Aidas Užkuraitis
Nors beveik pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą vis dar vertina gerai arba labai gerai, naujausi skaičiai atskleidžia gerokai sudėtingesnį vaizdą.
2025 metais atliktas Valstybės duomenų agentūros gyventojų sveikatos tyrimas parodė, kad 52 proc. apklaustųjų nurodė turintys ilgalaikių sveikatos problemų.
Tačiau tai – tik vienas iš rezultatų, privertusių suklusti.
Per šešerius metus gerokai padaugėjo žmonių, nurodančių depresijos simptomus, daugiau suaugusiųjų turi antsvorio arba yra nutukę, o daliai gyventojų gydytojo konsultacijos tenka laukti taip ilgai, kad vizitas ar gydymas atidedamas.
Kartu yra ir gerų pokyčių – mažėja kasdien rūkančių žmonių ir rečiau vartojamas alkoholis.
Skaičius, kurio sunku nepastebėti – 52 procentai
Valstybės duomenų agentūros tyrime dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.
Paaiškėjo, kad ilgalaikių sveikatos sutrikimų turi 52 proc. apklaustųjų.
Tačiau vyrų ir moterų rezultatai gerokai skyrėsi.
Apie ilgalaikes sveikatos problemas pranešė 57 proc. moterų ir 44 proc. vyrų.
Dar ryškesnis skirtumas matomas pažvelgus į žmonių amžių.
Tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų ilgalaikių sveikatos problemų turėjo maždaug aštuoni iš dešimties.
Jauniausių ir vyriausių gyventojų atsakymai – tarsi iš skirtingų pasaulių
Visų apklaustųjų savijautos vertinimas iš pirmo žvilgsnio nėra toks niūrus.
Gerai arba labai gerai savo sveikatą įvertino 48 proc. žmonių.
Tačiau amžiaus grupių skirtumai milžiniški.
Tarp 15–24 metų gyventojų gerai arba labai gerai jautėsi net 88 proc.
Tarp 75 metų ir vyresnių – vos 7 proc.
Beveik pusė vyriausių tyrimo dalyvių savo sveikatą jau vertino kaip blogą arba labai blogą.
Skyrėsi ir vyrų bei moterų vertinimai: gerą arba labai gerą sveikatą nurodė 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų.
Dar vienas skaičius kelia rimtų klausimų
Tyrimas parodė reikšmingą depresijos simptomų paplitimo augimą.
2025 metais juos nurodė 27 proc. gyventojų.
2019 metais tokių buvo 18 proc., o 2014-aisiais – 12 proc.
Taigi per kiek daugiau nei dešimtmetį šis rodiklis išaugo daugiau nei dvigubai.
Depresijos simptomus dažniau nurodė moterys, o tarp 75 metų ir vyresnių moterų apie juos pranešė beveik kas antra apklaustoji.
Svarbu pabrėžti, kad apklausoje nurodyti depresijos simptomai nėra tas pats, kas gydytojo nustatyta depresijos diagnozė. Vis dėlto toks pokytis yra svarbus visuomenės emocinės sveikatos rodiklis.
Daugiau nei pusė suaugusiųjų turi antsvorio arba yra nutukę
Dar viena tendencija susijusi su kūno mase.
2025 metais antsvorio turėjo arba buvo nutukę 61 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų.
2019 metais tokių buvo 57 proc.
Per tą patį laikotarpį nutukusių suaugusiųjų dalis padidėjo nuo 19 iki 22 proc.
Tai reiškia, kad problema per šešerius metus ne sumažėjo, o išaugo.
Tačiau vien kūno masės indeksas neapibūdina konkretaus žmogaus sveikatos būklės – tyrimo rezultatai pirmiausia parodo bendras populiacijos tendencijas.
Lietuviai rečiau renkasi vaisius ir daržoves
Tyrimas atskleidė ir kitą pokytį.
2019 metais kasdien vaisių valgė 47 proc. gyventojų.
2025 metais – jau tik 37 proc.
Daržovių vartojimas taip pat sumažėjo.
Prieš šešerius metus jų kasdien valgė 54 proc. žmonių, o naujausiame tyrime – 45 proc.
