Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

Teismas pasakė verdiktą dėl Skvernelio apykojės: skundas atmestas

Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kad Augalininkystės tarnybos byloje įtariamuoju tapusiam Seimo nariui Sauliui Skverneliui skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra dėvint apykoję – yra proporcinga.

„Skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis“, – teigė Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja komunikacijai Vija Kudzienė.

Įpareigojimas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą arba intensyvi priežiūra laikomas antra pagal griežtumą kardomąja priemone, kurią gali skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas. Asmeniui pažeidus šias sąlygas, teismas gali skirti suėmimą.

Pats Seimo narys S. Skvernelis sakė, kad apykojės uždėjimas jam yra neteisėtas, šį žingsnį apskundė teismui, o situaciją vadino „psichologinio poveikio darymu“.

Parlamentaras teigė, kad tokia kardomoji priemonė trukdo jam atlikti Seimo nario pareigas: praradęs ryšį Seimo pastate prietaisas pypsi, o ryšio atkūrimui būtina išeiti į lauką; politikas negali dalyvauti uždaruose posėdžiuose, į kuriuos negalima įsinešti elektroninių prietaisų, nors turi leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Paprastai intensyvi priežiūra skiriama kaip lengvesnė kontrolės forma po suėmimo laikotarpio arba kai pažeidžiamos paprastesnės kardomosios priemonės, kaip rašytinis pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti su tam tikrais asmenimis. S. Skvernelis pripažino padaręs „formalų“ pažeidimą, bet nenurodė konkrečiai.

Iš pradžių skundas buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui, bet tiek prokuroras, tiek S. Skvernelio advokatas pareikalavo nušalinti teisėją Ugnę Gailiūnienę, kuriai buvo skirtas skundo nagrinėjimas. Tuomet skundas perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjui Aurelijui Rauckiui.

U. Gailiūnienė yra dirbusi Vidaus reikalų ministerijoje Teisės departamente, kai S. Skvernelis buvo vidaus reikalų ministras tuometinio socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinete.

Kaip žinoma, S. Skverneliui yra pareikšti įtarimai kyšininkavimu. Pareigūnai įtaria, kad būdamas Seimo nariu ir Seimo pirmininku per savo patarėją Agnę Silickienę per keletą kartų priėmė 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais pinigais.

Kyšiai esą galėjo būti mokami nuo 2025 m. sausio iki lapkričio mėnesio siekiant palankumo suinteresuotiems asmenims. Tuo metu A. Silickienė dirbo ne tik S. Skvernelio patarėja, bet ir Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kuriai vadovavo kyšininkavimu irgi įtariamas Jurijus Kornijenko.

Remiantis prokurorų duomenimis, kurie buvo pateikti prašant panaikinti S. Skvernelio teisinį imunitetą, pinigai iš J. Kornijenko buvo perduodami A. Silickienei, o ši kas mėnesį S. Skverneliui perduodavo nuo 5 iki 10 tūkst. eurų grynaisiais.

Įtarimai S. Skverneliui yra tik viena plataus ikiteisminio tyrimo dalis: šioje byloje įtarimai pareikšti ir kitam politikui, buvusiam Seimo nariui Kaziui Starkevičiui, kuris pripažino paėmęs apie 20 tūkst. eurų kyšį.

Pareigūnai įtaria, kad Žemės ūkio ministerijai pavaldžioje Valstybinėje augalininkystės tarnyboje susibūrė organizuota grupė, susijusi ir su nusikalstamu pasauliu, kuri iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai reikalavo ir gavo kyšius už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą. Bendra kyšių suma galėjo siekti 1,112 mln. eurų.

Prokurorai mano, kad S. Skvernelis žinojo, jog neteisėtas piniginis atlygis jam bus mokamas iš nusikalstamos veikos bendrininkų kyšininkavimo metu gautų neteisėtų pajamų.

Balandžio mėnesį Generalinė prokuratūra įtarimus buvo pareiškusi 16-ai asmenų, tarp jų ir nusikalstamo pasaulio atstovui Marijanui Taraškevičiui, Darbo partijos byloje pagarsėjusiai Vitalijai Vonžutaitei ir kitiems.

Prokurorai mano, kad S. Skvernelis per A. Silickienę leido suprasti, kad pasinaudos Seimo nario pareigomis ir užtikrins palankius institucijų sprendimus, o Augalininkystės tarnybos direktorius J. Kornijenko ir kiti asmenys susitarė, kad už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą netikrinant krovinio ar jam net nesant Lietuvos teritorijoje bus reikalaujama kyšio.

Už kiekvieną fitosanitarinį sertifikatą buvo prašoma apie 250 eurų. Kyšiai turėjo būti perduodami iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.

Kaip manoma, Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius J. Kornijenko iš esmės sudarė sąlygas netikrinti krovinių Kauno ir Alytaus teritoriniuose padaliniuose, o su krovinius gabenančiomis bendrovėmis viskas buvo derinama ir kyšiai perduoti per tarnybos patarėją Aurelijų Šapranauską.

Pasidalinkite
Apie autorių

Tomas L.

Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt - Vyr. redaktorius Tomas.