Lukašenka prabilo apie karą su kaimynais ir ištarė netikėtus žodžius: „Tai būtų tolygu mirčiai“

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė pareiškimą, kuris dabartiniame įtemptame regione skamba neįprastai. Lankydamasis kariniame poligone jis tikino, kad Minskas neketina pulti kaimyninių valstybių ir atvirai pripažino – toks karas Baltarusijai galėtų baigtis katastrofiškai.

Tačiau beveik tuo pat metu nuskambėjo ir visai kita jo žinutė. Lukašenka pareikalavo tikrinti visos Baltarusijos kariuomenės pasirengimą ir užsiminė, kad patikrinimai gali siekti net mobilizacijos elementus.

Taigi iš Minsko vienu metu sklinda dvi žinios: „mes nepulsime“, tačiau kariuomenė turi būti pasirengusi scenarijui, tarsi karas galėtų prasidėti.

„Kam tada pradėti karą?“

Rugsėjo 11 dieną Obuz-Lesnovskio poligone netoli Baranovičių A. Lukašenka tvirtino, kad Baltarusija neturi ketinimų pulti nė vienos kaimyninės šalies.

Savo argumentą jis pateikė itin tiesiai.

„Mes esame pragmatikai. Suprantame, kad jeigu ką nors, pavyzdžiui, iš savo kaimynų, užpulsime, tai prilygsta mirčiai“, – pareiškė Baltarusijos lyderis.

Jo teigimu, Baltarusija negalėtų laimėti tokio konflikto.

Kaimynines valstybes jis net pavadino aplink Baltarusiją esančiais „monstrais“, turėdamas omenyje jų karinį potencialą.

„Kam tada pradėti karą?“ – retoriškai klausė A. Lukašenka.

Tai vienas aiškesnių pastarojo meto jo pareiškimų, kuriuo mėginama atmesti galimo Baltarusijos puolimo prieš kaimynus scenarijų.

Tačiau po šių žodžių nuskambėjo ir kalbos apie mobilizaciją

Čia istorija tampa gerokai įdomesnė.

Tą pačią dieną A. Lukašenka kalbėjo apie būtinybę iš esmės patikrinti šalies ginkluotąsias pajėgas.

Pasak jo, atėjo laikas „supurtyti“ visą kariuomenę ir patikrinti jos pasirengimą.

Baltarusijos lyderis užsiminė, kad patikrinimai galėtų vykti net iki mobilizacijos lygmens.

Vis dėlto tai svarbu suprasti teisingai: A. Lukašenka nepaskelbė visuotinės mobilizacijos Baltarusijoje.

Viešai nebuvo paskelbta nei apie masinį rezervistų šaukimą, nei apie konkrečią mobilizacijos pradžios datą.

Kalbama apie kariuomenės pasirengimo patikrinimus ir galimybę jų metu išbandyti mobilizacinius mechanizmus.

Baltarusijos kariuomenėje vyksta didesnis patikrinimas

A. Lukašenka teigė, kad anksčiau jau buvo tikrinami tankų ir motorizuotųjų šaulių daliniai, o dabar dėmesys skirtas ir artilerijos pajėgoms.

Baltarusijos vadovas aiškino, kad kariuomenė turi veikti taip, kaip jai tektų veikti realaus konflikto sąlygomis.

Gynybos ministras Viktoras Chreninas savo ruožtu pareiškė, kad šalies karinio valdymo sistema būtų pasirengusi veikti kilus karui.

Visa tai rodo, kad Minskas šiuo metu aktyviai demonstruoja karinį pasirengimą.

Tačiau vien tokie patikrinimai savaime nėra įrodymas, kad Baltarusija ruošiasi pulti kurią nors konkrečią valstybę.

Lukašenka vėl kalba apie grėsmes iš kaimynų

Baltarusijos lyderis kartu pakartojo jau ne kartą išsakytą Minsko argumentą – esą aplinkinės valstybės sparčiai stiprina savo karines pajėgas.