Taigi per gana trumpą laikotarpį kasdien vaisius ir daržoves valgančių žmonių dalis sumažėjo beveik dešimtadaliu.
Judėjimo taip pat trūksta
Tyrimo rezultatai rodo, kad kasdieniam fiziniam aktyvumui nemaža dalis gyventojų skiria nedaug laiko.
Bent pusvalandį per dieną sportuojančių arba kitaip fiziškai aktyviai leidžiančių laiką žmonių buvo vos 11 proc.
Aktyviausi buvo 15–24 metų gyventojai.
Mažiausiai fiziškai aktyvūs – 65 metų ir vyresni žmonės.
Tačiau fizinio aktyvumo poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos ir galimybių, todėl individualias rekomendacijas turėtų padėti parinkti sveikatos specialistai.
Yra ir gerų naujienų – viena problema traukiasi
Ne visi tyrimo rezultatai blogėja.
Kasdien rūkančių gyventojų dalis per dešimtmetį sumažėjo nuo 20 iki 16 proc.
Net 81 proc. apklaustųjų nurodė apskritai nerūkantys.
Tačiau kartu išaugo elektroninių cigarečių paplitimas, ypač tarp jaunesnių žmonių.
Pokyčių matyti ir alkoholio vartojimo statistikoje.
Bent kartą per savaitę alkoholinius gėrimus 2025 metais vartojo 10 proc. apklaustųjų, o 2019-aisiais tokių buvo 13 proc.
Daugiau nei trečdalis žmonių nurodė, kad per metus iki apklausos alkoholio apskritai nevartojo.
Tačiau patekti pas gydytoją tampa vis sudėtingiau
Vienas ryškiausių sveikatos sistemos signalų – laukimo laikas.
Dėl pernelyg ilgų eilių vizitą pas gydytoją ar gydymą per metus iki apklausos buvo priversti atidėti 24 proc. žmonių.
Palyginimui, 2019 metais taip nutiko 20 proc. apklaustųjų.
2014 metais – tik 11 proc.
Vadinasi, per kiek daugiau nei dešimtmetį gyventojų, susidūrusių su tokia problema, dalis išaugo daugiau nei dvigubai.
Tai ypač svarbu kalbant apie ilgalaikes sveikatos problemas – žmogui neužtenka vien žinoti, kad reikia gydytojo pagalbos. Jis turi galėti ją gauti laiku.
Vaistus vartoja daugiau nei pusė apklaustųjų
Per dvi savaites iki apklausos receptinius vaistus buvo vartoję 55 proc. tyrimo dalyvių.
Tai daugiau nei 2019 metais.
Dar didesnė dalis – 69 proc. – nurodė vartoję nereceptinius vaistus, vitaminus arba vaistažolių preparatus.
Per metus į šeimos gydytoją kreipėsi maždaug keturi iš penkių gyventojų.
Beveik pusė lankėsi pas gydytoją specialistą arba chirurgą.
Pastarasis rodiklis, palyginti su 2019 metais, padidėjo net 13 procentinių punktų.
Tyrimas atskleidė ne vieną, o kelias problemas vienu metu
2025 metų apklausos rezultatai neleidžia visų šių pokyčių paaiškinti viena priežastimi.
Tačiau bendras vaizdas iškalbingas.
Daugiau nei pusė gyventojų nurodo ilgalaikius sveikatos sutrikimus, daugėja depresijos simptomų ir antsvorio, prastėja kai kurie mitybos įpročiai, o eilės pas gydytojus ilgėja.
Tuo pat metu mažėjantis rūkymas ir retesnis alkoholio vartojimas rodo, kad dalis ilgalaikių visuomenės sveikatos pokyčių juda palankia kryptimi.
Bene ryškiausia tyrimo žinutė – 52 procentai. Daugiau nei kas antras apklaustas Lietuvos gyventojas nurodė turintis ilgalaikių sveikatos problemų.
Ir tai jau skaičius, kurį sunku vertinti tik kaip asmeninę kiekvieno žmogaus problemą – jis parodo gerokai platesnį iššūkį visai Lietuvos sveikatos sistemai.
