Aidas Užkuraitis
Daugelis žmonių apie savo sveikatą rimčiau susimąsto tik tada, kai organizmas pradeda siųsti aiškius signalus. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos gali ilgą laiką vystytis beveik nepastebimai – žmogus jaučiasi gerai, nors kraujospūdis, cholesterolio ar gliukozės rodikliai jau gali būti pakitę.
Lietuvoje veikia nemokama programa, apie kurią dalis gyventojų vis dar nėra girdėję. Joje gali dalyvauti visi pilnamečiai – nuo 18 metų, o užsiėmimai organizuojami savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.
Susidomėjimas sparčiai didėja. Naujausiais pateiktais duomenimis, per metus programą visoje Lietuvoje baigė apie 4500 žmonių, o Kaune atliktas kelių mėnesių stebėjimas parodė apčiuopiamus dalyvių sveikatos rodiklių pokyčius.
Žmogus gali jaustis gerai, tačiau rizikos – jau būti padidėjusios
Viena didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų problemų yra ta, kad kai kurie svarbūs rizikos veiksniai kasdienybėje gali būti nejuntami.
Padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis ar gliukozės kiekis nebūtinai iš karto sukelia aiškius simptomus.
Todėl gera savijauta dar ne visada reiškia, kad nėra rizikos.
2025 metų Higienos instituto duomenimis, daugiau kaip pusė – 51 proc. – Lietuvoje mirusių žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Specialistų pateiktais skaičiavimais, tai buvo daugiau kaip 19 tūkst. žmonių.
Tačiau nemažai svarbiausių rizikos veiksnių galima koreguoti – didinant fizinį aktyvumą, keičiant mitybos įpročius, kontroliuojant kraujospūdį ir kitus sveikatos rodiklius.
Nemokama programa skirta ne tik vyresniems žmonėms
Čia atsiranda viena svarbi detalė.
Daugelis gyventojų žino apie gydymo įstaigose vykdomą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, tačiau visuomenės sveikatos biuruose vykstanti programa yra kitokia.
Tai širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programa.
Ir jai nereikia laukti vyresnio amžiaus.
Dalyvauti gali žmonės nuo 18 metų.
Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai pastebi, kad į užsiėmimus ateina vis daugiau jaunesnių žmonių. Kai kurie jų iš pradžių net klausia, ar nėra per jauni tokiai programai.
Tačiau prevencijos esmė būtent ir yra pradėti rūpintis sveikata anksčiau, o ne tada, kai problema jau išryškėja.
Tai nėra vien paskaita apie sveiką gyvenimą
Programos dalyviai nėra tiesiog susodinami auditorijoje ir išklauso kelias paskaitas.
Užsiėmimai apima tiek teorinę, tiek praktinę dalį.
Žmonės mokosi apie fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą ir streso valdymą. Prie programos prisideda skirtingų sričių specialistai.
Dalyviai gali sužinoti, kaip praktiškai pakeisti kasdienius valgymo įpročius, kaip pasirinkti tinkamą fizinį aktyvumą ir kokie nedideli kasdienybės pokyčiai ilgainiui gali turėti reikšmės sveikatai.
Svarbiausia, kad programos tikslas nėra per vieną dieną visiškai pakeisti žmogaus gyvenimą.
Priešingai – specialistai akcentuoja nuoseklius, realiai įgyvendinamus pokyčius.
Dalyvių skaičius išaugo įspūdingai
Programos populiarumas per pastaruosius metus gerokai padidėjo.
Kai ji buvo pradėta stebėti prieš daugiau nei dešimtmetį, dalyvių būdavo vos keli šimtai.
Dabar skaičiai visiškai kitokie.
Paskutiniais pateiktais duomenimis, visoje Lietuvoje programą baigė maždaug 4500 gyventojų per metus.
Kaune susidomėjimas ypač didelis.
Specialistai pastebi, kad informacija dažnai sklinda ir iš lūpų į lūpas – vienas žmogus išbando užsiėmimus, papasakoja šeimos nariui ar draugui, o kitais metais prisijungia jau nauji dalyviai.
Vis dėlto skirtingose savivaldybėse situacija nevienoda. Kai kur gyventojų aktyvumas gerokai mažesnis.
Viena galimų priežasčių labai paprasta – žmonės tiesiog nežino, kad tokia nemokama galimybė egzistuoja.
Po keturių mėnesių specialistai palygino rezultatus
Ypač įdomus eksperimentas buvo atliktas Kaune.
Praėjusiais metais specialistai atrinko maždaug 60 programos dalyvių ir jų rodiklius įvertino prieš prasidedant užsiėmimams.
Po keturių mėnesių tyrimai buvo pakartoti.
