Lietuvoje – skaudi realybė: dalis vaikų vis dar auga be tinkamų batų, maisto ir elementarių patogumų

Lietuvoje kalbant apie skurdą dažniausiai dėmesys krypsta į mažas pajamas gaunančius senjorus. Tačiau naujausi duomenys primena kitą, ne mažiau svarbią problemą – skurdo ar socialinės atskirties riziką patiria beveik kas penktas Lietuvos vaikas.

2025 metais šis rodiklis Lietuvoje siekė 19,9 proc.

Už statistikos slepiasi labai skirtingos šeimų istorijos. Socialinėje srityje dirbančios organizacijos pasakoja vis dar susiduriančios su šeimomis, kurioms trūksta pinigų maistui, tinkamiems vaikų drabužiams ir avalynei, būreliams ar net tinkamoms gyvenimo sąlygoms.

Kai kuriais atvejais problema nėra ta, kad pagalbos apskritai nėra. Šeimos pasakoja, kad jos tenka laukti būtent tuo metu, kai maisto ar kitų būtiniausių dalykų reikia iš karto.

Penkių vaikų šeimos istorija parodė, ką reiškia laukti pagalbos

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pateikta vienos penkis vaikus auginančios šeimos istorija atskleidžia, kaip greitai net dirbanti šeima gali patekti į sudėtingą padėtį.

Privatumui apsaugoti Ernestos vardu pristatoma moteris pasakojo, kad dirba ir ji, ir jos vyras. Tačiau šeimos finansinė padėtis smarkiai pablogėjo, kai vyras laikinai negalėjo išvykti dirbti, kaip būdavo įprastai.

Šeimai liko vienos mamos atlyginimas.

Pasak jos, pinigų pakakdavo būsto nuomai, mokesčiams ir kai kuriems vaikų poreikiams, tačiau kasdienėms išlaidoms jų jau trūko.

Galiausiai teko atsisakyti ir dalies dalykų, kurie iki tol vaikams buvo įprasti.

Dviem dukroms mama turėjo pasakyti, kad jos nebegalės lankyti būrelių.

Dar skaudesnė situacija susidarė dėl avalynės.

Du paaugliai sūnūs, pasak moters, buvo priversti dalytis viena sportinių batelių pora, o jauniausiai dukrai šeima kurį laiką negalėjo nupirkti tinkamos žieminės avalynės.

Trūko net maisto

Finansiniai sunkumai palietė ir vieną svarbiausių kasdienių poreikių – maistą.

Mama pasakojo, kad būdavo dienų, kai vaikams ryte nebuvo ką paduoti pusryčiams ar įdėti į mokyklą.

Tokiais atvejais itin svarbus tapdavo nemokamas maitinimas mokykloje.

Ši istorija svarbi dėl dar vienos priežasties.

Tai ne šeima, kurioje nė vienas suaugęs žmogus nenori dirbti. Abu tėvai dirba, tačiau pasikeitus vieno iš jų darbo situacijai šeimos finansinis rezervas pasirodė labai mažas.

Tai rodo, kad skurdo rizika gali paliesti ir dirbančius žmones, ypač didesnes šeimas, kurių būsto, maisto, transporto ir vaikų poreikiams tenka didelė pajamų dalis.

Pagalbos reikėjo iš karto, tačiau teko laukti

Šeima dėl pagalbos kreipėsi vasario viduryje.

Tačiau, moters pasakojimu, realios finansinės paramos teko laukti gerokai ilgiau.

Būtent laukimo laikotarpį skurdo mažinimo organizacijos įvardija kaip vieną iš problemų.

Jeigu šeimai trūksta pinigų naujam televizoriui ar kitam nebūtinam pirkiniui, kelios savaitės gali nieko nepakeisti.

Tačiau maisto atveju situacija visiškai kitokia.

Jeigu namuose šiandien nėra ką valgyti, pagalbos po kelių savaičių nepakanka.

Todėl socialinės organizacijos siūlo ieškoti paprastesnio mechanizmo, kuris leistų skubią pagalbą maistu suteikti greičiau.

Kai kurių vaikų kasdienybė – ir lauko tualetas

Problema neapsiriboja maistu ar drabužiais.

Skurdo mažinimo organizacijos nurodo vis dar susiduriančios su šeimomis, kurių gyvenimo sąlygos gerokai skiriasi nuo daugeliui Lietuvos gyventojų įprastos kasdienybės.

Kai kuriuose namuose nėra įprasto vonios kambario, naudojamasi lauko tualetu, o galimybės tinkamai pasirūpinti higiena yra ribotos.

Kiti vaikai dėl pinigų stokos negali lankyti būrelių, dalyvauti pramogose ar gauti tam tikrų reikalingų paslaugų.

Tokie dalykai gali atrodyti mažiau svarbūs už maistą ar šildymą, tačiau vaikui jie taip pat reikšmingi.

Būreliai, gimtadieniai, ekskursijos ar galimybė kartu su bendraamžiais dalyvauti veiklose yra ir socialinio gyvenimo dalis.

Kai šeima nuolat negali sau to leisti, vaikas gali patirti ne tik materialinį nepriteklių, bet ir socialinę atskirtį.

Skaičius, į kurį sunku nekreipti dėmesio

2025 metais 19,9 proc. Lietuvos vaikų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis.

