Trys vietos Baltijos regione kelia didžiausią nerimą: kodėl visų akys krypsta į Kaliningradą, Suvalkų koridorių ir Narvą

Baltijos regione yra trys geografiniai taškai, kurių pavadinimai saugumo ekspertų analizėse kartojasi vėl ir vėl.

Kaliningradas.

Suvalkų koridorius.

Narva.

Iš pirmo žvilgsnio tai trys visiškai skirtingos vietos. Tačiau jas jungia vienas dalykas – galimos Rusijos ir NATO konfrontacijos atveju kiekviena jų turėtų išskirtinę strateginę reikšmę.

Pastaruoju metu dėmesys šioms vietoms dar labiau išaugo dėl incidentų NATO rytiniame flange, dronų, elektroninės kovos, sabotažo grėsmių ir vis agresyvesnės Maskvos retorikos.

Vis dėlto svarbiausia detalė dažnai pasimeta dramatiškose antraštėse.

Šiuo metu nėra patvirtintų duomenų, kad Rusija būtų pradėjusi ruoštis plataus masto sausumos puolimui prieš Lietuvą, Lenkiją ar Estiją.

Tačiau tai nereiškia, kad šios trys vietos nėra itin svarbios.

Kaliningradas – Rusijos karinis placdarmas NATO apsuptyje

Kaliningrado sritis – neįprasta Rusijos teritorija.

Ji neturi sausumos sienos su pagrindine Rusijos dalimi ir yra įsiterpusi tarp Lietuvos bei Lenkijos.

Abi šios valstybės priklauso NATO.

Kaliningrade dislokuotas Rusijos Baltijos laivynas, o regione yra įvairių oro gynybos, raketinių ir elektroninės kovos pajėgumų.

Todėl kariniu požiūriu Kaliningradas Maskvai yra labai svarbus.

Tačiau yra paradoksas.

Tai, kas Rusijai suteikia galimybę projektuoti karinę galią Baltijos regione, potencialaus didelio konflikto atveju kartu taptų ir pažeidžiamumu.

Kaliningradas yra geografiškai atskirtas nuo pagrindinės Rusijos teritorijos.

Būtent čia atsiranda Lietuva

Jeigu žemėlapyje nuo Kaliningrado pažvelgtume į rytus, pamatytume Baltarusiją.

Tarp jų – Lietuva ir Lenkija.

O Lietuvos ir Lenkijos pasienyje yra teritorija, kuri jau daugelį metų vadinama viena jautriausių NATO rytinio flango vietų.

Tai – Suvalkų koridorius.

Jo strateginė reikšmė milžiniška.

Sausumos keliai tarp Baltijos valstybių ir likusios NATO teritorijos eina būtent per Lietuvos ir Lenkijos jungtį.

Dėl to ši teritorija nuolat minima NATO gynybos planuose ir saugumo analizėse.

Kodėl Suvalkų koridorius toks svarbus?

Pažvelgus vien į žemėlapį atsakymas tampa gana aiškus.

Vienoje pusėje – Rusijos Kaliningrado sritis.

Kitoje – artimiausia Maskvos sąjungininkė Baltarusija.

Tarp jų – NATO teritorija.

Jeigu didelio karinio konflikto metu šis sausumos ryšys būtų sutrikdytas, Baltijos valstybių aprūpinimas sausuma taptų sudėtingesnis.

Būtent todėl Lietuva ir Lenkija kartu su kitomis NATO valstybėmis daug investuoja į regiono gynybą, infrastruktūrą ir sąjungininkų pajėgų priėmimą.

Bet šiandien grėsmė nebūtinai prasidėtų tankais

Tai viena svarbiausių dabartinių saugumo diskusijų.

Konfrontacija nebūtinai turėtų prasidėti klasikiniu didžiulių karinių dalinių judėjimu per sieną.

Daug daugiau dėmesio skiriama vadinamosioms hibridinėms operacijoms.

Jos gali apimti kibernetines atakas, dezinformaciją, elektroninius trukdžius, sabotažą ar kitokį spaudimą infrastruktūrai.

Tokiais veiksmais gali būti siekiama sukelti sumaištį ir patikrinti, kaip greitai reaguoja valstybės bei NATO.

Tai ypač svarbu todėl, kad hibridinio incidento pradžioje ne visada lengva iš karto nustatyti, kas už jį atsakingas.

Lietuva jau stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą

Šios grėsmės nėra vien teorinių diskusijų tema.

Lietuva stiprina strategiškai svarbios infrastruktūros apsaugą.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – būsima Gižų elektros pastotė, kuri taps svarbia „Harmony Link“ jungties su Lenkija dalimi.

Projektuojant objektą jau galvojama ne tik apie gamtos stichijas ar techninius gedimus.

Numatomos apsaugos priemonės nuo galimo sabotažo ir dronų.

Tai labai gerai parodo, kaip pasikeitė požiūris į kritinę infrastruktūrą.

Elektros tinklai, ryšiai, transportas ir energetika dabar vertinami ir kaip nacionalinio saugumo dalis.

Narva – visiškai kitokia, bet ne mažiau jautri vieta

Trečiasis dažnai minimas taškas yra Narva.

Tai Estijos miestas prie pat Rusijos sienos.

