Šildymo sezonas prasidėjo su neraminančia žinia: šiluma gali brangti 15–25 proc. – daug ką nulems žiema

Šildymo sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, o kartu grįžta vienas svarbiausių šaltojo metų laiko klausimų – kokių sąskaitų šiemet sulauks gyventojai.

Pirmosiomis spalio savaitėmis didelio smūgio piniginei gali ir nebūti, ypač jeigu išsilaikys švelnūs orai. Tačiau artėjant žiemai situacija gali pastebimai pasikeisti.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius prognozuoja, kad pagal šiuo metu turimą informaciją šilumos kaina žiemos mėnesiais gali būti maždaug 15–25 proc. didesnė nei praėjusiais metais.

Didžiausia problema – gerokai pabrangęs biokuras, kuris Lietuvos centralizuoto šildymo sistemoje yra vienas svarbiausių energijos šaltinių.

Tačiau yra ir gera žinia: galutinės sąskaitos dar nėra nulemtos. Jas stipriai pakeisti gali tiek kuro kainos, tiek pati žiema.

Pirmieji mėnesiai dar gali būti gana ramūs

Šildymo sezono pradžia nebūtinai reiškia, kad gyventojai iš karto gaus gerokai didesnes sąskaitas.

Jeigu spalio pradžioje laikysis gana šilti orai, pastatams reikės mažiau energijos. Todėl net ir esant didesnei šilumos kainai galutinė suma sąskaitoje gali neaugti taip smarkiai.

Čia slypi viena svarbiausių šildymo sąskaitų ypatybių.

Gyventojas moka ne vien už nustatytą šilumos energijos kainą. Galutinę sąskaitą lemia ir tai, kiek tos šilumos namas faktiškai sunaudojo.

Todėl du vienodo dydžio butai skirtinguose pastatuose gali gauti labai skirtingas sąskaitas.

Tikrasis išbandymas gali prasidėti žiemą

Situacija tampa sudėtingesnė kalbant apie gruodį, sausį ir vasarį.

Būtent tada šilumos poreikis būna didžiausias, o šilumos gamintojams reikia gerokai daugiau kuro.

Šiuo metu nemažą nerimą kelia biokuro kainos.

Valdas Lukoševičius, vertindamas jau nupirktą dalį šildymo sezonui reikalingo biokuro, kalba apie galimą 15–25 proc. šilumos kainos padidėjimą, palyginti su praėjusiais metais.

Tai nėra prognozė, kad kiekvieno gyventojo galutinė sąskaita būtinai padidės lygiai tiek pat.

Jeigu žiema bus šilta, suvartojimas gali būti mažesnis. Jeigu užklups ilgesni šalčiai, net ir tokia pati šilumos kaina reikštų didesnę sąskaitą dėl išaugusio energijos poreikio.

Didžiausia problema šiemet – biokuras

Lietuvos centralizuoto šildymo sektoriuje biokuras užima itin svarbią vietą.

Dėl to jo kainų šuolis gana greitai persiduoda ir šilumos kainoms.

Dar vasarą Lietuvos energetikos agentūra fiksavo ryškų pokytį: 2026 metų birželį vidutinė biokuro kaina Lietuvoje buvo daugiau kaip 43 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

Dar labiau išsiskyrė ilgalaikių sandorių kainos.

Birželio antroje pusėje jų vidurkis siekė 29,58 euro už megavatvalandę – maždaug 42 proc. daugiau nei prieš metus.

Tai buvo aiškus signalas, kad artėjantis šildymo sezonas gali būti brangesnis.

Naujausi skaičiai taip pat verčia suklusti

Artėjant žiemai biokuro rinkos situacija išlieka itin svarbi.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskelbtais duomenimis, lapkričiui šilumos sektoriaus įmonės jau buvo apsirūpinusios beveik puse biokuro kiekio, lyginant su ankstesnių metų lapkričio poreikiu.

Vidutinė jau įsigyto kuro kaina siekė apie 31,11 euro už megavatvalandę.

Didelė dalis šio kuro buvo užsitikrinta ilgalaikiais kontraktais.

Tai svarbu todėl, kad kuo daugiau kuro įmonės įsigyja iš anksto už žinomą kainą, tuo mažiau jos priklauso nuo staigių trumpalaikių rinkos šuolių.

Tačiau visa žiema dar prieš akis.

Atsirado dar viena grėsmė

Biokuro kainą veikia ne vien Lietuvos šilumos gamintojų poreikis.

Augant jo paklausai kitose srityse ir užsienio rinkose, didėja konkurencija dėl tos pačios žaliavos.

V. Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad regioninėse ir tarptautinėse rinkose biokuro kainos yra aukštos, todėl atsiranda rizika, kad Lietuvos rinkos kainos taip pat bus tempiamos aukštyn.

Kitaip tariant, Lietuvoje turime miškų ir vietinių išteklių, tačiau tai savaime negarantuoja pigios žaliavos šilumos gamintojams.

