Aidas Užkuraitis
Dar neseniai atrodė, kad Rusijos ir Ukrainos karas gali priartėti prie svarbaus lūžio. Jungtinės Valstijos siekia naujų derybų, kalbama apie galimą trijų prezidentų susitikimą, o diplomatai svarsto taikos susitarimo sąlygas. Tačiau iš Maskvos atskriejo žinia, kuri gali sugriauti viltis karą užbaigti dar šiemet. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip pranešama, aiškiai parodė, kad vieno svarbiausių savo reikalavimų atsisakyti neketina.
Po viltingų pranešimų – netikėtas posūkis
Pastarosiomis dienomis tarptautinėje politikoje vis dažniau kalbama apie galimybę atnaujinti Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų taikos derybas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia, kad konfliktuojančių šalių atstovai kuo greičiau susėstų prie bendro stalo.
Svarstoma, kad naujas derybų etapas galėtų įvykti jau lapkritį Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Abu Dabyje.
Taip pat aptariama galimybė gruodį surengti aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvautų D. Trumpas, V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau tarp kalbų apie diplomatinius susitikimus ir realaus taikos susitarimo išlieka didžiulis atotrūkis.
Spalio 27 dieną paskelbta informacija atskleidė, kodėl šis atotrūkis gali būti sunkiai įveikiamas.
Putinas neketina atsisakyti svarbiausio reikalavimo
Remiantis žiniasklaidoje paskelbta informacija, V. Putinas per pokalbius su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre pakartojo Rusijos poziciją dėl Donbaso.
Kremliui artimu šaltiniu besiremiantys pranešimai rodo, kad Maskva ir toliau siekia perimti viso Donbaso kontrolę.
Tai reiškia, kad Rusija neketina atsisakyti reikalavimo, dėl kurio iki šiol nepavyksta pasiekti esminio proveržio.
Ukraina savo ruožtu nepritaria reikalavimui pasitraukti iš teritorijų, kurias jos pajėgos vis dar kontroliuoja.
Būtent čia ir slypi viena didžiausių kliūčių galimam taikos susitarimui.
Rusijos reikalavimai ir Ukrainos pozicija dėl savo teritorinio vientisumo išlieka nesuderinti.
Kodėl Donbasas tapo pagrindine kliūtimi?
Donbasas – rytinėje Ukrainos dalyje esantis regionas, apimantis Donecko ir Luhansko sritis.
Dėl jo kontrolės vyksta intensyvūs karo veiksmai.
Rusija siekia įtvirtinti savo valdžią visame regione, nors dalį jo teritorijos tebekontroliuoja Ukraina.
Maskvos reikalavimas perduoti jai ir neužimtas teritorijas Kyjivui yra nepriimtinas.
Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad taikos susitarimas negali reikšti vienašališko valstybės teritorijų atsisakymo.
Todėl net ir pasiekus susitarimą dėl derybų datos, teritorijų klausimas gali sustabdyti tolesnę pažangą.
Kol kas nėra viešai patvirtinto kompromiso, kuris būtų priimtinas abiem pusėms.
Trumpas siekia proveržio, bet Maskva siunčia kitokią žinią
D. Trumpas pastaruoju metu reiškia optimizmą dėl galimybės užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis.
Jo administracija aktyviai palaiko ryšius su Rusijos ir Ukrainos atstovais.
Spalio 21 dieną JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas susitiko su V. Putinu.
Po šio susitikimo Kremlius pranešė iš esmės sutinkantis atnaujinti trišales derybas.
Buvo užsiminta, kad susitikimas galėtų įvykti lapkričio viduryje.
Tačiau spalio 26 dieną Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paskelbė dar vieną svarbų pareiškimą.
Jis nurodė, kad sprendimas grįžti prie derybų nereiškia Rusijos karinių veiksmų ribojimo.
Kitaip tariant, Maskva yra pasirengusi kalbėtis, tačiau kol kas nežada nutraukti puolimo.
Tai kelia klausimą, ar artėjančios derybos gali atnešti realų rezultatą.
Ukraina įvardijo, kam yra pasirengusi
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis patvirtino, kad Kyjivas pritaria naujam trišalių derybų etapui.
Ukraina pasirengusi svarstyti paliaubų galimybes, karo užbaigimą, energetikos infrastruktūros apsaugą ir humanitarines iniciatyvas.
Tarp svarbių klausimų taip pat išlieka karo belaisvių grąžinimas.
Tačiau Ukrainos vadovybė yra nubrėžusi aiškias ribas.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina nesutiks su savo kariuomenės apribojimais ir primestu neutralumo statusu.
Kyjivo požiūriu, bet koks susitarimas turi užtikrinti, kad Rusija ateityje negalėtų lengvai atnaujinti agresijos.
Todėl vien karo veiksmų sustabdymas be patikimų saugumo garantijų Ukrainai nebūtų pakankamas sprendimas.
Europa perspėja dėl pavojingo scenarijaus
Į diskusijas dėl galimos taikos aktyviai įsitraukia ir Europos valstybės.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda spalio 27 dieną pabrėžė, kad sprendžiant Ukrainos ateitį privalo dalyvauti pati Ukraina ir Europa.
Jo teigimu, susitikimai, kuriuose suverenių valstybių ateitis būtų aptariama joms nedalyvaujant, yra nepriimtini.
Europos šalims svarbu ne tik pasiekti karo pabaigą, bet ir užtikrinti, kad būsimas susitarimas nesukurtų naujų saugumo grėsmių.
Būtent todėl diskusijos dėl teritorijų, Ukrainos gynybos pajėgumų ir ilgalaikių saugumo garantijų yra tokios sudėtingos.
Net ir pasiekus politinį susitarimą, liktų klausimas, kaip būtų užtikrinamas jo laikymasis.
Ar karas gali baigtis dar šiemet?
Nors diplomatinis aktyvumas didėja, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad karas Ukrainoje baigsis iki 2026 metų pabaigos.
Svarbiausios nesutarimų priežastys išlieka neišspręstos.
Rusija toliau kelia teritorinius reikalavimus, Ukraina atsisako sutikti su primestomis sąlygomis, o karinės operacijos tęsiasi.
Tačiau lygiai taip pat būtų netikslu teigti, kad taika šiemet jau visiškai neįmanoma.
Diplomatinių derybų rezultatai priklausys nuo būsimų sprendimų, kurių kol kas niekas negali patikimai numatyti.
Artimiausias svarbus etapas – planuojamas JAV, Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimas lapkritį.
Būtent tuomet gali paaiškėti, ar šalys pasirengusios ieškoti realaus kompromiso, ar derybos ir vėl įstrigs.
Svarbiausia žinia – nepaisant kalbų apie artėjančią taiką, Rusija kol kas nerodo pasirengimo atsisakyti vieno esminių savo teritorinių reikalavimų. Tai reiškia, kad kelias iki karo pabaigos išlieka sudėtingas, o viltys dėl susitarimo dar šiemet susiduria su rimtomis kliūtimis.
Kaip manote, ar artėjančios derybos gali priartinti karo pabaigą, ar esminiai nesutarimai ir vėl neleis pasiekti susitarimo?