Tai reiškia ne tai, kad beveik kas penktas vaikas neturi maisto ar tinkamų batų. Šis rodiklis yra platesnis ir apima kelias skurdo bei socialinės atskirties formas.

Tačiau jis leidžia suprasti problemos mastą.

Visoje Europos Sąjungoje vaikų situacija dar sudėtingesnė – 2025 metais skurdo ar socialinės atskirties riziką patyrė 24,3 proc. vaikų.

Taigi Lietuvos rodiklis mažesnis už ES vidurkį, tačiau tai nekeičia fakto, kad pažeidžiamų vaikų mūsų šalyje tebėra daug.

Regionuose problema dar sudėtingesnė

Skurdas Lietuvoje taip pat labai priklauso nuo gyvenamosios vietos.

Regionuose mažesnes pajamas gaunančios šeimos gali susidurti ne tik su pinigų trūkumu, bet ir su ribotomis galimybėmis rasti geriau apmokamą darbą.

Prisideda susisiekimo problemos, mažesnis paslaugų pasirinkimas bei dideli atstumai iki gydymo, socialinių ar kitų reikalingų įstaigų.

2025 metų duomenys rodo, kad Lietuvoje skirtumas tarp skurdo ar socialinės atskirties rizikos pagal gyvenamosios vietos urbanizacijos lygį buvo vienas ryškesnių ES.

Todėl vienoda piniginė parama dviejose skirtingose Lietuvos vietose nebūtinai išsprendžia tas pačias problemas.

Dar viena skaudi problema – būstas

Šeimoms, neturinčioms savo būsto, didelę dalį pajamų gali „suvalgyti“ nuoma.

Viena socialinių organizacijų pristatyta mama pasakojo socialinio būsto Vilniuje laukianti nuo 2022 metų.

Jos teigimu, nuomotis būstą su vaikais itin sunku ne tik dėl kainų, bet ir dėl riboto tinkamų pasiūlymų pasirinkimo.

Prastas būstas tampa problema ir tiems, kurie jį turi.

Senesni namai gali būti energetiškai neefektyvūs, todėl žiemą jų šildymas kainuoja daug. Mažesnes pajamas gaunančiai šeimai kapitalinis remontas ar būsto atnaujinimas savo lėšomis gali būti praktiškai nepasiekiamas.

Susidaro uždaras ratas – šeima gyvena prastesniame būste, tačiau jo išlaikymui išleidžia neproporcingai didelę savo pajamų dalį.

Valstybė skiria šimtus milijonų, bet klausimas – kaip pagalba pasiekia šeimą

Šeimoms Lietuvoje taikoma daug skirtingų paramos priemonių, o joms skiriamos labai didelės valstybės lėšos.

Tačiau skurdo mažinimo specialistai pabrėžia, kad vien bendras išleistų pinigų skaičius neparodo, ar sistema veikia pakankamai efektyviai.

Svarbu, kam pinigai atitenka, kada jie žmogų pasiekia ir ar šeimai paprasta paramą gauti.

Jeigu žmogus turi pateikti prašymus, rinkti informaciją ir kelias savaites laukti sprendimo, skubios problemos tai neišsprendžia.

Todėl viena siūlomų krypčių – paprastesnė ir greitesnė pagalbos sistema, ypač kalbant apie maistą ir kitus būtiniausius poreikius.

Žmonės kartais apskritai nedrįsta prašyti pagalbos

Egzistuoja ir mažiau matoma problema – gėda.

Skurdo mažinimo organizacijos pastebi, kad dalis žmonių nesikreipia pagalbos net tada, kai jiems jos iš tiesų reikia.

Žmonės baiminasi aplinkinių vertinimo arba nenori būti laikomi nesugebančiais pasirūpinti savo šeima.

Tačiau finansiniai sunkumai gali prasidėti labai greitai.

Darbo netekimas, liga, išaugusios būsto išlaidos ar kitas netikėtas gyvenimo pokytis gali per trumpą laiką išbalansuoti šeimos biudžetą.

Todėl specialistai ragina ne tik didinti paramą, bet ir mažinti su jos prašymu susijusią stigmą.

Dideli pažadai dar nereiškia, kad problema išspręsta

Diskusijose apie paramą šeimoms dažnai girdimi šimtų milijonų eurų skaičiai.

Tačiau vaikui, kuris šiandien neturi tinkamų batų ar kurio šeimai trūksta pinigų maistui, bendras valstybės paramos biudžetas savaime nieko nepakeičia.

Svarbiausia, ar reali pagalba pasiekia konkrečią šeimą tada, kai jos reikia.

Būtent tai ir yra didžiausias kontrastas, kurį atskleidžia naujausi duomenys bei pačių šeimų istorijos.

Lietuvoje egzistuoja plati socialinės paramos sistema ir įvairios pagalbos priemonės, tačiau 2025 metais skurdo ar socialinės atskirties riziką vis dar patyrė beveik kas penktas šalies vaikas.

O už šio procento slypi ne statistinės lentelės, bet labai paprasti kasdieniai dalykai – šiltas būstas, tinkama avalynė, pusryčiai prieš mokyklą ir galimybė vaikui gyventi gyvenimą, kuris neturėtų priklausyti vien nuo to, kiek pinigų mėnesio pabaigoje liko jo tėvų sąskaitoje.