugumo garantijų kol kas nedavė reikšmingų rezultatų. Tuo pačiu metu Rusija bando jas sutrikdyti, reikalaudama teisės balsuoti kai kuriais klausimais, pabrėžė leidinys.
Todėl Ukraina daugiausia dėmesio skiria savo saugumo garantijų kūrimui. Leidinyje pažymima, kad Ukrainos ginklų gamyba ir vakarietiškų ginklų pirkimas yra sritys, kurioms Rusija turės mažai įtakos.
„Rusai apie tai iš tikrųjų negali diskutuoti. Tai mūsų pranašumas“, – žurnalistams sakė Ukrainos misijos prie NATO vadovė Alena Hetmančuk.
Leidinyje pažymėta, kad neseniai Vokietijos ir Norvegijos duoti pažadai kitais metais Ukrainai skirti iki 10 mlrd. dolerių karinės ir civilinės pagalbos rodo, kad Europa yra pasirengusi priimti šį iššūkį. Tokios didelės sumos žymi lūžio tašką, nes Vakarų partneriai anksčiau skyrė mažesnius, trumpalaikius finansinius asignavimus.
Analitikai žurnalistams teigė, kad didesni finansiniai paketai galėtų padėti Ukrainai geriau planuoti ilgalaikę užduotį – apginkluoti savo armiją.
„Visas modelis yra toks, kad gauname sutartis, rašytinius susitarimus, kuriuose nurodoma, kad iki šių metų gausime Ukrainai tiek ir tiek ginklų iš JAV ir Europos šalių“, – sakė Transatlantinio dialogo centro prezidentas Maksymas Skrypčenka.
Pasak jo, Ukrainos raketų programa yra geriausia saugumo garantija. Jis įsitikinęs, kad Maskva bus atgrasyta nuo dar vieno išpuolio, jei Ukraina turės kelis šimtus tolimojo nuotolio balistinių raketų.