Jeigu už tą patį kurą konkuruoja daugiau pirkėjų, jo vertė rinkoje kyla.

Ieškoma būdų kainų šuoliui pristabdyti

Dėl šios priežasties svarstomos priemonės, kurios galėtų padidinti žaliavos pasiūlą ir stabilizuoti biokuro rinką.

Vienas iš svarbių klausimų – didesnis Valstybinių miškų urėdijos žaliavos tiekimas.

Taip pat kalbama apie galimybę organizuoti tikslinius žaliavos ir biokuro aukcionus, orientuotus į šilumos tiekimo sektorių.

Tikslas paprastas – sumažinti riziką, kad Lietuvos centralizuoto šildymo kainas pernelyg stipriai paveiks tarptautinės rinkos.

Jeigu priemonės suveiktų ir biokuro kainos žiemą stabilizuotųsi ar sumažėtų, šilumos kainų šuolis galėtų būti mažesnis, nei šiuo metu prognozuojama.

O kaip gamtinės dujos?

Po ankstesnių energetikos krizių žodis „dujos“ daugeliui gyventojų iš karto asocijuojasi su milžiniškomis šildymo sąskaitomis.

Tačiau Lietuvos centralizuoto šildymo sektoriuje situacija šiandien kitokia.

Didžioji dalis šilumos gaminama ne iš gamtinių dujų, todėl jų kainos pokyčiai visos šalies centralizuoto šildymo sąskaitoms nėra tokie svarbūs kaip biokuro kainos.

Vis dėlto dujos niekur nedingo.

Kai kuriose savivaldybėse jos vis dar naudojamos daugiau, o ypač šaltomis dienomis gali prireikti papildomai įjungti dujinius įrenginius, kai vien biokuro pajėgumų nepakanka.

Todėl itin šalta žiema galėtų padidinti ir šio kuro reikšmę.

Kodėl vieni mokės gerokai daugiau už kitus?

Net jeigu visoje Lietuvoje šilumos energija vidutiniškai brangtų, gyventojų sąskaitos vis tiek būtų labai skirtingos.

Priežastis – pastatų energinis efektyvumas.

Senas, prastai apšiltintas daugiabutis šilumos gali sunaudoti gerokai daugiau nei renovuotas namas.

Lietuvos energetikos agentūros skelbti duomenys rodo, kad renovuoto daugiabučio buto šildymo sąskaita vidutiniškai gali būti apie 52 proc. mažesnė nei panašaus buto nerenovuotame pastate.

Todėl vien klausimas „kiek kainuos kilovatvalandė?“ nepasako, kokią sąskaitą gaus konkreti šeima.

Svarbu, kiek energijos sunaudos pats pastatas.

Oras gali pakeisti visą prognozę

Tai bene didžiausias nežinomasis.

Tarkime, šilumos energijos kaina padidėja 20 proc., tačiau žiema būna neįprastai šilta. Tokiu atveju pastatas gali sunaudoti mažiau energijos ir galutinės sąskaitos augimas gali būti gerokai mažesnis.

Tačiau galimas ir priešingas scenarijus.

Jeigu šilumos kaina didesnė, o sausį ar vasarį užklumpa ilgalaikis stiprus šaltis, gyventojas pajunta dvigubą efektą – brangesnę energiją ir didesnį jos suvartojimą.

Būtent todėl spalį tiksliai pasakyti, kiek eurų už visą žiemą papildomai sumokės konkretus butas, neįmanoma.

Skirtumai tarp miestų išliks dideli

Vienodos šilumos kainos visai Lietuvai nėra.

Dar vasarą tarp atskirų savivaldybių buvo matomi labai dideli skirtumai.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, liepą šalies centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinė kaina siekė 8,03 ct/kWh be PVM.

Tačiau pigiausiose savivaldybėse ji buvo 5,81–6,50 ct/kWh ribose, o brangiausiose siekė 12,14–14,22 ct/kWh.

Tai reiškia, kad net esant tokiam pačiam suvartojimui gyvenamoji vieta gali turėti labai didelės įtakos galutinei sąskaitai.

15–25 proc. dar nėra jūsų būsimos sąskaitos dydis

Šią detalę svarbu pabrėžti.

Ekspertų minima 15–25 proc. prognozė kalba apie galimą šilumos kainos augimą, remiantis dabartine kuro rinkos situacija.

Tai nereiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas šią žiemą būtinai gaus lygiai 15, 20 ar 25 proc. didesnę sąskaitą.

Galutinį rezultatą nulems bent keli dalykai: konkretaus šilumos tiekėjo kaina, biokuro ir kitų energijos išteklių kainos, žiemos temperatūra, pastato būklė ir konkretaus namo šilumos suvartojimas.

Todėl tikrasis šios žiemos vaizdas pradės ryškėti tik gavus pirmąsias didesnių šalčių mėnesių sąskaitas.

Kol kas aiškiausias signalas vienas – 2026–2027 metų šildymo sezonas prasideda su gerokai brangesniu biokuru, todėl rizika mokėti daugiau nei pernai yra reali. t