Tomas L.
„Socdemai daugiau skiria gynybai negu bet kuri Vyriausybė iki šiol“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, komentuodama biudžeto derybas ir viešai kilusią įtampą. Ji pabrėžia, kad siekia 5,5 proc. BVP gynybai. Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Ministre, klausimai susiję, žinoma, su biudžeto projektu, kuris buvo patvirtintas Vyriausybėje, ir su informacija, kad prieš tai, atrodo, bent jau Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame susitikime su nuomonės formuotojais buvo pateikta informacija, kad gynybos biudžetas nesieks 5 proc., buvo paminėtas 4,87 proc. bendrojo vidaus produkto ir dėl to kilo diskusija. O kitą rytą premjerė paskelbė, kad gynybai visgi skiriame 5,38 proc. bendrojo produkto. Tai, jūsų žiniomis, ar iš tikrųjų tas planuotas ankstesnis biudžetas buvo mažesnis? Ir ar jūs žinote, kodėl buvo mažesnis, jeigu taip buvo?
– Derybos dėl biudžeto vyksta jau daug savaičių ir, aišku, jų metu buvo įvairūs skaičiai pateikiami krašto apsaugos sistemai kaip galimi variantai. Ko mums reikia, yra paremta Valstybės gynimo tarybos metu pristatyta projekcija dar sausio mėnesį. Tai yra maždaug 5, 5 proc. Iš tikrųjų netgi šiek tiek daugiau skaičiuojant oro gynybos poreikius, kurie buvo atnaujinti šią vasarą, kaip ir visame Aljanse. Tai aišku, mes tą ir darome. Mano, kaip krašto apsaugos ministrės, pareiga yra siekti, kad krašto gynybos finansavimas atitiktų dabartinę geopolitinę situaciją ir Valstybės gynimo taryboje patvirtintą mūsų poreikį.
– Bet jūs neatsakėte į klausimą, ar buvo jums iš Finansų ministerijos atėjęs siūlymas, kad gynybai finansavimas būtų 4,87 proc.
– Tai buvo vienas iš variantų ir mes, aišku, su tuo variantu nesutinkame. Kalbėjomės apie tai tikrai labai intensyviai ir turėjome daug susitikimų. Kalbėjomės ir su premjere, ir Vyriausybės formatu, ir su finansų ministru, ir su finansų viceministru, buvo ir krašto apsaugos susitikimų. Taip pat VGT formatu su kitais VGT nariais apie tai diskutavome, nes iš tikrųjų gynyba yra prioritetas ir tai labai svarbu, kad mes turėtume pakankamą finansavimo lygį greitai vykdyti tuos įsigijimus. 4,9 proc. tikrai nebuvo pakankamas skaičius ir mes dirbome, kad jis būtų didesnis. Kalbėjomės taip pat apie įvairias skolinimosi variacijas. Galbūt mums buvo siūlomi variantai, kad galbūt toks biudžetas galėtų būti įvardintas, bet skolos krepšelyje taip pat galėtų būti skirta tam tikra lėšų dalis gynybai. Tai galutinio skaičiaus neturėjome tuomet. Tas 4,9 buvo vienas iš tų variantų, apie kurį derybų metu kalbėjome. Taip kad tokia situacija yra, kokia yra.
– Kadangi jūs intensyviai kalbėjote, intensyviai derėjotės, ar iš tiesų su jūsų žinia Krašto apsaugos ministerijoje buvo surengtas tas susitikimas, kuris buvo off the record, bet su mintimi, kad galbūt būtų galima iš tiesų per viešumą paspausti Vyriausybę arba premjerę tam, kad tas procentas gynybai paūgėtų? Kitaip tariant, kai sukuriamas viešas spaudimas, kad gynybai nėra atliepti poreikiai, tuomet natūraliai visi susikaupia ir skiria.
– Aš tikrai neapibūdinčiau taip šito proceso, tai sudėkime taškus ant i. Pirmas dalykas, iš tiesų krašto apsaugos sistemoje tiek ministerijoje, tiek kariuomenėje, tiek kitose mūsų institucijose nuolat yra pokalbiai, susitikimai su žiniasklaida, saugumo ekspertais arba, kaip sakot, ir nuomonės formuotojais tam tikrais, nes saugumo bendruomenė plačiąja prasme turi būti įtraukta, turi dalyvauti. Kuo daugiau turi informacijos, tuo iš tikrųjų yra lengvesnis bendras darbas <…>. Mes lenktyniaujame su laiku ir turime stiprinti gynybos pajėgumus čia ir dabar, tikrai turime būti visi vienoje komandoje.
