Aidas Užkuraitis
Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje nuskambėjo itin aštri Rusijos žinutė Europai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo kalboje apkaltino Europos valstybes trukdant pastangoms susitarti dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Tačiau tuo jis neapsiribojo.
Ypač daug dėmesio S. Lavrovas skyrė Vokietijai, o jo pasirinkta retorika vėl parodė, kokia gili praraja šiuo metu skiria Maskvą ir didžiąją dalį Europos.
Dar įdomiau tai, kad prieš šią kalbą įvyko retas susitikimas, kokio Rusijos ir Vokietijos santykiuose nebuvo nuo 2022 metų.
Iš JT tribūnos – kaltinimai Europai
Kalbėdamas Jungtinėse Tautose S. Lavrovas tvirtino, kad Europos šalys esą trukdo pastangoms pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje.
Pasak Rusijos ministro, Europa daro viską, kad būtų sutrukdyta taikos deryboms, kuriomis suinteresuota JAV administracija.
Tai – Rusijos valdžios pozicija, o ne nepriklausomai nustatyta priežastis, kodėl iki šiol nepavyko pasiekti taikos susitarimo.
Plataus masto karas prasidėjo 2022 metų vasario 24 dieną, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Europos valstybės paramą Kyjivui grindžia Ukrainos teise gintis, o Maskva Vakarų karinę ir finansinę paramą pateikia kaip vieną pagrindinių konflikto tęsimą lemiančių veiksnių.
Lavrovas pareiškė, kad Rusija savo tikslų neatsisakys
Dar vienas jo kalbos momentas buvo ne mažiau svarbus.
S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija ketina pasiekti savo vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslus.
Būtent tokį terminą Maskva naudoja kalbėdama apie savo karą Ukrainoje.
Rusijos ministras tvirtino, kad tai įvyks nepriklausomai nuo aplinkybių.
Tokie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai diplomatinės pastangos pasiekti ilgalaikį susitarimą iki šiol nedavė proveržio.
Tada dėmesys nukrypo į Vokietiją
Tačiau vien bendrais kaltinimais Europai S. Lavrovas neapsiribojo.
Kalbėdamas apie Vokietiją jis pasirinko itin aštrią retoriką.
Rusijos ministras kritikavo Berlyno vykdomą gynybos politiką ir paramą Ukrainai bei pasitelkė istorines užuominas apie Antrąjį pasaulinį karą.
Maskvos požiūriu, Vokietijos siekis stiprinti savo karinius pajėgumus yra pavojingas.
Berlynas tai aiškina visiškai kitaip – kaip būtinybę stiprinti šalies ir NATO gynybą pasikeitus Europos saugumo aplinkai po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tačiau netikėčiausia buvo tai, kas įvyko dar prieš šią kalbą.
Pirmas toks susitikimas nuo 2022 metų
Niujorke S. Lavrovas susitiko su Vokietijos užsienio reikalų ministru Johannu Wadephuliu.
Tai buvo pirmasis Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas nuo laikotarpio prieš 2022 metų Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Susitikime aptarti dvišaliai santykiai ir karas Ukrainoje.
Tačiau vien tai, kad ministrai susėdo prie vieno stalo, dar nereiškė santykių atšilimo.
Priešingai – po pokalbio iš abiejų pusių nuskambėję pareiškimai parodė, kad nesutarimai išlieka milžiniški.
Vokietija Lavrovui atsakė savo perspėjimu
J. Wadephulis pokalbio metu paragino Rusiją atsisakyti to, ką Vokietijos pusė pavadino pavojingu eskalacijos keliu Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu.
Berlynas taip pat pabrėžė, kad parama Ukrainai bus tęsiama.
Vokietijos ministras ragino siekti visiško ugnies nutraukimo ir aptarė galimybes atkurti saugesnį grūdų eksportą Juodąja jūra.
Taigi prie vieno stalo susėdę ministrai iš esmės kalbėjo apie tą patį karą, tačiau jo priežastis ir atsakomybę vertino visiškai skirtingai.
Lavrovas po susitikimo neslėpė nepasitenkinimo
Po pokalbio Rusijos ministras pareiškė iš Vokietijos kolegos neišgirdęs nieko naujo.
Jo teigimu, J. Wadephulis iš esmės pakartojo viešai jau ne kartą skelbtą Vokietijos poziciją.
Tai dar kartą parodė, kokie sudėtingi tapo Maskvos ir Berlyno santykiai.
Iki 2022 metų Rusiją ir Vokietiją siejo itin glaudūs ekonominiai ryšiai, ypač energetikos srityje.
Po invazijos situacija kardinaliai pasikeitė.
Vokietija tapo viena svarbių Ukrainos rėmėjų, o politiniai Maskvos ir Berlyno santykiai smarkiai pablogėjo.
Įtampa pastaruoju metu tik augo
Naujausias ministrų susitikimas įvyko itin įtemptu metu.
Vokietija Rusiją kaltina hibridiniais veiksmais ir sieja Maskvą su rugpjūtį įvykusiu bandymu surengti dronų ataką Leipcigo/Halės oro uoste.
Rusija šiuos kaltinimus atmeta.
Todėl J. Wadephulis susitikime su S. Lavrovu pabrėžė, kad tokie incidentai nepakeis Vokietijos apsisprendimo remti Ukrainą.
Tai buvo tiesioginis atsakas į vis agresyvesne Berlyno laikomą Maskvos politiką.
Europa ir Maskva kalba visiškai skirtingomis kalbomis
S. Lavrovo pasisakymas Jungtinėse Tautose dar kartą parodė, kad esminis nesutarimas išlieka ne tik dėl karo eigos.
Nesutariama net dėl to, kas trukdo jį užbaigti.
Maskva kaltina Europą, kad ši, remdama Ukrainą, apsunkina derybas.
Europos šalys savo ruožtu pabrėžia, kad būtent Rusija pradėjo plataus masto invaziją ir gali žengti esminį žingsnį karo pabaigos link nutraukdama agresiją.
Šių pozicijų skirtumas – milžiniškas.
Viena detalė pasako daugiau nei ilgos kalbos
Vis dėlto pats Rusijos ir Vokietijos ministrų susitikimas yra reikšmingas.
Po daugiau nei ketverius metus trukusio aukšto lygio diplomatinio įšalo Maskvos ir Berlyno užsienio reikalų ministrai vėl kalbėjosi tiesiogiai.
Tačiau proveržio neįvyko.
Vokietija paragino Rusiją nutraukti eskalaciją.
S. Lavrovas netrukus viešai apkaltino Europą trukdant taikai ir pareiškė, kad Maskva savo tikslų Ukrainoje neatsisakys.
Todėl po Niujorke įvykusių susitikimų svarbiausias klausimas lieka tas pats:
ar atsinaujinęs tiesioginis dialogas gali tapti pirmuoju žingsniu mažinant įtampą, ar priešingai – vis griežtesnė abiejų pusių retorika rodo, kad Europa ir Maskva nuo susitarimo tebėra labai toli?