Rezultatai nustebino ne tik pačius žmones, bet ir programos specialistus.
Daliai dalyvių sumažėjo kūno svoris ir apimtys, taip pat užfiksuotas kraujospūdžio sumažėjimas.
Svarbiausia tai, kad žmonės nebuvo verčiami laikytis ekstremalių dietų ar imtis labai sunkių treniruočių.
Pokyčiai buvo kur kas paprastesni.
Vieni atsisakė užkandžių, kiti pradėjo daugiau judėti
Programoje dalyvavę žmonės pasakojo pakeitę iš pirmo žvilgsnio nedidelius dalykus.
Vieni sumažino bereikalingų užkandžių kiekį.
Kiti į kasdienį racioną įtraukė daugiau daržovių.
Dar kiti pradėjo daugiau vaikščioti ar kitaip padidino fizinį aktyvumą.
Atskirai nė vienas toks pokytis gali neatrodyti revoliucinis.
Tačiau keli nedideli įpročių pakeitimai, kurių žmogus laikosi ne savaitę, o mėnesius, gali duoti apčiuopiamų rezultatų.
Būtent nuoseklumą specialistai laiko vienu svarbiausių principų.
Didžiausia klaida – norėti viską pakeisti per vieną dieną
Pradėję rūpintis sveikata žmonės neretai pasirenka priešingą kelią.
Nuo pirmadienio – jokių saldumynų.
Kasdien – sportas.
Visiškai nauja mityba.
Staiga atsisakoma daugybės įprastų produktų ir mėginama iš karto gyventi pagal labai griežtą režimą.
Problema ta, kad tokį gyvenimo būdą ilgą laiką išlaikyti gali būti sunku.
Todėl programos specialistai akcentuoja ne trumpalaikį „susitvarkymą“, o tokius pokyčius, kurie galėtų tapti normalia žmogaus kasdienybės dalimi.
Geriau nedidelis, bet ilgalaikis įprotis nei labai griežtas režimas, kurio po kelių savaičių atsisakoma.
Kai kurie apie padidėjusią riziką sužino tik pasitikrinę
Dar viena programos nauda – galimybė į savo sveikatą pažvelgti objektyviau.
Žmogus gali jaustis visiškai normaliai, tačiau patikrinus rodiklius paaiškėja, kad jo kraujospūdis yra per aukštas, pakitęs cholesterolio ar gliukozės kiekis arba yra kitų rizikos veiksnių.
Tokiu atveju vien žinojimas gali tapti paskata keisti įpročius ir, kai reikia, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Svarbu ir tai, kad programa nepakeičia gydytojo konsultacijos ar gydymo. Jos esmė – prevencija, sveikos gyvensenos žinios ir pagalba formuojant palankesnius kasdienius įpročius.
Grupėje keistis gali būti paprasčiau
Programoje slypi dar vienas privalumas, kurį sunku išmatuoti kraujo tyrimu.
Žmogus nėra vienas.
Dalyviai susitinka su kitais žmonėmis, turinčiais panašių tikslų. Jie gali pasidalyti patirtimi, papasakoti, kas pavyko, o kur kilo sunkumų.
Kai kurios tokios pažintys išlieka ir programai pasibaigus.
Specialistai pastebi, kad žmonės susiburia į mažesnes bendraminčių grupes ir toliau vieni kitus motyvuoja.
Tai gali būti svarbu, nes sveikesnius įpročius dažniausiai reikia išlaikyti ne keturis mėnesius, o metų metus.
Kur slypi didžiausia šios programos staigmena?
Galbūt net ne pasiekti rezultatai.
Didžiausia staigmena ta, kad už programą gyventojams mokėti nereikia, ji vykdoma visose Lietuvos savivaldybėse, o galimybe gali domėtis pilnamečiai gyventojai.
Konkreti užsiėmimų tvarka skirtingose savivaldybėse gali šiek tiek skirtis, nes visuomenės sveikatos biurai programą pritaiko prie savo gyventojų poreikių.
Tačiau pagrindinis principas išlieka toks pats – padėti žmogui suprasti savo rizikos veiksnius ir išmokyti praktiškų būdų sveikatai stiprinti.
Ir tam nebūtinai reikia revoliucijos savo gyvenime.
Kaune atliktas keturių mėnesių dalyvių vertinimas parodė, kad paprasti ir nuoseklūs kasdieniai pokyčiai gali būti susiję su mažesniu kūno svoriu, apimtimis bei kraujospūdžiu.
Tai ir yra pagrindinė specialistų siunčiama žinutė: rūpintis sveikata nebūtina pradėti tada, kai jau skauda. Kur kas daugiau galima padaryti pradėjus anksčiau – net tada, kai atrodo, kad jautiesi visiškai gerai.