Kitoje Narvos upės pusėje jau yra Rusijos Ivangorodas.

Narvos reikšmę lemia ne vien geografija.

Miestas išsiskiria ir demografine situacija – didelės dalies gyventojų gimtoji kalba yra rusų.

Todėl saugumo analizėse Narva kartais minima svarstant įvairius galimus politinio, informacinio ar hibridinio spaudimo scenarijus.

Tačiau tai nereiškia, kad toks scenarijus yra neišvengiamas ar kad Narvos gyventojų kalba savaime rodo jų politinį lojalumą Maskvai.

Kodėl ekspertai kalba apie kelias krizes vienu metu?

Vienas iš pastaruoju metu aptariamų scenarijų remiasi ne vienos didžiulės operacijos, o kelių vienu metu vykstančių incidentų idėja.

Tokio spaudimo tikslas teoriškai galėtų būti NATO sprendimų priėmimo apsunkinimas.

Įsivaizduokime ne vieną problemą, o kelias skirtingose vietose vienu metu.

Vienur – oro erdvės incidentas.

Kitur – kritinės infrastruktūros sutrikimas.

Dar kitur – didelio masto kibernetinė ataka ar informacinė operacija.

Tokiu atveju valstybės turėtų vienu metu nustatyti, kas vyksta, kas už tai atsakingas ir kokio atsako reikia.

Tačiau tai yra analitikų nagrinėjamas scenarijus, o ne patvirtintas Rusijos operacijos planas.

Viena detalė šiuo metu ypač svarbi

Nepaisant griežtos retorikos ir įtampos, nėra požymių, kad prie Lietuvos ar Suvalkų koridoriaus būtų sutelkta tokio masto Rusijos kariuomenė, kokios reikėtų dideliam konvenciniam puolimui.

Tai labai svarbus skirtumas.

Prieš 2022 metų vasario invaziją į Ukrainą Rusija daugelį mėnesių telkė didžiules pajėgas aplink Ukrainos sienas.

Baltijos regione šiuo metu analogiško vaizdo nėra.

Todėl teigti, kad Rusijos puolimas prieš Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes jau ruošiamas, turimų faktų nepakanka.

Rugsėjo incidentai vis dėlto privertė suklusti

Nerimą regione padidino bepiločių orlaivių incidentai.

Rugsėjį Lietuvos oro erdvėje buvo numuštas rusiško tipo „Gerbera“ dronas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad turimi duomenys leido manyti, jog dronas greičiausiai nebuvo sąmoningai nukreiptas prieš Lietuvą.

Tikėtina, kad jo pradinis taikinys buvo Ukrainoje, tačiau dėl elektroninės kovos poveikio jis galėjo nukrypti nuo kurso.

Kartu prezidentas neatmetė pavienių provokacijų, sabotažo ar klaidinančių operacijų rizikos.

Tai parodo, kokia sudėtinga tapo NATO rytinio flango saugumo situacija.

NATO atsakas jau matomas

Aljansas per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai sustiprino savo rytinio flango gynybą.

Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais ir plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais šis procesas dar labiau paspartėjo.

Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuojamos sąjungininkų pajėgos, stiprinama oro gynyba ir rengiami nauji gynybos planai.

Lietuvai itin svarbus ir JAV karių buvimas.

Rugsėjo 22 dieną prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė gavęs patvirtinimą, kad nauja JAV karių rotacija jau vyksta į Lietuvą.

Tikslus karių skaičius viešai nepaskelbtas.

Kodėl būtent šie trys taškai?

Kaliningradas, Suvalkų koridorius ir Narva yra labai skirtingi.

Tačiau kiekvienas jų turi savitą strateginę reikšmę.

Kaliningradas Rusijai svarbus kaip karinis ir Baltijos laivyno centras, tačiau kartu yra geografiškai izoliuotas.

Suvalkų koridorius yra strategiškai svarbi Lietuvos ir Lenkijos jungtis bei sausumos ryšys tarp Baltijos valstybių ir kitų NATO sąjungininkių.

Narva yra tiesiogiai prie Rusijos sienos esantis Estijos miestas, dėl kurio geografijos ir demografijos saugumo ekspertai jį dažnai įtraukia į galimų hibridinių scenarijų analizes.

Todėl šių vietų pavadinimai nuolat kartojasi diskutuojant apie NATO rytinio flango saugumą.

Svarbiausia detalė – ko šiuo metu nematome

Dramatiškiausias scenarijus būtų tiesioginis Rusijos ir NATO karinis konfliktas.

Tačiau šiuo metu nėra viešų patvirtintų duomenų apie neišvengiamą tokio puolimo pradžią.

Tai nereiškia, kad grėsmes galima ignoruoti.

Priešingai – NATO stiprina rytinį flangą būtent tam, kad potencialaus priešininko skaičiavimuose karinės agresijos kaina būtų nepriimtina.

Todėl šiandien Kaliningrado, Suvalkų koridoriaus ir Narvos istorija yra ne pasakojimas apie jau prasidedantį karą.

Tai pasakojimas apie tris strategiškai itin svarbias vietas, kuriose susikerta Rusijos interesai, NATO gynybos planai ir visos Baltijos regiono saugumas.