Jo teigimu, Baltarusijos pasienyje vykdoma žvalgyba, fiksuojamos įvairios provokacijos bei oro erdvės pažeidimai.

A. Lukašenka taip pat akcentavo milijardines kaimyninių valstybių investicijas į gynybą.

Todėl, pasak jo, Baltarusijos kariuomenė turi būti pasirengusi „laiku ir adekvačiai“ reaguoti, jeigu šalies saugumui iškiltų grėsmė.

Tai yra Minsko pateikiamas situacijos vertinimas. NATO valstybės savo gynybos stiprinimą regione savo ruožtu sieja su Rusijos karu prieš Ukrainą ir pasikeitusia Europos saugumo aplinka.

Lietuvai šie žodžiai ypač aktualūs

Baltarusija tiesiogiai ribojasi su Lietuva, Latvija ir Lenkija – NATO bei Europos Sąjungos valstybėmis.

Todėl kiekvienas Minsko pareiškimas apie karą, kariuomenės parengtį ar mobilizaciją neišvengiamai sulaukia dėmesio ir Baltijos regione.

Tačiau A. Lukašenkos žodžiai apie tai, kad puolimas prieš kaimynus būtų „tolygus mirčiai“, turi ir labai aiškią strateginę logiką.

Lietuva, Latvija ir Lenkija yra NATO narės. Ginkluotas vienos Aljanso valstybės užpuolimas galėtų sukelti kolektyvinio atsako klausimą pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį.

Todėl konfliktas su viena kaimynine NATO valstybe Minskui reikštų kur kas platesnės konfrontacijos riziką.

Yra viena detalė, kurios Lukašenkos žodžiuose negalima pamiršti

Baltarusija pati nėra tiesiogiai pasiuntusi savo reguliariųjų pajėgų kariauti Ukrainoje, tačiau jos vaidmuo Rusijos pradėtame kare yra reikšmingas.

2022 metų vasarį Rusijos pajėgos pasinaudojo Baltarusijos teritorija pradėdamos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Nuo to laiko Minskas išliko artimiausiu Maskvos sąjungininku regione, o Rusija ir Baltarusija tęsė glaudų karinį bendradarbiavimą.

Todėl A. Lukašenkos pareiškimai apie taikius ketinimus kaimyninėse šalyse vertinami platesniame šio bendradarbiavimo kontekste.

Kodėl Lukašenka siunčia dvi skirtingai skambančias žinutes?

Jo naujausią pasisakymą galima suskaidyti į dvi aiškias dalis.

Pirmoji skirta kaimynams: Baltarusija, anot A. Lukašenkos, neketina pradėti karo, nes supranta, kad tokio konflikto laimėti negalėtų.

Antroji skirta šalies kariuomenei ir vidaus auditorijai: Baltarusija turi būti pasirengusi gintis, o jos karinis aparatas privalo veikti net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.

Būtent todėl vien iš jo kalbų apie kariuomenės patikrinimus negalima daryti išvados, kad puolimas prieš Lietuvą, Lenkiją ar kitą kaimynę yra rengiamas.

Tačiau lygiai taip pat negalima ignoruoti fakto, kad Baltarusija toliau stiprina karinį pasirengimą ir išlieka glaudžiai susijusi su Rusijos karine sistema.

Viena Lukašenkos frazė pasakė daugiau nei ilga kalba

Šį kartą Baltarusijos lyderis pasirinko ne grasinimą, o gana neįprastą pripažinimą.

Karas su kaimyninėmis valstybėmis, jo paties žodžiais, Minskui būtų „tolygus mirčiai“.

Tačiau beveik tuo pat metu jis nurodė tikrinti visą kariuomenę ir kalbėjo apie pasirengimą galimam konfliktui.

Todėl svarbiausia šio pareiškimo dalis slypi būtent šiame kontraste: Minskas viešai tikina nenorintis karo su kaimynais, tačiau kartu stengiasi parodyti, kad Baltarusijos kariuomenė turi būti pasirengusi blogiausiam scenarijui.