Aidas Užkuraitis
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka prabilo apie scenarijų, kuris Lietuvai ir kitoms kaimyninėms valstybėms yra itin jautrus.
Kalbėdamas kariuomenės poligone jis pareiškė, kad Baltarusija neketina pulti savo kaimynių.
Tačiau didžiausio dėmesio sulaukė paaiškinimas, kodėl, anot jo, Minskas tokio žingsnio nežengtų.
A. Lukašenka pripažino, kad karinis konfliktas su aplinkinėmis valstybėmis Baltarusijai būtų pražūtingas.
Jo pasirinkti žodžiai buvo dar griežtesni – toks puolimas, pasak Baltarusijos vadovo, būtų „tolygus mirčiai“.
Lukašenka prabilo apie galimą puolimą
A. Lukašenka šiuos pareiškimus išsakė lankydamasis Obuz-Lesnovskio kariniame poligone Baranovičių rajone.
Jis reagavo į kalbas apie galimą Baltarusijos karinę grėsmę kaimyninėms valstybėms.
Baltarusijos vadovas tvirtino, kad Minskas nieko pulti neketina.
Savo poziciją jis grindė ne tik taikos siekiu, bet ir labai pragmatišku karinės galios vertinimu.
Anot A. Lukašenkos, Baltarusija supranta, kokių pasekmių sukeltų konfliktas su jos kaimynėmis.
„Tai prilygsta mirčiai“
Būtent tada nuskambėjo stipriausia jo pareiškimo dalis.
A. Lukašenka teigė, kad Baltarusijai užpuolus kurią nors kaimyninę valstybę, toks žingsnis būtų „tolygus mirčiai“.
Jis taip pat pripažino nemanantis, kad Baltarusija galėtų laimėti tokį konfliktą.
Tai reikšmingas pareiškimas, nes vakarinėje Baltarusijos pasienio dalyje yra NATO valstybės – Lietuva, Latvija ir Lenkija.
Karinis konfliktas su NATO nare galėtų kelti kolektyvinės gynybos klausimą visam Aljansui.
Kaimynines valstybes pavadino „monstrais“
Tačiau A. Lukašenkos kalboje netrūko ir jam būdingos konfrontacinės retorikos.
Kalbėdamas apie aplink Baltarusiją esančias valstybes jis pavartojo žodį „monstrai“.
Pasak jo, Baltarusija supranta negalinti laimėti konflikto su tokiomis kaimyninėmis šalimis.
Todėl, kaip tvirtino A. Lukašenka, Minskui nebūtų prasmės pradėti karo.
Kartu jis pareiškė, kad Baltarusijos kariuomenė privalo būti pasirengusi ginti šalies teritoriją, jeigu jai kiltų grėsmė.
Tačiau tada retorika vėl pasikeitė
Po pareiškimo, kad Baltarusija nieko pulti neketina, A. Lukašenka ėmė kaltinti kaimynines valstybes.
Jis tvirtino, kad prie Baltarusijos sienų vykdoma aktyvi žvalgyba, fiksuojamos provokacijos ir oro erdvės pažeidimai.
Baltarusijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į didėjančias kaimyninių valstybių išlaidas gynybai.
Šiuos teiginius svarbu vertinti kaip Minsko poziciją.
Lietuva ir kitos NATO valstybės savo gynybos stiprinimą grindžia pasikeitusia Europos saugumo padėtimi bei Rusijos pradėtu karu prieš Ukrainą.
Lietuvai šie žodžiai ypač aktualūs
Lietuva turi ilgą sieną su Baltarusija ir kartu yra NATO narė.
Todėl Minsko pareiškimai apie karinius scenarijus regione neišvengiamai sulaukia dėmesio Vilniuje.
A. Lukašenkos pripažinimas, kad puolimas prieš kaimynus Baltarusijai galėtų būti pražūtingas, turi ir aiškią strateginę potekstę.
NATO sutarties 5-ajame straipsnyje numatyta, kad ginkluotas vienos ar kelių Aljanso narių užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje laikomas jų visų užpuolimu.
Tačiau konkretus Aljanso atsakas nėra automatiškai viena iš anksto nustatyta karinė operacija – kiekviena sąjungininkė imasi veiksmų, kuriuos laiko būtinais pagal sutartį.
Yra dar viena aplinkybė, kurios negalima pamiršti
A. Lukašenkos pareiškimus apie nenorą pradėti karo svarbu vertinti platesniame kontekste.
Baltarusija pati nepasiuntė reguliariosios kariuomenės į plataus masto karą Ukrainoje, tačiau 2022 metais Rusijos pajėgos naudojosi Baltarusijos teritorija pradėdamos invaziją į Ukrainą.
Minskas taip pat išlieka artimas Maskvos politinis ir karinis partneris.
Lietuvos Vyriausybė ir Europos Sąjunga Baltarusijai taiko sankcijas, be kita ko, dėl jos paramos Rusijos karui Ukrainoje.
Todėl vienas A. Lukašenkos pareiškimas savaime nereiškia esminio Baltarusijos politikos pasikeitimo.
Lukašenka siunčia dvi skirtingas žinutes
Jo kalboje galima išskirti dvi kryptis.
Viena vertus, Baltarusijos vadovas viešai sako, kad karas su kaimyninėmis valstybėmis Minskui būtų pražūtingas ir kad Baltarusija neketina nieko pulti.
Kita vertus, jis toliau kaltina kaimynines valstybes keliant grėsmę ir ragina savo kariuomenę išlaikyti aukštą pasirengimą.
Būtent todėl svarbiausia šio pareiškimo dalis nėra spėliojimas, ar Baltarusija ruošiasi karui.
Svarbiausia yra tai, ką A. Lukašenka šį kartą pasakė pats:
konfliktas su kaimyninėmis valstybėmis, jo vertinimu, būtų karas, kurio Baltarusija negalėtų laimėti, o pats puolimas būtų „tolygus mirčiai“.
