Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Trumpas pribloškė pasakojimu apie karo pradžią: pareiškė žinantis, kodėl Rusija neužėmė Kyjivo per 4 valandas

President Trump Travels To Texas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė diskusijų dėl karo Ukrainoje. Kalbėdamas apie Rusijos invazijos pradžią, jis pateikė netikėtą versiją, kodėl Maskvai nepavyko greitai užimti Kyjivo. Pasak D. Trumpo, Rusijos pajėgos esą galėjo pasiekti tikslą vos per kelias valandas, tačiau vienas karinis sprendimas viską pakeitė. Vis dėlto prezidento pasakojimas kelia rimtų klausimų – jo pateiktai įvykių versijai trūksta nepriklausomo patvirtinimo.

Spalio 20-osios vakarą D. Trumpas dar kartą pasisakė apie Rusijos karą prieš Ukrainą. Prezidentas kalbėjo apie Rusijos karinę galią, Ukrainos padėtį ir būtinybę siekti taikos susitarimo.

Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė jo prisiminimas apie pirmąsias 2022 metų invazijos dienas.

D. Trumpas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė turėjo galimybę labai greitai pasiekti Kyjivą, bet dėl vieno generolo sprendimo esą prarado lemiamą pranašumą.

Tūkstantis tankų ir vos keturios valandos: ką papasakojo Trumpas?

JAV prezidentas teigė, kad karo pradžioje Rusijos pajėgos turėjo didelę tankų koloną, kuri galėjo judėti tiesiu betoniniu keliu.

Jo pasakojimu, jei kolona būtų išlaikiusi pasirinktą maršrutą ir judėjusi didžiausiu greičiu, ji būtų pasiekusi Kyjivą maždaug per tris su puse ar keturias valandas.

D. Trumpas tvirtino, kad tokiu atveju visas karas galėjo baigtis dar pirmąją dieną.

Tačiau, pasak jo, vienas Rusijos generolas priėmė sprendimą pasukti nuo pagrindinio kelio į laukus.

Prezidento versijoje būtent šis manevras tapo lemtinga klaida: sunkioji karinė technika esą įstrigo purve, todėl Rusijos kariuomenė prarado galimybę greitai užimti Ukrainos sostinę.

Svarbu pabrėžti, kad tai yra D. Trumpo pateiktas pasakojimas, o ne patvirtinta istorinė įvykių rekonstrukcija.

Prezidentas neįvardijo generolo, apie kurį kalbėjo, ir nepaaiškino, iš kur gavo šią informaciją.

Ar vienas neteisingas posūkis iš tiesų galėjo pakeisti visą karą?

Why is the 64-kilometre Russian convoy not moving towards Kyiv? - AS USA

en.as.com

2022 metų vasario 24 dieną Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, viena svarbiausių jos puolimo krypčių buvo Kyjivas.

Rusijos pajėgos siekė greitai priartėti prie sostinės, tačiau susidūrė su stipriu Ukrainos pasipriešinimu.

Pirmosiomis karo savaitėmis pasaulio dėmesį patraukė didžiulės Rusijos karinės technikos kolonos, judėjusios Kyjivo link.

Jų judėjimą apsunkino įvairios problemos: logistinės tiekimo grandinės sutrikimai, degalų ir techninės priežiūros sunkumai, Ukrainos gynybiniai veiksmai bei nepalankios vietovės sąlygos.

Purvas ir sunkiai pravažiuojami keliai iš tiesų buvo viena iš aplinkybių, turėjusių įtakos karinės technikos judėjimui.

Tačiau nėra pagrindo visos nesėkmingos Kyjivo puolimo operacijos aiškinti vieno generolo sprendimu.

Rusijos nesėkmę nulėmė kur kas platesnis karinių, logistinių ir strateginių veiksnių derinys.

Trumpas pateikė ir kitą pareiškimą apie Rusijos galią

Kalbėdamas apie dabartinę padėtį fronte, D. Trumpas tvirtino, kad Rusija turi didžiulius žmogiškuosius išteklius ir gali ilgai tęsti karinius veiksmus.

Jis taip pat teigė, kad Rusijos kariuomenė juda pirmyn ir yra užėmusi didelę Ukrainos teritorijos dalį.

Tačiau tokie prezidento pareiškimai neatskleidžia viso karo vaizdo.

Nors Rusija kontroliuoja dalį Ukrainos teritorijos, jos puolimas vyksta patiriant didelius nuostolius, o fronto linijos pokyčiai skirtinguose ruožuose nevienodi.