Šis konkretus susitikimas įvyko be mano žinios. Aš tuo metu buvau išvykusi, bet tai nereiškia, kad tai buvo blogas susitikimas. Tai yra visiškai normalus formatas. Jo metu buvo aptarta situacija, ką mes turime su gynybos biudžetu, kokie yra poreikiai. Ir iš tiesų mes turime tikrai labai aiškiai suprasti, kad ir visuomenės palaikymo mums reikia, visų veikėjų, visų influencerių, ir Vyriausybės, ir kitų politikų, Seimo, žiniasklaidos, visuomenės, saugumo ekspertų bendras matymas, kodėl būtent toks biudžetas yra reikalingas, kodėl būtent dabar, ką mes veiksime su tuo biudžetu, yra labai svarbus. Naudoti kaip kažkokį įrankį vietoj pokalbių su premjere nėra prasmės, nes mes tuo pat metu ir kalbamės ir su premjere, ir su finansų ministru, ir su prezidentu. Tikrai visi dalyvaujantys asmenys, pagrindiniai sprendimų priėmėjai saugumo, politikos, gynybos, biudžeto formavimo srityje turi būti įtraukti. Tačiau šalia to tikrai suprantu ir palaikau tai, kad rūpi ir saugumo klausimai bendruomenėje, kas vyksta su mūsų gynybos finansavimu.
– Ką reiškia, kad rūpi? Viskas gerai, kad rūpi. Tai yra labai pagirtina. Bet šiuo atveju tiksliai gal nepacituosiu Mariaus Laurinavičiaus, bet Vyriausybė ir socialdemokratai, partija, kuriai jūs priklausote, buvo apšaukti kremliniais dėl to, kad neskiria arba neplanuoja skirti, anot jo, pakankamo procento gynybai. Ir premjerė tai įvertino kaip sabotažą, o paskui pasitaisė šiek tiek, pavadino nesusipratimu. Jūsų partijos kolegos sako, kad tai yra informacinė ataka prieš premjerę ir prieš Vyriausybę. Tai ar jūs su tuo sutinkate? Nes iš pirmo žvilgsnio atrodo panašiai.
– Aš turbūt labai nustebčiau, jeigu krašto apsaugos ministras negintų gynybos biudžeto, tai būtų blogas ministras. Mes kalbame apie gynybos finansavimo poreikį, jį detalizuojame ir kalbame su skirtingomis visuomenės grupėmis. Taip pat realiai vertiname, kokia yra šiuo metu situacija, dėl ko mes deramės ir kodėl tas poreikis turi būti didesnis. Tai yra normalus darbas. Tai yra iš tikrųjų kalbėjimasis ir siekimas to rezultato, kuris geriausiai atitiktų gynybos interesus. Vargu ar galima pavadinti informacine ataka, jeigu tu sieki to tikslo, kuris visiems mums yra bendras. Dėl to tikrai, aš manau, ir tiek mano, tiek premjerės kaip mačiau, vėlesnis vertinimas yra, kad tai tikrai yra nesusipratimas, nes dabartinėje situacijoje mes esame vienoje komandoje ir tai, kad tų derybų metu biudžetas artėja prie to poreikio, kuris buvo įvardintas VGT ir pagrįstas konkrečiu kariniu patarimu, aš manau, kad yra labai geras procesas.
Bet vis dėlto šitoje situacijoje tikrai noriu dar kartą pabrėžti. Nepriklausomai nuo to, kad be mano žinios įvyko šitas susitikimas, aš tikrai palaikau, suprantu ir vertinu rūpestį tų žmonių, kurie dirba savo darbą, kurie bendrauja su platesne saugumo bendruomene ir pateikia objektyvius duomenis, nes toks ir yra tikslas, kad mes galėtumėme turėti bendrą darbą šioje srityje. Jeigu kalbame apie kai kurių nuomonės formuotojų naudojamą terminologiją, tai mes tikrai žinome, kad jie turi teisę išsakyti savo nuomonę, nebūtinai visada ir su visais terminais, kurie yra pavartojami, mes galime sutikti.
Socdemai daugiau skiria gynybai, negu bet kuri Vyriausybė iki šiol. Ir tie 4 proc., kuriuos turime dabar, yra tik dėl to, kad yra socialdemokratų Vyriausybė, nes praeitos konservatorių Vyriausybės, dabar jau užpraeitos, buvo 3 proc. suformuoti šiems metams. Dabartinei situacijai 5 neužtenka, 4,9 neužtenka. Reikia bent jau 5,5 turėti. Mes aktyviai dėl to dirbam. Nepamirškime, kad kai nueisime į Seimą, ten bus kitas derybų raundas. Aš sakyčiau, ten bus rimtas kovos raundas, nes iš tiesų daug Seimo narių, matyt, norės registruoti papildomus pasiūlymus ir pamatysite – tikrai nemaža dalis registruos pasiūlymus, nurodydami kaip šaltinį lėšų krašto apsaugos biudžetą.
