Aidas Užkuraitis
Savaitgalį JAV prezidentas D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad ženkliai sumažins bendras karines pratybas su Pietų Korėja. Jis pabrėžė savo tariamai „labai gerus santykius“ su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu. Toks netikėtas D. Trumpo žingsnis iškėlė klausimą – ką sumąstė JAV prezidentas?
irmadienį prasidėjusios karinės pratybos su Pietų Korėja siuntė „visiškai nederamą ir priešišką signalą“ šaliai, kuri, kol jis buvo prezidentas, nekėlė jokios grėsmės ir elgėsi pagarbiai, rašė D. Trumpas. Trečiadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistų paklaustas, ar tikisi susitikti su Kim Jong Unu dar šiais metais, jis atsakė teigiamai.
Pietų Korėjos Generalinis štabas trečiadienį pranešė, kad vykstančios karinės pratybos „Ulchi Freedom Shield“ bus perpus trumpesnės nei pradžioje planuota, ir kad JAV pageidavimu jos baigsis jau penktadienį. Pasak Pietų Korėjos žiniasklaidos, tai pirmas kartas, kai šios jau daugelį metų rengiamos didelio masto pratybos taip sutrumpinamos ir bus baigtos anksčiau laiko. Užsienio reikalų ministras Cho Hyun kartu pareiškė, kad vyriausybė nebuvo informuota apie minėtą D. Trumpo įrašą prieš jį paskelbiant.
Pietų Korėjos vyriausybė JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotus bendrų karinių pratybų apribojimus pavadino Vašingtono spaudimo priemone.
Užsienio reikalų ministras Cho Hyunas trečiadienį pareiškė, kad D. Trumpas savo veiksmais, atrodo, bent iš dalies siekia daryti spaudimą vyriausybei Seule. Taip esą norima pastūmėti Pietų Korėją paremti Jungtines Valstija Irano kare ir bei paraginti Seulą paspartinti investicinių projektų JAV įgyvendinimą.
Užsienio reikalų ministras taip pat pareiškė, kad D. Trumpo veiksmai yra ir signalas Šiaurės Korėjai. Panašiai situaciją įvertino ir susivienijimo ministras Chung Dong Youngas: jo nuomone, sumažindamas manevrų apimtį, D. Trumpas nori paruošti dirvą galimam naujam susitikimui su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Bendros JAV ir Pietų Korėjos pratybos jau seniai piktina Pchenjaną.
Remiantis laikraščio „The Wall Street Journal“ pranešimu, D. Trumpas siekia susitikti su Kim Jong Unu dar šį rudenį. Leidinys, remdamasis JAV vyriausybės atstovais, antradienį pranešė, kad JAV prezidentas su patarėjais neoficialiai aptarė asmeninio susitikimo su Kim Jong Unu galimybę per savo artimiausią kelionę į Aziją. Ši kelionė gali įvykti lapkritį, kai Kinijos Šendženo mieste vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikimas. Naujienų agentūra „Reuters“ šios informacijos kol kas nepavyko nepriklausomai patikrinti.
Todėl natūraliai kyla klausimas – ko siekia D. Trumpas, kuris praeityje jau buvo susitikęs su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, tačiau galiausiai vėl šalių santykiai grįžo į įprastas vėžes – mėtymąsi kaltinimais ir grasinimus.
„Jis neabejotinai nori atnaujinti santykius su Šiaurės Korėjos vadovu“, – leidiniui „The Japan Times“ sakė Evansas Revere’as, buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas, turintis didelę derybų su Šiaurės Korėja patirtį. „Tačiau šis sprendimas taip pat yra naujausias Trumpo polinkio daryti rizikingas, netgi pavojingas, vienašališkas nuolaidas Šiaurės Korėjai pavyzdys, nes jis siekia sukurti pažangos su Pchenjanu iliuziją.“
E. Revere’as sakė manąs, kad Pchenjanas yra įsitikinęs, jog gali atnaujinti santykius su Vašingtonu ir tuo pačiu išlaikyti savo branduolinius ginklus – o tai prieštarautų dabartinei JAV politikai.
„Pchenjanas turi du pagrindinius tikslus: susilpninti JAV ir Pietų Korėjos aljansą bei įtikinti JAV pripažinti Šiaurės Korėją kaip branduolinę valstybę“, – kalbėjo jis.