Todėl teiginiai apie nenutrūkstamą Rusijos pažangą turi būti vertinami atsižvelgiant į konkrečią padėtį fronte.

JAV prezidentas savo pasisakyme taip pat akcentavo didelį Rusijos ir Ukrainos dydžio skirtumą.

Vis dėlto daugiau kaip ketverius metus trunkantis karas parodė, kad vien gyventojų skaičius ar valstybės teritorijos dydis negarantuoja greitos karinės pergalės.

Naujas spaudimas Zelenskiui: Trumpas pareikalavo susitarimo

Kalbėdamas apie karo eigą, D. Trumpas neapsiribojo prisiminimais apie 2022 metų invaziją.

Jis dar kartą paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį siekti susitarimo, kuris užbaigtų karą.

JAV vadovas teigė, kad Ukraina turi būti pasirengusi deryboms, nes Jungtinės Valstijos ir Europos šalys jau skyrė milžiniškus išteklius jai remti.

D. Trumpas taip pat pareiškė, kad, jo vertinimu, Europoje didėja nuovargis dėl užsitęsusio konflikto.

Tačiau Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad taikos susitarimas negali būti grindžiamas vien Rusijos reikalavimais.

Kyjivui ypač svarbios patikimos saugumo garantijos, kurios užkirstų kelią naujai agresijai ateityje.

Kol Trumpas kalba apie karo pabaigą, jo pasiuntinys ruošiasi susitikimui Rusijoje

JAV prezidento pareiškimai nuskambėjo intensyvėjant diplomatinėms pastangoms.

Specialusis JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas spalio 20 dieną Osle dalyvavo susitikimuose su Ukrainos ir Europos atstovais.

Derybose buvo aptartos galimos taikos susitarimo sąlygos, Ukrainos saugumo garantijos ir būsimi diplomatiniai žingsniai.

Po šių pokalbių numatytas S. Witkoffo vizitas į Rusiją.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis išreiškė viltį, kad derybų procesas galėtų pereiti į trišalį aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvautų Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovai.

Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar Maskva sutiks su tokiu formatu ir kokių konkrečių kompromisų galėtų būti pasiekta.

Kodėl Kyjivo puolimas žlugo iš tikrųjų?

2022 metų pavasarį Rusijos kariuomenei nepavyko pasiekti vieno svarbiausių pradinių invazijos tikslų – užimti Ukrainos sostinės.

Po kelias savaites trukusių kovų Rusijos pajėgos pasitraukė iš Kyjivo apylinkių.

Ukrainos gynybai svarbų vaidmenį turėjo kariuomenės ir teritorinės gynybos pasipriešinimas, prieštankinė ginkluotė, vietovės išnaudojimas ir Rusijos puolimo organizavimo trūkumai.

D. Trumpas savo pasisakyme taip pat priminė, kad jo pirmosios prezidento kadencijos metu Ukraina gavo amerikietiškų prieštankinių sistemų „Javelin“.

Ši ginkluotė iš tiesų buvo viena Ukrainos naudotų priemonių stabdant Rusijos šarvuotąją techniką.

Tačiau teiginys, kad vienas neteisingas posūkis būtų nulėmęs viso karo baigtį, neįvertina kitų reikšmingų aplinkybių.

Viena istorija, kuri paliko daugiau klausimų nei atsakymų

Donaldo Trumpo pasakojimas išsiskyrė konkrečiomis detalėmis: tūkstantis tankų, betoninis kelias, keturios valandos ir neįvardytas generolas.

Tačiau prezidentas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent taip klostėsi įvykiai.

Be to, panašią istoriją apie Rusijos tankus, nukrypusius nuo pagrindinio kelio ir įstrigusius purve, D. Trumpas buvo pasakojęs ir anksčiau.

Todėl naujausias pareiškimas nėra pirmas kartas, kai JAV prezidentas tokiu būdu aiškina Rusijos nesėkmę prie Kyjivo.

Svarbiausia šios istorijos aplinkybė – D. Trumpo pateikta versija negali būti laikoma patvirtintu paaiškinimu, kodėl Rusijai nepavyko užimti Ukrainos sostinės.

Kol Vašingtonas siekia naujų derybų, karas Ukrainoje tęsiasi, o jo baigtį lems ne vien politikų pasakojimai apie praeitį, bet ir sprendimai, kurie bus priimti artimiausiu metu.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.