– Gerai, bet jūs minėjote, kad jums buvo pasiūlyta Finansų ministerijos, kad būtų 4,87 proc., ir dar papildomai yra paskolų dalis, kur valstybė skolinasi apie 10 mlrd., ir paprastai nenurodoma, kam konkrečiai kiekvienas euras atiteks. Kodėl jums tai netiko? Nes aš pabrėžiu, kad ir 2025 metų biudžete, t. y. šių metų, yra nurodoma, pavyzdžiui, kad priimtame biudžete gynybai yra skirta 2,5 mlrd., bet realus biudžetas, kurį komunikuoja Krašto apsaugos ministerija su papildomais priedais, yra 3,3 mlrd. Tai iš principo apie 800 mln. viršaus atsiduria metų eigoje ir iš kitų programų. Tai ir čia galėjo būti tas pats, bent jau buvo paaiškinta, kad buvo toks planas, mums, žurnalistams, Finansų ministerijoje. Kodėl tai netiko?
– Praeitais metais sutarėme iš karto, kad 800 mln. bus skirti gynybai, ir tai iš karto buvo iškomunikuota. Šiuo atveju mes vedame intensyvias derybas, kad gautume papildomą lėšų krepšelį, kuris būtų vis dėlto ne visas su virš 4,9 proc. paskolomis, kad vis dėlto didesnė dalis būtų biudžete iš karto įvardinta. Bet ir kalbant apie paskolas, vyko intensyvios derybos. Šitas procesas vyksta šiuo metu, biudžeto formavimo procesas iš tikrųjų intensyviai vyksta, kaip ir sakiau, daugelį savaičių. Tai prieš man išvykstant į Švediją ir į Briuselį, dar to tokio galutinio sutarimo, koks bus galutinis skaičius ir kiek mes gautume kaip papildomą paskolos krepšelį, nebuvo, todėl irgi sudėkime labai aiškiai faktus. Šitas procesas vyko labai sudėtingai. Mes buvome gavę vienus skaičius, tie skaičiai po to pasiekė 4,9 proc., dabar 5,38 proc. Dar po Vyriausybės sprendimų, tada eis į Seimą, ir tada mes turėsime matyt ir dar daugiau diskusijų.
– Aš pripažįstu, kad krašto apsaugos ministrui siekti didesnio biudžeto gynybai yra pagirtina, ypač dabartinėmis aplinkybėmis. Tačiau jeigu prireikia viešumos tam, kad pasiektume tą biudžetą, tai tada klausimas, ar Vyriausybėje tvyro pasitikėjimas tarp ministrų ir tarp ministrės, kaip jūsų ir premjerės? Nes dabar jūs draugų turite vis mažiau ir Vyriausybėje, ir Seime.
– Jūsų teisė interpretuoti, gerbiamoji Egle. Ir jeigu jūs manote, kad tai buvo informacinė ataka, tai jūsų vertinimas, nes iš tiesų dabar bandote įrodyti, kad vyko būtent toks procesas. Jūsų teisė taip manyti. Aš taip nemanau. Žmonės ministerijoje taip nemano. Neabejoju, kad, kadangi abi su premjere vertiname, jog tai yra nesusipratimas, pirmadienį susitikusios tai išsiaiškinsime ir aptarsime. Mes turime konkrečius skaičius, konkrečius procesus.
Saugumo bendruomenės įtraukimas, dalyvavimas ir kalbėjimasis su ja yra visiškai normalus procesas ir neabejoju, kad tikrai tai įžeidžia tuos žmones, jeigu mes juos laikome informacinės operacijos ar sabotažo dalyviais, nes tikrai taip nėra ir tai neturėtų būti taip vertinama. Mes turime konkretų biudžete numatytų poreikių sąrašą. Visą šitą sąrašą mes norime įgyvendinti per maksimaliai trumpą laiką, tai einame, įrodinėjame ir kalbamės. Taip pat vienas iš procesų buvo susijęs su sinergijomis. Tai irgi įsivertinome, ką ir per praeitus metus, ir ateinančiais metais esame susiplanavę kartu su kitomis valstybės institucijomis vykdyti, kas vis dėlto atitinka gynybos biudžeto eilutes. Ir tai yra tikrai normalus procesas, bet kartu derėsimės ir kalbėsimės, jeigu bus poreikis išsakytas daugiau iš tam tikrų eilučių nuimti kitiems poreikiams, taip pažeidžiant mūsų įsigijimų planavimą.
– Labai jums dėkoju, ministre.