„Šis naujausias Donaldo Trumpo žingsnis gali įtikinti šiaurės korėjiečius, kad jie eina teisingu keliu siekdami šių tikslų“, – pridūrė E. Revere’as.
Siekia išvengti dar vienos krizės
2018 m. Singapūre JAV prezidentas surengė pirmąjį istorinį susitikimą akis į akį su Kim Jong Unu, kurio metu jie susitarė dėl Korėjos pusiasalio „visiško denuklearizavimo“. Tačiau vėlesniuose susitikimuose 2019 m. Hanojuje ir Korėjos demilitarizuotoje zonoje nepavyko plėtoti pradinio susitarimo – nors D. Trumpas tapo pirmuoju ir vieninteliu JAV prezidentu, trumpam peržengusiu Šiaurės Korėjos sieną.
Nuo to laiko Šiaurės Korėja išplėtė savo raketinius ir branduolinius pajėgumus, tęsė raketų bandymus ir užmezgė glaudžius karinius ryšius su Rusija. Nepaisant to, D. Trumpas teigia, kad jo santykiai su Kim Jong Unu išlieka „nekeliantys grėsmės ir pagarbūs“.
Korėjos studijų centro direktorius Henry M. Jacksono tarptautinių studijų mokykloje Vašingtone Yong-Chool Ha, kuris taip pat dėsto Vašingtono universitete, teigė, kad D. Trumpas gali manyti, jog Hanojaus viršūnių susitikimas žlugo dėl kritikų spaudimo, įskaitant jo paties buvusį nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną, kuris ragino JAV vyriausybę siekti denuklearizacijos arba apsvarstyti galimybę siekti režimo pasikeitimo Pchenjane.
„Trumpas dabar galbūt mano, kad be tokių apribojimų šįkart jam pavyks susitarti su Kim Jong Unu“, – sakė Yong-Chool Ha.
Rytų Azijos istorikas iš Nevados universiteto JAV Eugene Parkas, komentuodamas užsienio žiniasklaida D. Trumpo sprendimą sumažinti karines pratybas su Pietų Korėja, teigė, kad JAV prezidento sprendimas atspindi besikeičiančius Vašingtono strateginius prioritetus.
„Šiandien Jungtinės Valstijos susiduria su didesniais reikalavimais savo kariniams ištekliams nei per pirmąją D. Trumpo kadenciją, įskaitant tebevykstančius įsipareigojimus Artimuosiuose Rytuose ir didėjantį susirūpinimą dėl kariuomenės parengties bei gynybos pramonės pajėgumų“, – sakė jis.
Pasak E. Parko, konfliktas su Iranu pakeitė platesnę geopolitinę aplinką, kurioje dabar turi vykti Korėjos pusiasalio diplomatija, nes Vašingtonas dabar turi stiprų motyvą išvengti kitos didelės krizės už Artimųjų Rytų ribų.
Nori gražios pergalės
Buvęs Ukrainos ambasadorius Japonijoje Serhijus Korsunskis pokalbyje su „Delfi“ teigė, kad Donaldas Trumpas savo sprendimais dėl Šiaurės ikr Pietų Korėjos pradeda naują politinį sezoną JAV.
„Visų pirma, turime suprasti Donaldo Trumpo politinę logiką. JAV prasideda naujas politinis sezonas. Kadangi situacija su Iranu yra pasiekusi aklavietę, Trumpas ieško srities, kurioje galėtų pademonstruoti „greitą pergalę“ arba bent jau teigiamą diplomatinį foną. Demonstruodamas gerus santykius su Kim Jong Unu, jis bando sukurti įvaizdį, kad yra vienintelis lyderis, galintis suvaldyti Šiaurės Korėjos diktatorių.
Tačiau situacija pasikeitė. Mes turime žvalgybos duomenų, kad Pchenjanas ne tik tiekia amuniciją Rusijai, bet ir ruošiasi siųsti apie 50 000 karių bei kelis raketų divizionus į Ukrainos frontą. Tai milžiniškas pavojus. Trumpas gali bandyti įtikinti Kimą to nedaryti, bet kyla klausimas: ką jis gali pasiūlyti mainais? Šiaurės Korėja iš Rusijos gauna maisto, energijos išteklių ir, svarbiausia, prieigą prie modernių kosminių bei branduolinių technologijų“, – kalbėjo diplomatas.
